- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-15
- Bylos Nr.
- AS-261-262-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. B. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas pareiškėjos O. B. skundas dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31d. įsakymo Nr. V-72 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)" dalies, kurioje paimama iš O. B. visuomenės poreikiams žemės sklypas, esantis Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatomas atlyginimo dydis (pinigais) - 235 000 Lt., panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - laikinai, iki skundo išnagrinėjimo, uždrausti atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai atlikti bet kokius veiksmus, įgyvendinant Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-72 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)".
Pareiškėja nurodė, kad atsakovas nuo 2004 m. pareiškėjos atžvilgiu elgiasi neteisėtai, ignoruoja teisės normas reglamentuojančias nuosavybės teisinius santykius. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra realus pavojus, kad atsakovas ir toliau pažeidinės jos teises, atliks veiksmus, kurių padarinių nebus įmanoma ištaisyti, o skundo nagrinėjimas neteks prasmės.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija įsakymo dalį kuria visuomenės poreikiams paimamas jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas atlyginimo dydis (pinigais) - 235 000 Lt.
Nurodė, nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento. Jeigu ginčas dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme, apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik po to, kai atsiskaitoma su tokio žemės sklypo savininku ar kitu naudotoju teismo sprendime nurodytomis sąlygomis arba teismas leidžia tai padaryti (Žemės įstatymo 47 str. 3, 4, 6 d.). Nagrinėjamu atveju, kol ginčas dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo dydžio bus nagrinėjamas teisme, apskrities viršininkas negalės atsiskaityti su paimamo žemės sklypo savininke ir paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjos atstovo advokato prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atstovas advokatas tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovas gali atlikti veiksmus, pažeidžiančius jos teises, tačiau nenurodo, kokius konkrečius veiksmus siekiama uždrausti atlikti ir nepateikė įrodymų dėl kokių konkrečių atsakovo atliktų veiksmų teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba tapti neįmanomu ir į tai, kad nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būsimo teismo sprendimo vykdymas nei pasunkės, nei pasidarys negalimas, atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.
III.
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tačiau priimdamas nutartį rėmėsi ABTĮ normomis, numatančiomis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.
Nepagrįsti nutarties argumentai apie tai, kad pareiškėjos teisės gali būt apgintos ir jai kreipiantis dėl priemonių reikalavimui užtikrinti taikymo vėlesnėse šios bylos ar žemės paėmimo visuomenės poreikiams stadijose, kituose etapuose ir pan.
Visi atsakovo veiksmai patvirtina tai, kad jis, numatęs paimti visuomenės poreikiams nurodytąjį pareiškėjos žemės sklypą, elgiasi kryptingai ir ryžtingai, tačiau jo atitinkami intensyvūs veiksmai ta linkme atliekami nesilaikant įstatymų reikalavimų. Atsakovas nurodytojo žemės sklypo atžvilgiu gali atlikti tokius valdymo, naudojimo ar net ir disponavimo veiksmus, kurių pasakoje skundas gali netekti prasmės arba pareiškėjos teisių gynimas ateityje dar labiau pasunkės.
Kauno apskrities viršininkas 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 02-05-14181 pirmuoju punktu patvirtino Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno laisvajai ekonominei zonai kurti Biruliškių kaime, Karmėlavos seniūnijoje, Kauno rajone, projektą (tame tarpe pareiškėjai O. B. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas, nesulaukęs net termino, per kurį O. B. šį įsakymą galėjo apskųsti administraciniam teismui (skaičiuojant skundo padavimo terminą nuo tos dienos, kai pareiškėja sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo priėmimą), priėmė 2008 m. sausio 31 d. įsakymą, kuriuo nusprendė paimti visuomenės poreikiams pareiškėjai priklausantį nurodytąjį žemės sklypą. Pažymėjo, kad pareiškėja 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymą (jo dalį, liečiančią pareiškėją) apskundė kartu su kitais pareiškėjais Kauno apygardos administraciniam teismui (adm. Byla Nr. 1-374-414/2008).
P. M., kurį taip pat lietė 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas dėl žemės paėmimo Karmėlavos kadastrinėje vietovėje visuomenės poreikiams (LEZ kurti), žemės sklype (Kadastro Nr. 5233/0009:383) atsakovo ar su pastaruoju susijusių asmenų iniciatyva ir pastangomis, be to žemės sklypo savininko žinios ir sutikimo, 2008 m. vasario 5 d. savavališkai buvo atliekami geodeziniai gręžiniai grunto tyrimui. Taigi, atsakovo veiksmai sudaro pakankamą pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje Nr. 1-538-414/2008 pagal pareiškėjos O. B. skundą.
Nepagrįsti nutarties argumentai apie tai, kad prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo nemotyvuotas, nepagrįstas jokiais konkrečiais duomenimis ar įrodymais. Iš pačių skundo argumentų matyti duomenys apie galimą atsakovo piktnaudžiavimą savo teisėmis pareiškėjos atžvilgiu.
Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo maksimalus – pareiškėja prašė uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, liečiančius pareiškėjos sklypą Nr. 5233/0009:512. Tuo tarpu teismas savo diskrecijos apimtyje galėjo (ir gali) nuspręsti konkrečiau, tai yra mažinti reikalavimo užtikrinimo priemonės apimtį. ABTĮ normos teismą, priėmusį nagrinėti skundą, įpareigoja išspręsti, esant pagrindui, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą net ir nepriklausomai nuo atitinkamo pareiškėjo prašymo dėl tų priemonių taikymo buvimo, tai yra, priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių teismas gali tas reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti ir savo iniciatyva (LR ABTĮ 68 str. 1 d. 1 p. 71 str. 1 d.).
Atsakovui iki šios administracinės bylos galutinio išnagrinėjimo uždraustina atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su pareiškėjos O. B. žemės sklypu Nr. 5233/0009:512 (bet kokius veiksmus, liečiančius ne tik disponavimą šiuo žemės sklypu, bet ir jo valdymą, naudojimąsi juo). Kaip matyti iš jau paminėtųjų argumentų apie atsakovo ir su šiuo susijusių asmenų veiksmus nurodytojo kito žemės sklypo Karmėlavos kadastrinėje vietovėje prieš savininko valią paimamo visuomenės poreikiams- P. M. sklypo atžvilgiu, atsakovas, dar nepasibaigus teisminiams ginčams, paimamus toje kadastrinėje vietovėje visuomenės poreikiams žemės sklypus jau pradeda tvarkyti savo nuožiūra, neatsiklausęs tų žemės sklypų savininkų. Atskirajame skunde paminėtiems gana drastiškiems atsakovo veiksmams svetimos nuosavybės atžvilgiu, jo tokiems veiksmams tebesitęsiant jau gana ilgą laiką, pareiškėja turi pagrindą net nuogąstauti, kad dar nebaigus nagrinėti teisminių ginčų, atsakovas kokiais nors neteisėtais būdais gali imtis ir veiksmų, liečiančių disponavimą iš jos paimamu sklypu.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja nurodė iš esmės visus pareiškėjos argumentus dėl atsakovo 2008 m. sausio 31 d. įsakymo (priimto O. B. atžvilgiu) nepagrįstumo ir neteisėtumo. Kadangi mano, kad iš pareiškėjos skundo faktinių pagrindų matyti, kad atsakovas, siekdamas paimti žemės sklypus, esančius Karmėlavos kadastrinėje vietovėje, visuomenės poreikiams (LEZ kurti), elgiasi neteisėtai, kas taip pat sudaro pagrindą nuogąstauti dėl tolesnių šio atsakovo veiksmų pareiškėjos žemės sklypo atžvilgiu, kol dar administraciniame teisme neišnagrinėti O. B. skundai dėl atsakovo 2007 m.gruodžio 29 d. ir 2008 m. sausio 31 d. įsakymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
pareiškėja ginčija įsakymo dalį kuria visuomenės poreikiams paimamas jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas atlyginimo dydis (pinigais) - 235 000 Lt.
Prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - laikinai, iki skundo išnagrinėjimo, uždrausti atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai atlikti bet kokius veiksmus įgyvendinant Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-72 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)".
Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad užtikrinimo priemonių taikymas siejamas su teismo sprendimo vykdymu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.
Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad nesustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimo, jos teisių gynimas ateityje dar labiau pasunkės, atsakovas gali imtis veiksmų, liečiančių disponavimą iš jos paimamu žemės sklypu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėja nenurodė jokių konkrečių argumentų, dėl ko būtų pagrindas taikyti jos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėja nenurodė, kad yra ar bus atliekami kokie nors konkretūs veiksmai, susiję su jo žemės sklypu, dėl kurių skundžiamo Kauno apskrities viršininko įsakymo panaikinimo atveju, iki įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.
Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad P. M. priklausančiame žemės sklype 2008 m. vasario 5 d. buvo atlikti geodeziniai gręžiniai grunto tyrimui, taip pat nepatvirtina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, skundžiamo įsakymo panaikinimo atveju iki įsakymo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 71 straipsnis nustato pagrindus ir sąlygas, kuriems esant reikalavimas gali būti užtikrinamas. Nesant šiame straipsnyje numatytų pagrindų ir sąlygų, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas atmeta.
Pareiškėja teisingai nurodo, kad teismas gali savo iniciatyva imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Tačiau šiuo atveju teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant būtų galima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytos galimos reikalavimo užtikrinimo priemones. Šios dalies 1 punktas numato, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių yra uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad proceso dalyvių (nagrinėjamu atveju pareiškėjos) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti konkretus – pareiškėja turi nurodyti, kokius konkrečius veiksmus prašo uždrausti atsakovui atlikti ir argumentuoti bei pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės teismas gali nustatyti ar 2008 m. sausio 31 d. įsakymas yra pagrįstas ar ne. Šioje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, todėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti kiti argumentai nenagrinėtini.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog nėra pagrindo uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, įgyvendinant Kauno apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. V-72 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno r.)".
Teisėjų kolegija pažymi, kad paaiškėjus naujiems argumentams, ši nutartis neriboja pareiškėjos teisės bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai teikti teismui prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnyje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
O. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.