Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajai Ž. B., jos gynėjams advokato padejėjai Indrei Pocevičienei, advokatui Arnoldui Blaževičiui,

nukentėjusioms-civilinėms ieškovėms N. B., D. B., S. T.-J., nukentėjusios N. B. atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietė, 4 klasių išsilavinimo, našlė, niekur nedirbanti, gyvenanti. (duomenys neskelbtini) Kaune, teista: 1. 2016-08-08 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį,178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis 60 parų areštu. 2. 2016 -11- 04 Kauno apygardos teismo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, 65 straipsnio1 dalies 1 punktą laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 3. 2018-01-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2016-11-04 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio mėn., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2008 m. liepos mėn., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bute (duomenys neskelbtini) Kauno r., apgaule, t. y. piktnaudžiaudama nukentėjusios N. B. pasitikėjimu, sudarydama patikimos aiškiaregės įvaizdį, psichologiškai įbaugindama N. B. dėl tariamai jai gresiančių nelaimių, baugindama nukentėjusią dėl grėsmės vaikų gyvybei, įtikindama kad ji turėdama specialių galių ir gavusi pinigų gali juos išgelbėti nuo mirties, aiškiai suvokdama, kad tokių paslaugų suteikti negali, iš N. B. per nenustatytą skaičių kartų įgijo 257 000 litų, tačiau realiai paslaugų nesuteikė, pinigų negrąžino, su nukentėjusis ryšius nutraukė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą 257 000 litus, tokiu būdu padarydama nukentėjusiai N. B. 257 000 Lt (74.432,34 eurų ) turtinę žalą.

Be to, Ž. B. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, iki 2009 m. liepos mėn., tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bute (duomenys neskelbtini) Kaune ir nukentėjusios namuose (duomenys neskelbtini) Kaune, apgaule, t. y. piktnaudžiaudama nukentėjusios S. T.-J. pasitikėjimu, sudarydama patikimos aiškiaregės įvaizdį, psichologiškai įbaugindama S. T.- J. dėl tariamai jos šeimai gresiančių nelaimių, kad ji, turėdama specialių galių ir gavusi pinigų, gali juos išgelbėti nuo mirties, aiškiai žinodama, kad tokios paslaugos suteikti negali, iš S. J. per nenustatytą skaičių kartų įgijo 522 989 litų sumą, iš kurių savanoriškai 5000 litų grąžino nukentėjusiai, tačiau realiai paslaugų nesuteikė, likusių pinigų negrąžino, su nukentėjusia ryšius nutraukė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą 522 989 litus, tokiu būdu padarydama nukentėjusiai S. T.- J. 522 989 Lt (151 468 eurų) turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Iš liudytojos S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad N. B. yra jos sesers V. B. dukra. 2005 m. gruodžio mėnesio 5 arba 7 dieną pas ją į namus atvažiavo N. ir paprašė paskolinti 15 000 litų. N. sakė, kad pinigų jai reikia padėti jos vaikams. Žino, kad N. turi sūnų ir dukrą. N. daugiau jai nieko smulkiau neaiškino, todėl negali pasakyti kam tiksliai N. buvo reikalingi pinigai ir kaip ji juos panaudojo. Per kelis kartus N. pinigus grąžino. Daugiau N. su prašymu paskolinti pinigų niekada nesikreipė. Apie jos vardu laikotarpiu nuo 2005 iki 2009 metų sudarytus kokius nors pirkimo pardavimo sandorius ji nieko nežino (1 t., b. l. 176-177).

Iš AB „Swedbank“ gauto atsakymo matyti, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2006-08-08 Ž. B. vardu, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atidaryta 2006-08-08 I. B. vardu (12 t., b. l. 25).

Iš AB „Swedbank“ gautų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinių matyti, kad nukentėjusi N. B., laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėn., įvairiomis sumomis į šias sąskaitas bendrai pervedė 7550 Lt (12 t., b. l. 28-44).

Akistatos tarp nukentėjusios N. B. ir Ž. B. metu nukentėjusi N. B. pasiliko prie savo duotų parodymų, tvirtindama jog Ž. B. iš jos išviliojo ne mažiau kaip 257 000 litų (1 t., b. l. 170-173).

Iš UAB „Medicinos bankas“ atsakymo ir pateiktų dokumentų matyti, kad 2008-05-10 N. B. yra pasirašiusi kaip laiduotoja už UAB (duomenys neskelbtini) keturis vekselius po 100 000 Lt sumai – VEK_64369, VEK_64370, VEK_64371, VEK_64388 (4 t., b. l. 10-22).

Iš AB „Šiaulių bankas“ atsakymo ir pateiktų dokumentų matyti, kad prieš pasirašant būsto kreditavimo sutartį, Bankui buvo pateikta 2005-05-26 Darbų rangos sutartis Nr. 26-5/05, pasirašyta tarp N. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 127-140 ).

Iš AB „Šiaulių bankas“ atsakymo ir pateiktų dokumentų matyti, kad 2005 metais pagal 2005-07-07 būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2005-0561-09, N. B. buvo įkeitusi bankui butą (duomenys neskelbtini) Kaune. Pagal kreditavimo sutartį Nr. B-2005-0561-09 buvo suteiktas 200 000 Lt kreditas (būsto remontui). Kredito suma buvo pervesta 2005-07-08 pagal mokėjimo nurodymą Nr. 375407. Lėšų gavėjas UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142-156).

Iš AB „Šiaulių bankas“ atsakymo ir pateikto dokumento matyti, kad pagal 2005-07-08 mokėjimo nurodymą Nr. 375407, iš N. B. sąskaitos į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą pervesta 200 000 Lt. (1 t., b. l. 157-158 ).

Iš AB „Šiaulių bankas“ pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad 2007-1-15 ir 2007-02-09 N. B. kreipėsi į Banką, dėl leidimo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, kuris įkeistas už paskolą (2 t., b. l. 131, 137-138 ).

Iš N. B. prie prašymo pateiktos sutarties matyti, kad 2007-03-22 tarp jos ir V. Č. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Šios sutarties pagrindu N. B. už 200 000 Lt parduoda butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, o V. Č. jį perka (2 t., b. l. 2- ).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013, 2K-84/2014). BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz. be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamoji Ž. B. apgaule, piktnaudžiavimo pasitikėjimu forma, savo naudai įgijo didelės vertės (didesnį nei 250 MGL dydžio suma) N. B. priklausantį 257 000 Lt (74.432,34 eurų) vertės turtą – pinigus. Ž. B. kaltė dėl šios veikos padarymo įrodyta nukentėjusios N. B., liudytojų A. A., R. B., J. P. parodymais, aptarta rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesivadovauti nukentėjusios parodymais, abejoti jų patikimumu, nes jie yra nuoseklūs, aiškūs, konkretūs viso proceso metu nuo pat pareiškimo policijai apie jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką parašymo momento (1 t., b. l. 1-2). Nukentėjusios parodymus patvirtina, papildo teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, jie atitinka ir išdėstytais rašytiniais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes. Iš dalies nukentėjusios parodymus patvirtina ir pačios kaltinamosios parodymai. Kaltinamosios parodymus, kuriais ji neigia sukčiavimo sudėties elementų buvimą jos veikoje (apgaulę, manipuliavimą, svetimo turto įgijimo neteisėtumą), neigia gavusi visas nurodytas pinigų sumas, teismas vertina kritiškai, nes jie neatitinka aptartos įrodomosios bylos medžiagos.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad Ž. B. suvokė, kad apgaule iš esmės suklaidinusi nukentėjusiąją, neteisėtai ir neatlygintinai savo naudai įgyja svetimą, N. B. priklausantį turtą, numatė, kad dėl jos veiksmų N. B. patirs turtinę žalą, ir to norėjo bei siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Aptartoje kaltinamosios veikoje yra visi būtinieji BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad kai magijos paslaugų teikėjas, pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, tyčia užvaldo nukentėjusiojo turtą, kaip apgaulę panaudodamas objektyviais duomenimis nepagrįstus teiginius apie grėsmes nukentėjusiojo ar jo artimųjų gyvybei, sveikatai ar turtui ir tai turi įtakos nukentėjusiajam sudaryti jam nenaudingą sandorį, veika kvalifikuotina kaip sukčiavimas, numatytas BK 182 straipsnyje.

Kaltinamoji Ž. B. kalta neprisipažino. Ji paaiškino, kad jos pragyvenimo šaltinis – būrimas kortomis. Visą savo gyvenimą ji būrė ir turėjo pastovias savo klientes, kurios jai atvesdavo naujų klienčių. Jokia magija ir burtais ji neužsiima. Jokių galių neturi. Pabūrusi klientėms pasakydavo visą teisybę ir už tai iš jų gaudavo piniginį atlygį. Jokių pinigų apgaule iš S. J. ir D. B. neišviliojo, jų psichologiškai nebaugino, nieko nežadėjo. Įtarime nurodytų sumų iš šių nukentėjusių nėra gavusi. Dėl D. B. parodo, kad tokios net nepamena, iš jos 54 000 litų apgaule savo naudai neužvaldė. Kada susipažino su S. J. nepamena. Jai būrė, bendravo gana artimai, pažinojo jos šeimą, matydavosi kiekvieną dieną. Kadangi S. J. tuo metu gyveno su tadžiku, todėl S. J. domino ateities santykiai su tuo asmeniu. S. J. atžvilgiu apgaulės nenaudojo, jos psichologiškai neveikė. Iš S. J. yra gavusi pinigų, tiksliai kiek, jau nepamena. Iš jos pinigus gaudavo už būrimą ir šiaip S. J. duodavo. Iš S. J. daugiau nei pusės milijono litų nėra išviliojusi ar gavusi.

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais:

Nukentėjusi S. J. (T.) parodė, kad 2009 metų kovo mėnesį, V. Č. ją supažindino su romų tautybės būrėja Ž. B. ir pasiūlė pas ją išsiburti kortomis. Tuo metu ji turėjo draugą ne lietuvį ir norėjo sužinoti apie tolimesnį gyvenimą su juo ir gyvenimo perspektyvas. Pirmą kartą atvykus pas būrėją, ji, burdama kortomis, tiksliai nupasakojo jos gyvenimą. Be to Ž. pasakė, kad jos sūnaus ir draugo N. N. iš Tadžikistano, laukia mirtis ir pažiūrėjusi kažkokioje būrimo knygoje pasakė, kad kitą dieną duos atsakymą ar gali toliau tęsti darbą bei liepė duoti 300 Lt. Praktiškai Ž. įtikinta, pas ją lankėsi kas dieną. Besilankant pas būrėją, Ž. ją įtikino atnešti turimus pinigus iš banko sąskaitų ir visus turimus pinigus iš namų, kad atkalbėtų pinigus nuo prakeiksmo ir po to pinigus grąžins. Iš pradžių Ž. davė 5000 litų, po to 15 000 litų, kuriuos nuėmė nuo savo sąskaitos. Ž. atliko jos energetinį valymą, o atvykus į jos butą, kaltinamoji valė blogą energiją bute. Būnant bute, Ž.išviliojo turimus pinigus, t. y. 22 000 litų ir 2990 JAV dolerių. Taip tęsėsi kasdieną ir Ž.prašė vis didesnių sumų, jos ir vaiko išgelbėjimui. Pinigus ji pradėjo skolintis iš žmonių. Iš V. Č. pasiskolino 6.500 Lt, kuriuos perdavė Ž. B.. Iš E. V. ji pagal vekselį pasiskolino 69.000 litų ir 18.000 eurų. Iš V. J. pasiskolino 16.380 eurų, kuriuos perdavė Ž. B.. Dar Ž. B. perdavė 27.000 eurų ir 22.370 Lt, kuriuos gavo iš tuometinio savo draugo N.. Be to, skirtingu laiku ji iš I. B., pagal sudarytas paskolų sutartis buvo pasiskolinusi 58.000 Lt, kuriuos atidavė Ž. B.. Vėliau Ž. B. perdavė 36.316 Lt. Šiuos pinigus, tik doleriais, ji pagal perlaidą buvo gavusi iš N., tik banke buvo prašiusi, kad jai konvertuotų JAV dolerius į litus ir litais išmokėtų. Dar Ž. B. perdavė 16.000 Lt. Šiuos pinigus – 15.904 Lt, ji buvo pasiskolinusi iš savo pažįstamos A.. Be to Ž. B. perdavė 19.000 Lt. O šiuos pinigus buvo gavusi įkeitusi savo automobilį fiziniam asmeniui. Automobilis buvo registruotas jos vardu ir kai jį įkeitė, tai jis buvo perregistruotas to fizinio asmens vardu, o kai šiam asmeniui grąžino skolą, tai automobilis vėl buvo perregistruotas jos vardu. Tai tokias stambias sumas gali įvardinti kurios buvo išviliotos Ž. B.. Neskaičiuoja dar tokių smulkių piniginių sumų, kurias buvo davusi Ž. B., tai po kelis šimtus litų ir daugiau, kurių tikslių sumų net jau ir nepamena. 2009 metų spalio mėnesį iš Ž. B. ji buvo atgavusi tik 5000 Lt., bet šie grąžinti jos pinigai tik padengė smulkias išviliotas sumas. 2009 m. spalio mėn., pareikalavusi Ž. grąžinti pinigus, pastaroji pradėjo vengti susitikinėti ir pasakė, kad jeigu suras kitą turtingą žmogų, tada pinigus grąžins. 2010 metų sausio mėnesį paskambinusi Ž. pasakė, kad baigia pinigų išvalymo darbus ir pinigus grąžins dalimis. Pinigų Ž. negrąžino, tada suprato, jog yra apgauta. Ž. B. iš jos apgaulės būdu išviliojo iš viso 200186 Lt, 91.380 eurų, 2990 JAV dolerių. Jai padaryta turtinė žala sudarė tuo metu 522.989 Lt.

Iš S. T. pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad ji patvirtina savo duotus parodymus, jog Ž. B. nešė pinigus, kuriuos skolinosi (4 t., b. l. 60-65).

Akistatos tarp nukentėjusios S. T. ir įtariamosios Ž. B. metu nukentėjusi S. T. pasiliko prie savo duotų parodymų (4 t., b. l. 70-72 ).

Liudytoja V. Č. parodė, kad Ž. B. ji pažįsta apie 4 metus. Buvo turėjusi asmeninių problemų, jau nepamena iš ko gavusi jos telefono numerį, nuvyko pas ją į namus. Tuo metu Ž. gyveno (duomenys neskelbtini) Su Ž. bendravo asmeniniais reikalais, t. y. ji jai išmesdavo kortas, pagamindavo liaudiškų vaistų. Visą laiką palaikė gerus santykius, pastoviai skambindavosi, užsukdavo į jos namus. 2009 metų sausio mėnesį Ž. paprašė jai padėti surasti gyvenamą plotą. Ji surado išnuomoti namą (duomenys neskelbtini), kur Ž. gyveno iki 2009 m. rugpjūčio mėn. Jokių finansinių reikalų su Ž. neturėjo, išskyrus vieną atvejį, kai Ž. maldavimu paskolino 22 000 litų, nes ja pasitikėjo. Tai buvo 2009 metų birželį ir Ž. visos skolos negrąžino. Pas Ž. lankydavosi labai daug asmenų išsiburti kortomis. 2008 metais susipažino su S. J., su kuria apie metus artimai bendravo. Žinojo, kad S. yra išsiskyrusi, turi draugą N. iš Tadžikistano, su kuriuo Kaune mečetėje susituokė, nors jis turėjo žmoną. Bendraujant su S., išsikalbėjo jai, kad lankosi pas čigonę būrėją Ž. burtis kortomis. Nepamena tikslios datos, galimai 2009 metų kovą ar balandį, pokalbio metu S. pasakė, kad važiuoja pas Ž. S. paprašė ir ją kartu nusivežti. Nuvažiavus S. su Ž. bendravo apie valandą laiko. Išėjusi S. buvo labai patenkinta ir buvo šokiruota, kad apie jos gyvenimą pasakė kaip rentgenas. Nuo to laiko kai S. susipažino su Ž., toliau jos bendravo tiesiogiai ir tapo labai artimos draugės. Kada ir kokiomis sumomis S. atidavė Ž. pinigų už būrimus, ji nežino. Vieną kartą S. buvo paskolinusi 6000 litų, nes S. labai prašė, o kur pinigus S. panaudojo nežino. Be to kai Ž. išėjo iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini)., tai S. Ž. surado butą (duomenys neskelbtini) Kadangi S. santykiai su Ž. buvo labai geri, pas Ž. S. lankydavosi kartu su N., be to jų vestuvėse dalyvavo ir Ž. dukra. 2009 metų lapkričio mėn. su S. važiavo į Vilnių pas Ž., kur butą (duomenys neskelbtini) buvo išnuomavusi S.. Po S. ir Ž. pokalbio bute, S. jai parodė savo užrašus, kuriuose buvo užrašyta, kad Ž. jai skolinga 361 000 litų. Apie Ž. skolą S. tada ir sužinojo. Vėliau jos su S. santykiai pašlijo. Susitikimų metu S. pasiguosdavo, kad iš Ž. neatgauną pinigų. 2010 metų sausį ji buvo nuvykusi pas Ž. į Vilnių. Tada Ž. jos buvo prašiusi surasti išsinuomoti kitą butą, kadangi jai telefonu grąsina S. draugas N. Tą patį mėnesį Ž. buvo taksi atvažiavusi į jos namus ir parašė S. perduoti pinigus. Kiek pinigų nežino, kadangi jie buvo susukti į servetėlę ir apsukti siūlu. Perduotus pinigus atidavė S..

Nukentėjusi D. B. parodė, kad 2009 metų gruodžio mėnesį V. Č. ją supažindino su Ž. B.. Tuo metu jos gyvenime buvo sunkus laikas, skyrėsi su vyru, vyko teismas. Pas Ž. B. nuvažiavo į Vilnių, kur jai pasipasakojo apie savo bėdas, o ji išklausiusi pasakė, kad padės išspręsti visas jos problemas ir gyvenimas vėl pakryps teigiama linkme. Ž. B. sakė, kad atlygis už jos darbą bus jos (D. B.) sąžinės reikalas ir jai turės sumokėti kai išsispręs teisiniai ginčai ir visos problemos. Prieš pat Kalėdas jai paskambino Ž. B. ir pasakė, kad atvažiuoja į Kauną ir dabar yra palankus metas spręsti jos ( D. B.) problemas. Kai susitiko, tai Ž. B. pradėjo kalbėti, kad ji jai turi paduoti pinigų, kadangi tuos pinigus ji turi užburti, paskui atburti ir po šitų užkalbėjimų jai (D. B.) pradės sektis gyvenime. Su Ž. B. buvo susitikusi apie 10 kartų ir per visus susitikimus ji Ž. B. padavė viso 54 000 litų. Kai ji paduodavo pinigus Ž. B., niekas daugiau nedalyvaudavo. Ž. B. per visus savo pažįstamus stengėsi sudaryti gerą įspūdį ir taip įgavo jos pasitikėjimą, tuo pasinaudojusi išviliojo 54 000 litų. 2010 metų vasario mėnesį pradėjo ieškoti Ž. B. per visus žinomus pažįstamus, tačiau nerado.

Akistatos tarp nukentėjusios D. B. ir įtariamosios Ž. B. metu nukentėjusi D. B. pasiliko prie savo duotų parodymų, tikėjo jog Ž. B. turi antgamtinių galių (4 t., b. l. 77-79).

Liudytoja V. Č. parodė, kad ji pažįsta D. B., nes jai atvesdavo klientus, norėjusius gauti paskolas būsto pirkimui. Bendraujant su D. B., ji pasakojo, kad turi problemų, nes skiriasi su vyru. Jai buvo sakiusi, kad turi pažįstamą būrėją. 2009 metų gruodžio mėn. D. B. buvo sakiusi, kad savaitgalį važiuoja į Vilnių pas Ž., kuri gerai buria kortomis. D. B. paprašė kartu pasiimti ir ją. Kartu su D. B. ir dar viena savo drauge, nuvažiavo į Vilnių pas Ž. išsiburti kortomis. Pas Ž. D. B. buvo nuvežusi kelis kartus. Po to, kiek žino,D. B. su Ž. susitikinėjo. Kiek D. B. atidavė Ž. pinigų už būrimą nežino. Tačiau D. B. sakė, kad Ž. ją apgavo. 2009 metų vasarį jai paskambinusi Ž. pasakė, kad atvažiuoja į Kauną susitikti su D. bei užsuks ir pas ją. Tačiau Ženė nei pas ją užvažiavo, nei su D. B. susitiko. Kadangi Ž. neatvyko, tai paskambino jos dukrai, kuri pasakė, kad išvyksta į Londoną. Vėliau visi žinomi telefonai buvo išjungti. Vasario mėnesio pabaigoje atvykus į išnuomotą butą Vilniuje, kurį savo vardu ir buvo išnuomavusi Ž., pamatė, kad galimai Ž. skubiai išvyko.

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Įstatymas nenumato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

Baudžiamojoje teisėje bet kuri apgaulės forma sudaro sukčiavimo sudėtį, jeigu ja siekiama sukelti nukentėjusiojo sąmonėje ryžtą perduoti turtą arba teisę į turtą. Apgaulė panaudojama kaip poveikio priemonė į nukentėjusiojo sąmonę ir valią, kai jis įtikinamas arba sustiprinamas jo sąmonėje neteisingas įspūdis, kad kaltininkas pretenduoja į nukentėjusiojo turtą skatinamas ne savanaudiškų kėslų, bet siekdamas padėti nukentėjusiajam apginti jo interesus.

Iš nukentėjusių S. T. ir D. B. parodymų matyti, kad jos paveiktos įvairių nesėkmių, praradimų, patikėjusios liudytojos V. Č. paskleista informacija apie Ž. B. magiškas galias, kreipėsi į ją tikėdamos pagalbos savo problemoms išspręsti. Ž. B. apgaule, įtikindama nukentėjusias S. T. ir D. B. apie jos aiškiaregės gebėjimus, gąsdindama jas apie gręsiančias nelaimes, prakeiksmus, mirtis, siekė paskatinti, įtikinti ir sustiprinti nukentėjusiųjų ryžtą sumokėti jos reikalaujamas pinigų sumas už neva jos pagalbą apsaugant nuo jos pačios išgalvotų nelaimių. Būdamos kaltinamosios suklaidintos, nukentėjusios savo valia atliko turtinio pobūdžio veiksmus, mokėjo Ž. B. nurodytas pinigų sumas, t.y. perleido savo turtą jos nuosavybėn. Turto perdavimo kaltinamajai Ž. B. priežastis yra nukentėjusių klaida, o šios klaidos priežastis yra Ž. B. apgaulė.

Ž. B. suvokė, kad apgaudinėja nukentėjusias meluodama esanti aiškiaregė, galinti pagerinti jų sveikatą, apsaugoti nuo nelaimių, pagerinti verslo vystymąsi ir panašiai, iškraipydama pačios išgalvotas aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdama suklaidins nukentėjusias ir dėl to jos perduos jai turtą, norėjo ir siekė padaryti materialinę žalą nukentėjusioms. Ž. B. veikos pavojingumą sukčiavime sąlygojo tai, kad kaltinamoji savo veiksmus analizavo, vertino ir suvokė, kad jos veiksmus nukentėjusios supranta kaip teisėtus ir teisingus. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad Ž. B. nukentėjusių S. T. ir D. B. atžvilgiu, veikė tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, siekdama savo praturtėjimo. Todėl nusikalstama veika abiejų nukentėjusių atžvilgiu, vertinant nukentėjusių užvaldyto turto vertę, teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Ž. B. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo panaudodama apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Kaltinamoji pati sukūrė ir apgaule, kryptingai veikdama nukentėjusių sąmonę, joms įteigė tariamą grėsmes keliančių aplinkybių buvimą arba nukentėjusių baimes, dėl to apgaulę sustiprino taip, kad privertė jas sudaryti joms nenaudingus sandorius. Išvadą dėl kaltinamosios tyčios pagrindžia ne vien tik apgaulės panaudojimo faktai, bet ir nustatytos aiškiai neadekvačios už tariamas paslaugas reikalaujamos sumokėti sumos, pavyzdžiui, iš S. T.- J. 22 989 Lt (151 468 eurų), iš D. B. 54 000 Lt (15.639,48 eurų). Teismas konstatuoja, kad kaltinamosios Ž. B. pastangos buvo nukreiptos ne suteikti nukentėjusioms pagalbą, t. y. paslaugas, dėl kurių jos kreipėsi, bet tyčia apgaule užvaldyti jų turtą.

Skirtina bausmė.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kaltinamoji Ž. B. padarė tris baigtus sunkius tyčinius nusikaltimus nuosavybei (BK 11 straipsnio 5 dalis), apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Vertinant Ž. B. asmenybę nustatyta, kad ji senyvo amžiaus, serga, turi tik 4 klasių išsilavinimą, našlė, iki aptariamų veikų padarymo nebuvo teista, tačiau šiuo metu yra jau teista ir jai paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, nebausta administracine tvarka, įsigijusi verslo liudijimą, duomenų apie įskaitą VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Psichikos sveikatos centre, priklausomybės ligų centre, byloje nėra. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas, už nusikalstamas veikas skirtinoms bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąją ir jos padarytas veikas, būtent laisvės atėmimo bausmė padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraus teisingumo ir protingumo kriterijams. Ž. B. skirtinų laisvės atėmimo bausmių pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dydis nustatytinas mažesnis už sankcijose numatytą bausmės vidurkį.

Skirtina subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-11 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnią, pridėtiną dalį atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, aplinkybes, kurios aptartos individualizuojant pačią bausmę.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta (2015-03-24 redakcija), kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytiems formaliems pagrindams, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

Kaip minėta, kaltinamoji padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus nuosavybei, už kuriuos jai paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Taigi formalūs pagrindai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas egzistuoja.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai Ž. B. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog veikų padarymo metu galiojusi straipsnio redakcija numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Nuo 2015-03-24 įsigaliojusioje straipsnio redakcijoje numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius sunkius nusikaltimus. Pažymėtina, jog nuo 2017-10-06 įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija, numatanti, jog teismas gali atidėti vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, vėlgi panaikinusi galimybę atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Atsižvelgus į tai, jog atgal galioja kaltinamojo padėtį lengvinančios įstatymo nuostatos, teismas konkrečioje situacijoje vadovaujasi nuo 2015-03-24 iki 2017-10-06 galiojusios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatomis. Teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir aplinkybes, Ž. B. asmenybę – senyvo amžiaus, ligota, menko išsilavinimo, našlė, iki aptariamų veikų padarymo nebuvo teista, nebausta administracine tvarka, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taigi, Ž. B. suteiktina galimybė pasimokyti iš savo elgesio ir pasitaisyti.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgiant į tokį bausmės vykdymo atidėjimo teisinį reglamentavimą, skirtina BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta pareiga, kuri, teismo nuomone, darys Ž. B. elgesiui teigiamą įtaką.

Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

Civiliniai ieškiniai, proceso išlaidos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalį, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusi N. B. byloje pareiškė 257 000 Lt (74 432,34) eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teismas, pripažinęs nukentėjusios parodymus patikimais, neturi pagrindo abejoti jos nurodytų piniginių sumų dydžiu, kaltinamosios įtakotų jai perduoti apgaule, ar netikėti, kad ji perdavė nurodytas pinigų sumas. Nustačius, jog turtinę žalą N. B. patyrė dėl neteisėtų kaltinamosios Ž. B. veiksmų, ši turi pareigą žalą atlyginti, todėl nukentėjusios civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusios S. T. J. 522.989 Lt (151.468) eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti taip pat tenkintinas visiškai, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, kvestionuoti nukentėjusios nurodyto, patirtos žalos dydžio ir vertina, kad jis yra adekvatus.

Nukentėjusios D. B. 54 000 Lt (15.639,48) eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, taip pat tenkintinas visiškai, teismas vadovavosi tiek nuosekliais pačios nukentėjusios parodymais, tiek juos iš dalies patvirtinančiais rašytiniais įrodymais ir taip pat neturi pagrindo kvestionuoti nukentėjusios nurodyto žalos dydžio ir vertina, kad jis yra adekvatus.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjusi N. B. pateikė duomenis, jog ji dėl teisinių paslaugų, kurių jai reikėjo teisme, turėjo 350 eurų išlaidų, ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš kaltinamosios. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į nukentėjusios pateiktą civilinį ieškinį, jos patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, todėl iš kaltinamosios išieškotinos proceso išlaidos, kurias šioje byloje nukentėjusi turėjo dėl teisinių paslaugų.

paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ž. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti ją:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika padaryta N. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika padaryta S. T.-J. atžvilgiu) –laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6(šešiems) mėnesiams,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika padaryta D. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti Ž. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-11 nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant ir Ž. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nutesitąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose ir į paskirtą bausmę įskaityti Kauno apygardos teismo 2016-11-04 nuosprendžiu įskaičiuotą suėmime ir sulaikyme išbūtą laiką.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. B. nukentėjusioms N. B. 74 432,34 eurų, S. T. J. 151.468 eurų, D. B. 15.639,48 eurų turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš Ž. B. nukentėjusiai N. B. 350 eurų proceso išlaidų už advokatės paslaugas.

Daiktinį įrodymą – voką su buto inventorinės bylos kopija, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.