Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-531-298/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
II-531-298/2019
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00818-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Pareiškėjas
J. J.
Kategorijos
Skundas Nr. II-531-298/2019
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00818-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant Irenai Adamovič, vertėjaujant Erikai Tunčikienei,dalyvaujant pareiškėjai J. J.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1 veiklos skyriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo H. F. 2019 m. spalio 4 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 1 veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas H. F. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal J. J. pareiškimą, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) apie 8.30 val., (duomenys neskelbtini), J. J. priklausančiame nuosavybės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynas G. M. ganė savo avis be J. J. leidimo, todėl buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. J. pateikė Pareiškimą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo H. F. 2019 m. spalio 4 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriame nurodė, kad laukiant atsakymo į jos pareiškimą (2019 m. rugpjūčio 9 d.), ji sužinojusi, jog žemės sklypo, esančio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas A. Z., be jos leidimo leido naudotis sklypu. Sklypas nepadalintas. Nurodo, kad A. Z. jai pranešęs, jog jis nežinojęs, kad reikia jos, kaip bendrasavininko, sutikimo. Todėl parašė pareiškime jai ir G. M., jog daugiau neduoda naudotis žemės sklypu be J. J. sutikimo. Nurodė, kad G. M. 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 8.30 val. įžūliai elgdamasis jai grasino, sakant rusiškai „(duomenys neskelbtini)“, lietuviškai – sužaloti su kažkuo jai veidą. G. M. atsakyme policijai paaiškino, kad ji skundžia jį ir kvietinėja policiją be reikalo. Todėl, kad ji be reikalo ne kviečia policijos, siunčia 2 kopijas nutarimų; iš to matosi, jog G. M. meluoja.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodo, kad 2019 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK)

Vilniaus rajono policijos komisariatas (toliau - Vilniaus r. PK) gavo pil. J. J.

pareiškimą, registruota Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 2019 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini),

priimto Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 1-ajame veiklos skyriuje, kuriame vadovaujantis Lietuvos

Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 518 straipsniu, 591 straipsniu buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos G. M.

Motyvuojamoji dalis

atžvilgiu. Pareiškėjos J. J. manymu priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. 2019 m. rugpjūčio 9 d. buvo gautas J. J. pareiškimas, registruotas Nr. ROIK

(duomenys neskelbtini), kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 8.30 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jai bendra nuosavybės teise priklausančiame sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynas G. M. ganė savo avis be jos leidimo. Pasiteiravus, kodėl jis taip daro, kaimynas elgėsi agresyviai ir pasakė, kad darys ką nori. Patikrinimo metu J. J. paaiškino, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jai bendra nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kita dalis priklauso bendrasavininkui A. Z.. 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 8.30 val. einant iš autobuso sustojimo pastebėjo, kad jai priklausančiame sklype kaimynas G. M. gano savo avis. Su kaimynu santykiai yra įtempti, dėl ankstesnių konfliktų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ji pareiškė kaimynui pretenzijas, tarp jų įvyko žodinis ginčas. J. J. turi pretenzijų, kad G. M. be jos sutikimo gano savo avis jos sklype. Apie tai, kad sklypo bendrasavininkas A. Z. leido naudotis G. M. sklypu nieko nežinojo, sklypas yra nepadalintas. G. M. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. jis ganė savo avis A. Z. žemės sklype, nes turėjo jo leidimą naudotis sklypu, o su J. J. nuolat konfliktuoja, ji turi jam pretenzijų dėl laikomų avių ir nuolat ji skundžia bei nepagrįstai kviečia policiją. G. M. pateikė raštišką A. Z. leidimą naudotis žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. Z. paaiškino, kad jis leido naudotis G. M. jam priklausančiu sklypu, o bendrasavininkei J. J. jis siūlė padalinti bendrą sklypą, bet jį atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad G. M. avis žemės sklype ganė nesavavališkai, o turėdamas vieno iš sklypo savininkų A. Z. raštišką leidimą, veikoje nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo požymių, numatytų LR ANK 518 straipsnyje, todėl nenustačius G. M. veikoje administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties vadovaudamasis LR ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. 2019 m. spalio 16 d. Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK gavo J. J. pareiškimą Nr. 10-AP-9828, kuriame J. J. teigia, kad nežinojo, kad jos bendrasavininkas be jos leidimo leido naudotis žemės sklypu. Jos manymu, sklypas nėra padalintas ir G. M. savavališkai leido avis ganytis visame sklype. Taip pat J. J. nurodė, kad A. Z. nežinojo, kad duoti leidimą naudotis bendru turtu reikalingas ir bendrasavininko sutikimas, todėl raštiškai informavo J. J. ir G. M., kad daugiau neleidžia G. M. naudotis sklypu be bendrasavininkės J. J. sutikimo. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad faktinės aplinkybes nusižengimo byloje surinktos remiantis gautais asmenų parodymais ir paaiškinimais. 2019 m. spalio 16 d. J. J. pateiktame pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pridėtas pareiškimas, kad nuo 2019 m. spalio 10 d. bendrasavininkas A. Z. draudžia G. M. naudotis sklypu neturi jokio pagrindo keisti ar naikinti 2019 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi iki nutarimo medžiagoje priėmimo dienos, G. M. vienas iš bendrasavininkų A. Z. leido naudotis sklypu (ganyti avis), t. y. nėra jokio pagrindo teigti, kad jis naudojosi sklypu savavališkai. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, prašo Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 1-ojo Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo H. F. 2019 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą; pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gavo nutarimą, jog nebus nagrinėjama byla, nebuvo parašyti straipsniai. Skambino policininkui D., norėjo sužinoti, ką tai reiškia, bet neprisiskambino. Paskambino telefonu, kuris buvo nurodytas apačioje ir paklausė, koks buvo pritaikytas straipsnis. Mergaitė pažadėjo išsiaiškinti ir po pusvalandžio paskambino, pasakė, kad jai duotas neteisingas atsakymas, todėl nuspręsta atiduoti šią bylą į teismą. Skambino dar kartą policininkui D., jis pasakęs kad Departamente nurodė išsiaiškinti dėl skundo. Jai buvo surašyta, kad kviečia policiją be reikalo, tačiau to nedarė. Nekvietė policijos be reikalo. Neteisybė parašyta, kad nenorinti dalintis sklypu, ji nori juo dalintis, tik ne žodžiu, o teisiškai. Gavo šaukimą į teismą. D. pasakė, kad juos irgi kviečia į teismą. Niekada nekvietusi policijos be reikalo. Atsiliepime parašyta: „jos manymu sklypas nėra padalintas“. Tai ne jos manymu. Turi dokumentus, kuriuose parašyta, kad jie yra bendrasavininkai, nieko negali daryti be bendrasavininko sutikimo. O jis (G. M.) paleido 350-400 avių, paklaususi jo, kodėl paleido. Jis atsakė, kad ką nori tą daro. Jis turi gerų draugų policininkų, su kuriais valgo šašlykus. Žmogus gali ją primušti, todėl kvietė policiją. Kvietė policiją kai pamatė, kokia jos sklype yra daroma betvarkė. Kvietė policiją ir dėl avių, ir dėl įžeidimo. Policija daug ko nerašo, vieną straipsnį tik rašo, o kito nerašo. Sakė, kad jis (G. M.) jai grasina, įžeidinėja ir paleido avis. Jis įžeidinėjo gestais, necenzūriniais žodžiais. Jis pasakė, kad trenks į veidą. Nerašė visų žodžių. Norėjo, kad policija jai atsakytų, kodėl kartoja, kad kviečia ji policiją be reikalo. Nežino, kodėl policija neparašė apie grasinimus. Kai kvietė policiją, ji neatvažiavo, reiškia policija nenori suteikti pagalbos. Policija pasakė nufotografuoti, pridėti dokumentus ir siųsti. Policija nevažiuoja, žmogus daro ką nori. Prašo nutarimą panaikinti ir grąžinti policijai, tegu užrašo, kad jai grasino. Prašo grąžinti policijai tirti iš naujo.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneštos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

J. J. skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 641 straipsnio 1 dalimi, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnis).

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog G. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo ir kitos bylos medžiagos, patraukti G. M. administracinėn atsakomybėn iš esmės prašoma tik nukentėjusiosios J. J. pareiškimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui bei fotonuotrauka. Teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Pareiškėja J. J. teigia, kad laukiant atsakymo į jos pareiškimą, ji sužinojusi, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas A. Z., be jos leidimo leido naudotis sklypu G. M., bei tai, kad A. Z. jai pranešęs, jog jis nežinojęs, kad reikia jos, kaip bendrasavininko, sutikimo. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog G. M. tyčia, pažeisdamas J. J. nuosavybės teises į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), piktnaudžiauja savo teisėmis ir jis savavališkai naudojosi minėtu, jam nepriklausančiu, žemės sklypu, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos. Iš rašytinės bylos medžiagos bei pareiškėjos J. J. paaiškinimų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. G. M., naudojosi minėtu žemės sklypu turėdamas A. Z. leidimą, kuris yra sklypo bendrasavininkas su pareiškėja J. J., taigi byloje nėra objektyvių duomenų, kad G. M. būtų atlikęs kažkokius aktyvius veiksmus, kuriais galėtų pažeisti J. J. teises į jos turimą žemės sklypo dalį.

Be kita ko, pareiškėja J. J. pareiškimu teigia, kad G. M. 2019 m. rugpjūčio 8 d. apie 8.30 val. įžūliai elgdamasis jai grasino, o teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji kvietė policiją ir dėl avių, ir dėl įžeidimo. Taip pat nurodė, kad G. M. jai grasina, įžeidinėja gestais, necenzūriniais žodžiais, kad jis pasakęs, jog trenks į veidą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog tyrimo metu pareigūnams apklausus G. M., šis neigė grasinus J. J. susidorojimu. Taigi J. J. teiginiai nėra pagrįsti jokiais byloje esančiais ar papildomai pateiktais įrodymais. Be to, J. J. nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti faktą, jog G. M. jai grasino susidorojimu.

Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas numato dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vadas – kuomet gaunamas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką bei prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalis). BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyti du atvejai, kuomet prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą: 1) kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi, arba 2) yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalies nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, viena iš kurių – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, tarp jų ir nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau proceso pradėjimas nesant tam pagrindo, galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja J. J. būtų pateikusi skundą, pareiškimą ar pranešimą apie G. M. nusikalstamą veiką arba prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats būtų nustatęs G. M. nusikalstamos veikos požymius.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių G. M. padarytą administracinį nusižengimą byloje nėra, o kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, kad neįrodyta, jog G. M. turėjo tyčią padaryti ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, teismas sprendžia, kad administracinė teisena G. M. atžvilgiu negali būti pradėta, nesant administracinio nusižengimo požymių, todėl skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo H. F. 2019 m. spalio 4 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir pareiškėjos J. J. skundas netenkintinas (ATPK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-642 straipsniais, teismas

nutaria:

J. J. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1 veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo H. F. 2019 m. spalio 4 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis