Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-11 · Civilinė byla Nr. 2-1388/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-11
Bylos Nr.
2-1388/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
Pareiškėjas
S. T.
Ieškovas
S. T.
Atsakovas
akcinei bendrovei ,,Energetinės statybos pramonė“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Energetinės statybos projektai“
Kategorijos
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1388/2010Procesinio sprendimo kategorija 124.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą byloje, civilinėje byloje Nr. 2-4499-661/2010 pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,Energetinės statybos pramonė“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Energetinės statybos projektai“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. T. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1707-41/08 ir panaikinti priimtą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1707-41/08 ir priimti kitą sprendimą. Nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-1707-41/08, kurioje jis buvo ieškovu. Šiuo sprendimu teismas pareiškėjo naudai priteisė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo AB „Energetinės statybos pramonė“ neįsitikinęs, kad tokios įmonės tuo metu jau neegzistavo. Teismas privalėjo įsitikinti, ar atsakovas AB „Energetinės statybos pramonė“ vis dar egzistuoja, nes po bankroto procedūros užbaigimo iš bankrutavusios įmonės negalima atgauti jokios kompensacijos. Taigi, pareiškėjo nuomone, egzistuoja du pagrindai atnaujinti procesą šioje byloje: pirma, teismas padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, o šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 9 d.) ir, antra, viena iš šalių teismo proceso metu buvo neveiksni, nes jau neegzistavo (CPK 366 str. 6 d.). Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nurodyto sprendimo už akių apskundimo bei prašymo atnaujinti procesą terminus praleido dėl jį atstovavusios advokatės nesąžiningumo: ji nesiėmė jokių veiksmų pareiškėjo teisėms apginti, šiai bylai reikalingus dokumentus jam pateikė tik 2009 m. spalio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo S. T. prašymą atmetė bei atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovams AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos projektai“ dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis AB „Energetinės statybos pramonė“ prašymas išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro užregistruotas šiame registre 2007 m. gruodžio 12 d. Pareiškėjas minėtą įmonę įtraukė atsakovu ieškinyje dėl žalos atlyginimo 2008 m. kovo 7 d. taip pat kitu ieškovu įtraukė UAB „Energetikos statybos projektai“. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetikos statybos projektai“ pareiškėjo naudai 85,99 Lt periodinių išmokų kas mėnesį turtinei žalai atlyginti, indeksuojant jas priklausomai nuo minimalios mėnesinės algos ir ieškovui mokamos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skirtumo 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi atsakovai AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetikos statybos projektai“ nepateikė parengiamųjų procesinių dokumentų, teismas pagal CPK 142 str. 4 d. priėmė 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1707-41/08 už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš AB „Energetinės statybos pramonė“ pareiškėjo naudai 85,99 Lt periodinių išmokų kas mėnesį turtinei žalai atlyginti, indeksuojant jas priklausomai nuo minimalios mėnesinės algos ir ieškovui mokamos valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skirtumo, o taip pat 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimas yra įsiteisėjęs. LITEKO duomenimis kitam atsakovui UAB „Energetinės statybos projektai“ 2009 m. kovo 17 d. iškelta bankroto byla (Civilinė byla Nr.B2-870-565/2009). Teismas nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas civilinėje byloje Nr. 2-1707-41/08 buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokate N. K. , kuriai asmeniškai įstatymo nustatytais terminais ir tvarka buvo įteiktas sprendimas už akių (civilinės bylos Nr. 2-1707-41/08, b.l.45, 74, 84). Pareiškėjas nurodė, kad apie sprendimą už akių sužinojo 2009 m. rugsėjo 25 d. (b.l. 78), kuomet pareikalavęs iš advokatės gavo sprendimą už akių ir kitus dokumentus bei sudarė naują atstovavimo sutartį su kitu advokatu – V. O. . Pareiškėjas prašyme pripažino praleidęs įstatymo nustatytą trejų mėnesių prašymo padavimo terminą, kurį prašė atnaujinti. Termino praleidimą motyvavo tuo, kad po 2002 m. rugpjūčio 26 d. gautų sužalojimų yra blogos savijautos ir dėl to negalėjo kontroliuoti savo atstovės veiksmų. Teismas šių pareiškėjo nurodytų procesinio termino praleidimo priežasčių nelaikė pagrįstomis, motyvuodamas tuo, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas ieškinio padavimo bei civilinės bylos Nr. 2-1707-41/08 nagrinėjimo metu būtų sirgęs, todėl konstatavo, kad atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. T. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje išnagrinėjo formaliai neįsigilinęs į bylos aplinkybes. Sprendimo už akių apskundimo terminą bei terminą atnaujinti byloje procesą pareiškėjas praleido dėl jo atstovės – advokatės N. K. nesąžiningo atstovavimo byloje. Dėl sunkių sužalojimų bei blogos savijautos pareiškėjas negalėjo kontroliuoti savo atstovės advokatės veiksmų atstovaujant jo interesus teisme. Pareiškėjo atstovė neapskundė teismo sprendimo už akių, nesikreipė į teismą dėl proceso atnaujinimo, neišsiaiškino, kad atsakovas UAB ,,Energetinės statybos pramonė“ ieškinio padavimo metu jau neegzistavo ir buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Advokatės nesąžiningumą įrodo ir tai, kad pareiškėjas gavo iš advokatės dokumentus tik 2009 m. spalio 1 d., kai advokatei buvo išsiųsta registruotu laišku 2009 m. rugsėjo 25 d. pareiškimas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir sumokėto honoraro grąžinimo. Pareiškėjas nėra teisininkas, todėl jam nežinoma teismo sprendimų apskundimo tvarka ir terminai, o dėl turimo neįgalumo (jam nustatytas 85 procentų nedarbingumas) ir blogos savijautos negalėjo kontroliuoti savo atstovės veiksmų. Taip pat nurodo, kad šioje byloje atsakovams apie bylos nagrinėjimą buvo tinkamai pranešta ir įteikti teismo šaukimai. Tačiau atsakovas UAB ,,Energetinės statybos projektai“ nedalyvavo teismo posėdyje ir nepateikė jokių atsiliepimų, todėl tokį atsakovo elgesį teismas turėjo įvertinti kaip sutikimą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.

Atsiliepimas

Atsakovo bankrutuojančios UAB ,,Energetinės statybos projektai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad su apelianto skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes pirmosios instancijos skundžiama nutartis yra pagrįsta ir motyvuota, priimta įvertinus visus šalių argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), proceso atnaujinimą reglamentuoja CPK 365 – 374 straipsniai. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai.

Apeliantas nurodė, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą atnaujinti procesą byloje praleido dėl jį atstovavusios advokatės nesąžiningumo, nes ji nesiėmė jokių veiksmų pareiškėjo teisėms apginti, apie sprendimą už akių pareiškėjas sužinojo tik 2009 m. rugsėjo 25 d., kai pareikalavęs iš advokatės gavo sprendimą už akių ir kitus dokumentus bei sudarė naują atstovavimo sutartį su kitu advokatu. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2008 m. lapkričio 10 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl teismo sprendimo ir vykdomojo rašto išdavimo (b. l. 75). Byloje esantis Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. lydraštis patvirtina, kad pareiškėjui buvo išsiųstas 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimo už akių nuorašas ir vykdomasis raštas. Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad apie pirmosios instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių pareiškėjas sužinojo tik 2009 m. rugsėjo 25 d.

Pareiškėjas prašyme pripažįsta praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių prašymo padavimo terminą, kurį prašo atnaujinti. CPK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Kaip minėta, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Praleidus nurodytą terminą teisė paduoti prašymą išnyksta, tačiau minėta teisė gali būti realizuojama, jeigu praleistas terminas yra atnaujinamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėtas straipsnis praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Prašymas dėl termino atnaujinimo turi atitikti procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. jame privalu nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą, pridėti jas patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju, apeliantas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą, nurodo, kad dėl sunkių sužalojimų bei blogos savijautos negalėjo kontroliuoti savo atstovės advokatės veiksmų atstovaujant jo interesus. Tačiau, kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad apie 2008 m. rugsėjo 16 d. sprendimą už akių pareiškėjui jau buvo žinoma 2008 m. lapkričio 10 d., kai jis kreipėsi teismą dėl teismo sprendimo ir vykdomojo rašto išdavimo. Tuo tarpu prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje pareiškėjas pateikė tik 2009 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog procesinis terminas gali būti atstatytas, jeigu jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o tuo pačiu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Jeigu terminas yra praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1486/2002, 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos procesinio termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti ganėtinai ilgą laiko tarpą praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo byloje pateikti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nustatęs, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Tokio trūkumo nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis