Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-201-476/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-11-20
Bylos Nr.
1-201-476/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Kaltinamasis
M. K.
Advokatai
Henrikas Norvaiša
Baudž. byla Nr. 1- 201- 476/20131-82-1-00874-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.9.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDURaseiniai, 2013 m. lapkričio 20 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorui E. C.,

advokatui Henrikui Norvaišai,civilinio ieškovo atstovei D. Z.,kaltinamajam M. K.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K. a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 186 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d., Raseinių m., Maironio g. 2 esančiame kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ priklausančiame viešbutyje „Rasa“, apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, o būtent žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi lėšų apmokėti už suteiktas apgyvendinimo paslaugas, 2012-09-24 kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ priklausančio viešbučio administracijai pateikė 2012-09-24 garantinį raštą, kuriuo garantavo apmokėjimą už apgyvendinimo paslaugas per 15 kalendorinių dienų po sąskaitos faktūros pateikimo, apsigyveno viešbučio kambaryje Nr. 2, adresu Raseiniai, Maironio g. 2, o nuo 2012-10-08 išnuomavo viešbučio kambarį Nr. 3 įmonės darbuotojui K. G. ir iki 2012-12-04 naudojosi apgyvendinimo paslaugomis ir gavęs 2012-10-31 sąskaitą – faktūrą Nr. 4429980, pagal kurią jis privalėjo sumokėti kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ 6000 litų, jos neapmokėjo, toliau naudojosi apgyvendinimo paslaugomis ir gavęs 2012-11-29 sąskaitą- faktūrą Nr. 4588039, pagal kurią privalėjo sumokėti kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ 6000,00 litų, 2012-12-03 elektroninio ryšio priemonėmis pateikė viešbučio „Rasa“ administracijai mokėjimo nurodymo Nr. uab15 kopiją, kurioje buvo nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė viešbučiui „Rasa“ 6000,00 litų pagal sąskaitą faktūrą Nr. 4429980, tačiau pinigų į viešbučio „Rasa“ sąskaitą nepervedė, tokiu būdu apgaule vengė atsiskaityti su viešbučiu „Rasa“ už suteiktas paslaugas, neįspėjęs viešbučio administracijos 2012-12-03 išsikėlė iš viešbučio su juo neatsiskaitęs, tokiu būdu kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ padarė 12 000,00 litų turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju M. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis dirbo direktoriaus pareigose UAB „(duomenys neskelbtini) “. 2012 m. rugsėjo mėn. pagal sutartį su UAB „ATEA“ jie vykdė darbus Raseiniuose esančioje gimnazijoje. Žinodamas sutarties sąlygas ir gaunamą atlygį, apskaičiavo, kad pakaks lėšų apmokėti už viešbučio paslaugas. Su viešbučio administracija susitarė dėl kainos ir atsiskaitymo tvarkos. Už dvivietį kambarį įsipareigojo mokėti po 60,00 litų už parą. Viešbutyje gyveno nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. iki gruodžio 4 d. Jis gavo sąskaitą iš viešbučio buhalterijos, padarė pavedimą, bet sąskaitoje nebuvo pakankamai lėšų, todėl už paslaugą neatsiskaitė. Jis žinojo, kad sąskaitoje lėšos užšaldytos, bet tikėjosi, kad pavedimas bus įvykdytas. Pripažįsta, kad viešbučio administracijai yra skolingas 12000,00 litų. Padarytos žalos iki šiol neatlygino, bet su viešbučio administracija susitarė dėl žalos atlyginimo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Liudytojas K. G. parodė, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. jis dirbo inžinieriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Rudenį jis gyveno Raseiniuose esančiame viešbutyje ir vykdė darbus mieste esančioje gimnazijoje. Iš pradžių jis gyveno dviviečiame kambaryje kartu su M. K., o vėliau jie apsigyveno vienviečiuose kambariuose. 2012 m. lapkričio mėn. pabaigoje į objektą atvyko UAB „Atea“ atstovas ir pareiškė jiems pretenzijas dėl atliekamų darbų, išvijo iš objekto. Kurį laiką jis dar laukė darbdavio naujų nurodymų ir nieko nesulaukęs išvažiavo į namus. Jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, todėl buvo priverstas kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Apie tai, kad M. K. neatsiskaitė už viešbučio paslaugas, sužinojo iš policijos darbuotojų.

Liudytoja R. V. parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėn. į bendrovei priklausantį viešbutį atvyko M. K., pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantinį raštą ir apsigyveno viešbutyje. 2012-10-31 buvo išrašyta sąskaita ir išsiųsta M. K. nurodytu adresu. Pirmoji sąskaita liko neapmokėta. Bendrovės buhalterė tai pastebėjo po kurio laiko. Po kelių dienų ji viešbutyje sutiko M. K. ir paklausė, kodėl jis neapmoka už suteiktas paslaugas. M. K. jai girdint skambino į savo darbovietės buhalteriją ir patikino, kad tikrai už apgyvendinimo paslaugas apmokės ir prašė elektroniniu paštu išsiųsti sąskaitas už abu mėnesius. Vėliau jai M. K. parodė pavedimo kopiją. Po kelių dienų pastebėjo, kad mokėjimo pavedime nurodyta pinigų suma jų bendrovėje nebuvo gauta.

Civilinio ieškovo atstovė D. Z. paaiškino, kad dėl neteisėtų M. K. veiksmų Kooperatinei bendrovei „Raseinių prekyba“ padaryta 12000,00 Lt. žala. Su kaltinamuoju sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir tiki, kad kaltinamasis šio susitarimo laikysis. Prašė baudžiamąją bylą nutraukti susitaikius su kaltinamuoju.

Iš 2012-09-24 UAB (duomenys neskelbtini) garantinio rašto matyti, kad direktorius M. K. garantavo apgyvendinimo paslaugų apmokėjimą pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (b.l.4).

Iš PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad 2012-10-31 ir 2012-11-29 buvo išrašytos sąskaitos už viešbučio paslaugas (b.l.5,6).

Iš 2012-12-03 mokėjimo nurodymo Nr. uab15 matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateikė buhalterijai mokėjimą patvirtinantį dokumentą (b.l.7).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus daro sekančias išvadas. M. K. kaltu prisipažino visiškai. Būdamas bendrovės direktoriumi, žinodamas bendrovės finansinę padėtį, parašė garantinį raštą, pateikė mokėjimo nurodymą, žinodamas kad sąskaitoje nėra lėšų ir už suteiktas paslaugas neapmokėjo. Kaltinamojo parodymai sutampa su liudytojų R. V., K. G. parodymais, rašytiniais įrodymais. Surinktų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamojo M. K. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes apgaule padarė turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir į bylos aplinkybes.

M. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, administracine tvarka nebaustas, neteistas. Yra pagrindas taikyti LR BK 38 str. ir bylą nutraukti kaltinamajam su nukentėjusiuoju susitaikius, nes kaltinamasis nuoširdžiai prisipažino, nukentėjusio atsiprašė, susitarė dėl turtinės žalos atlyginimo ir yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas

nusprendžia:

M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius (LR BK 38 str. 1 d.) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Iki įsiteisės nuosprendis, palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Narbutienė