- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- I-106-283/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00336-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Č. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. Č. (toliau – ir L. Č., ir pareiškėjas) skundu ir patikslintu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas); 2) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, įskaitant į jį tarnybos laiką nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 gruodžio 9 d.; 3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti pareiškėjui negautą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundo reikalavimus, nurodė, kad jis 2016 m. kovo 31 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) Rokiškio rajono policijos komisariate. VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo L. Č.“ (toliau - ir 2016 m. gegužės 4 d. sprendimas) nuo 2016 m. balandžio 1 d. neterminuotai pareiškėjui buvo paskirta 394,26 Eur per mėnesį pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą bei valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Pareiškėjui nurodyta pensija buvo paskirta už 28 metų 5 mėnesių 24 dienų tarnybos laiką, neįskaitant į jį 1990 m. kovo 11 d. - 1991 gruodžio 9 d. laikotarpio. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šios priežasties jam buvo paskirta mažesnė pareigūnų ir karių valstybinė pensija, o nuo 2016 m. balandžio 1 d. susidarė šios pensijos nepriemoka. Manydamas, kad tarnybos laikas, reikalingas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, buvo neteisingai nustatytas, pareiškėjas 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių prašymu tarnybos laiką perskaičiuoti, į jį įskaityti tarnybos SSSR vidaus reikalų ministerijos karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) laiką nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio 9 d. ir skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už faktiškai ištarnautą tarnybos laiką, t. y. už 30 metų 2 mėnesius ir 22 dienas. VSDFV Utenos skyrius 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu prašymo netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu atsakovo sprendimu, skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba). Fondo valdyba 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2017-08-10 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė, kad VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas yra pagrįstas. L. Č., remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2016 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. KT18-N9/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2013 m. gruodžio 3 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau - 2016 m. birželio 20 d. nutarimas) išvadomis, teigė, kad VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas yra nepagrįstas, jo tarnybos SSSR vidaus reikalų ministerijos karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio 9 d. turi būti įskaitytas į tarnybos laiką, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pareiškėjas nurodė, kad 1987 m. spalio 24 d. atlikęs privalomąją karinę tarnybą SSSR ginkluotose pajėgose, jis pradėjo tarnauti Lietuvos teritorijoje dislokuotoje SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdė kontrolieriaus pareigas. Pareiškėjo tarnybos laiką šioje karinėje dalyje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio 9 d. patvirtina įrašai SSSR gynybos ministerijos išduotame kariniame biliete HP Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priede – tarnybos įskaitos lape bei darbo knygelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-4, 15-17).
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Utenos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimais, nurodę iš esmės analogiškus argumentus ir motyvus bei teisės normų aiškinimą, prašė L. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdyba atsiliepimuose nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos bei mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 nauja redakcija išdėstytais Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d., jeigu asmuo už jį negauna kitos valstybės pensijos. VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdyba, aiškindami teisės aktus, taikytus priimant pareiškėjo skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, rėmėsi Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu. Konstitucinis Teismas šiame nutarime nurodė, kad teisės aktai (jų dalys) laikomi atitinkančiais Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) ir teisėtais tol, kol nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Taigi, tol, kol teisės aktai (jų dalys) Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai arba kol jie nėra nustatyta tvarka pripažinti netekusiais galios, juose nustatytas teisinis reguliavimas atitinkamiems teisinių santykių subjektams yra privalomas. VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdyba nurodė, kad Konstituciniam Teismui priėmus 2016 m. birželio 20 d. nutarimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1235 „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo, numatančio įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti ir faktinį tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, laiką po 1990 m. kovo 11 d., projektui ir pateikė jį Lietuvos Respublikos Seimui. VSDFV Utenos skyrius ir Fondo valdyba akcentavo, kad šiame projekte yra numatyta, jog Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareigūnų ir karių valstybines pensijas skirianti institucija, atsižvelgusi į pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų duomenis, per tris mėnesius nuo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos turi perskaičiuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, apskaičiuoti perskaičiuotos pagal naujus duomenis ir mokėtos pareigūno ar kario valstybinės pensijos skirtumą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 20 d. iki pareigūno ar kario valstybinės pensijos perskaičiavimo dienos ir šią informaciją pateikti Fondo valdybos įgaliotai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto administravimo įstaigai, t. y. VSDFV Utenos skyriui. Tik tuomet pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams per vieną mėnesį nuo pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų duomenų gavimo dienos bus išmokamas skirtumas. Taip pat šiame projekte nurodoma, kad perskaičiuojant pareigūno ar kario valstybinės pensijos dydį, taikomi darbo užmokesčio dydžiai, pagal kuriuos buvo apskaičiuojama pareigūno ar kario valstybinė pensija. VSDFV Utenos skyriaus ir Fondo valdybos nuomone, kadangi nėra priimti teisės aktai, reikalingi Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo įgyvendinimui, ir nėra naujų duomenų apie pareiškėjo faktinę tarnybą SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę po 1990 m. kovo 11 d., pagrindo tenkinti pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus nėra (b. l. 31-35, 64-67).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vyresniojo inspektoriaus L. Č. atleidimo iš pareigų“ L. Č. buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2016 m. kovo 31 d., remiantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 11 punktu (b. l. 19).
Pareiškėjas 2016 m. kovo 31 d. kreipėsi į Panevėžio AVPK prašymu skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Panevėžio AVPK 2016 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų pensijai skirti“ VSDFV Utenos skyriui pateikė pareiškėjo prašymą, 2016 m. kovo 30 d. darbo užmokesčio (atestatą) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. kovo 21 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-42). VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs L. Č. prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl L. Č. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo“ kreipėsi į Panevėžio AVPK prašymu pateikti dokumentus, patikslinančius pareiškėjo tarnybos laikotarpius (b. l. 43). Panevėžio AVPK 2016 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų pensijai skirti“ VSDFV Utenos skyriui pateikė 2016 m. balandžio 15 d. Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio AVPK šiame lape nurodė duomenis, kad L. Č. vidaus reikalų sistemoje ištarnautas laikas yra 28 metai 5 mėnesiai 24 dienos, laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio 9 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape buvo nenurodytas. VSDFV Utenos skyriui buvo pateiktas ir L. Č. karinis bilietas HP Nr. (duomenys neskelbtini).
VSDFV Utenos skyrius 2016 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo L. Č.“, kuriuo, atsižvelgus į 28 metų 5 mėnesių ir 24 dienų tarnybos laiką, nuo 2016 m. balandžio 1 d. neterminuotai paskyrė pareiškėjui 394,26 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki teisės gauti šį priedą išnykimo pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (b. l. 58).
Pareiškėjas 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių prašymu perskaičiuoti tarnybos laiką, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, ir į jį įskaityti laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio 9 d. bei skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už faktiškai ištarnautą tarnybos laiką, t. y. už 30 metų 2 mėnesius ir 22 dienas (b. l. 59-60). VSDFV Utenos skyrius 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ nurodė, kad nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, įskaitant į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti pareiškėjo tarnybos laiką kontrolieriaus pareigose SSSR karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio 9 d. bei skirti ir išmokėti dėl šios priežasties galimai susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 61).
L. Č., nesutikęs su VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu, jį apskundė Fondo valdybai (b. l. 70-71). Fondo valdyba 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2017-08-10 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad VSDFV Utenos skyriaus priimtas sprendimas pagrįstas ir pagrindo jį naikinti nėra (b. l. 68-69).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl asmens tarnybos SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki atleidimo iš šios tarnybos laiko įskaitymo į tarnybos laiką, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 patvirtinti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.
Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-636 ir 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1864 redakcija) nustato, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., tarp jų – ir faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d., jeigu asmuo už jį negauna kitos valstybės pensijos.
Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. KT18-N9/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto (2013 m. gruodžio 3 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte (2013 m. gruodžio 3 d. ir 2015 m. birželio 25 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti prilyginus faktinį tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose vykdant Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugos ir kontrolės funkcijas laiką iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilygintas faktinis tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose vykdant Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugos ir kontrolės funkcijas laikas nuo 1990 m. kovo 11 d. iki šių įstaigų apsaugą ir kontrolę perėmė Lietuvos Respublika, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Byloje pateikto išrašo iš tuometinio Rokiškio rajono karinio komisariato L. Č. išduoto karinio bilieto Nr. HP Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad L. Č. 1984 m. lapkričio 26 d. buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą SSSR ginkluotosiose pajėgose ir ją atliko iki 1986 m. gruodžio 1 d.; 1987 m. spalio 24 d. pareiškėjas pradėjo tarnybą SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios buvo atleistas 1991 m. gruodžio 9 d. (b. l. 78-79).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad VSDFV Utenos skyrius, remdamasis Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktu, į L. Č. tarnybos laiką, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, neįskaitė pareiškėjo faktinio tarnybos laiko SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1990 m. kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos) iki 1991 m. gruodžio 9 d. (atleidimo iš tarnybos SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje dienos).
L. Č. skunde nurodė, kad SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldi karinė dalis Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė veikusioje Rokiškio atviro tipo pataisos darbų kolonijoje kalinamų asmenų apsaugą ir kontrolę. Atkūrus Lietuvos Respubliką ir Lietuvos valstybei perėmus jos teritorijoje buvusių įkalinimo įstaigų apsaugą ir kontrolę, Rokiškio atviro tipo pataisos darbų kolonija buvo panaikinta ir pareiškėjas 1991 m. gruodžio 9 d. buvo atleistas iš tarnybos. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo lojalus 1990 m. kovo 11 d. atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pilietis, jokios priešiškos veiklos prieš Lietuvos Respubliką nevykdė, todėl nėra pagrindo jo tarnybos SSSR vidaus reikalų ministerijos karinėje dalyje, kuri vykdė Lietuvos valstybės teritorijoje įsikūrusioje pataisos darbų kolonijoje kalinamų asmenų apsaugą ir kontrolę, vertinti kaip veikimą prieš Lietuvos Respubliką. L. Č. paaiškino, kad po 1990 m. kovo 11 d. likdamas tarnauti nurodytoje SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje, turėjo tikslą išsaugoti darbą ir socialines garantijas. Pareiškėjas teigė, kad tarnaudamas svetimos valstybės karinėje struktūroje, jis tuo pačiu tarnavo ir Lietuvos valstybės naudai, nes užtikrino jos saugumą ir visuomenės interesus. Nurodė, kad jeigu nepriklausomybę atkūrusi Lietuvos Respublika iš karto po 1990 m. kovo 11 d. būtų perėmusi įkalinimo įstaigas, įskaitant ir Rokiškio atviro tipo pataisos darbų koloniją, pareiškėjas būtų ėmęs tarnauti Lietuvos valstybei. Tačiau to padaryti nebuvo galima dėl objektyvių priežasčių, kadangi tuo metu milicijos ir kiti statutiniai pareigūnai buvo pavaldūs Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, o pataisos kolonijos buvo integruotos į SSSR karines struktūras. Teigė, kad Lietuvos Respublikos valdžios sprendimais buvo sudarytos sąlygos įkalinimo įstaigų darbuotojams palaipsniui pradėti tarnybą Lietuvos valstybei. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 1992 m. kovo 1 d. jis ėmė tarnauti Lietuvos valstybei, pradėjęs vidaus tarnybą Rokiškio rajono policijos komisariate (b. l. 16-17).
Vertinant L. Č. skunde nurodytas aplinkybes apie jo tarnybą SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. gruodžio 9 d., atsižvelgiama į tai, kad VSDFV Utenos skyrius 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendime ir Fondo valdyba 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendime bei į pareiškėjo skundą pateiktuose atsiliepimuose šių aukščiau nurodytų aplinkybių neginčijo ir jas paneigiančių duomenų neteikė. Įvertinus VSDFV Utenos skyriaus ir Fondo valdybos nurodytus argumentus ir motyvus, daroma išvada, kad atsisakymas perskaičiuoti L. Č. VSDFV Utenos skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. sprendimu paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, įskaitant į tarnybos laiką pensijai skirti tarnybos kontrolieriaus pareigose karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio 9 d. bei skirti ir išmokėti dėl šios priežasties susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, iš esmės grindžiamas tuo, kad įstatymų leidėjas nėra priėmęs teisės aktų, skirtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimą.
Be to, sprendžiant dėl L. Č. skunde nurodytų aplinkybių apie jo tarnybą SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1990 m. kovo 1 d. iki 1991 m. gruodžio 9 d., vadovaujamasi Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarimo išvadomis.
Konstitucinis teismas 2016 m. birželio 20 d. nutarime konstatavo, kad SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniai Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio mėn., kai šias funkcijas pradėjo vykdyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padaliniai, vykdė kalinimo vietų apsaugą ir kontrolę. Konstitucinis teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 21 d. priimto Kreipimosi į Vidaus reikalų įstaigų darbuotojus, kuriuo visi vidaus reikalų darbuotojai buvo paraginti sąžiningai dirbti savo darbą, nurodė, kad šis kreipimasis buvo skirtas inter alia Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusiose pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose pareigas ėjusiems SSRS vidaus reikalų sistemos pareigūnams. Be to, Konstitucinis Teismas sprendė, kad, kitaip nei daugelio kitų SSRS (Lietuvos SSR) vidaus reikalų ministerijai pavaldžių padalinių, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublika objektyviai negalėjo perimti į savo jurisdikciją jos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių, kurių apsaugą ir kontrolę vykdė SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniai, dėl ko šiose įstaigose tarnavę asmenys, kurie buvo pasirengę prisiekti ištikimybę Lietuvai ir jai tarnauti, negalėjo iš karto to padaryti. Teismas pažymi. kad Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 20 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugą ir kontrolę vykdę SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniai nebuvo panaudoti SSRS agresijai prieš Lietuvos Respubliką 1991 m. sausio–rugpjūčio mėn.; šių padalinių pareigūnai, pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose atlikdami apsaugos ir kontrolės funkcijas, užtikrino Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, suėmimo, kaip kardomosios priemonės, taikymą, taip pat atliko nuteistųjų ir suimtųjų konvojavimo funkciją, t. y. tokiu būdu prisidėjo prie visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 20 d. nutarime pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugsėjo 30 d. priimto nutarimo Nr. 398 „Dėl buvusių TSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės liktinių karių, praporščikų ir karininkų, priimtų tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemą“ vertinimą Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, jog siekdama sudaryti buvusiems TSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės liktiniams kariams, praporščikams ir karininkams sąlygas tęsti tarnybą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, nutarė nustatyti, kad šiems asmenims, tarnavusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje ir priimtiems tarnauti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemą, ištarnautas SSRS ginkluotosiose pajėgose ir SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenėje laikas įskaitomas į tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pensiją, taip pat procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus; šiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemą tarnauti priimtiems pareigūnams taikomos ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir nutarimuose vidaus reikalų sistemos pareigūnams numatytos socialinės garantijos. Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 20 d. nutarime konstatavo, kad šiuo teisės aktu Lietuvos Respublika prisiėmė įsipareigojimą jos teritorijoje veikusiose pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose tarnavusiems jai lojaliems SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padalinių pareigūnams, kurie buvo priimti į tarnybą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, išlaikyti tam tikras socialines ir materialines garantijas, tarp jų - į tarnybos stažą, suteikiantį teisę gauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pensiją, įskaityti laiką, ištarnautą SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenėje.
Konstitucinis teismas 2016 m. birželio 20 d. nutarime konstatavo ir tai, kad prilyginus faktinį tarnybos Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugą ir kontrolę vykdžiusiuose SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose laiką iki 1990 m. kovo 11 d. tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, būtų neteisinga neprilyginti šiam tarnybos laikui faktinio tokios pačios tarnybos laiko nuo 1990 m. kovo 11 d. iki šių įstaigų apsaugą ir kontrolę perėmė Lietuvos Respublika. Konstitucinis Teismas šią išvadą grindė tuo, kad pataisos įstaigų apsaugos ir kontrolės funkcijas vykdę pareigūnai prisidėjo prie visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos palaikymo Lietuvos Respublikoje, pati Lietuvos Respublika skatino jos teritorijoje veikusiose pataisos darbų įstaigose ir tardymo izoliatoriuose tarnavusius SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padalinių pareigūnus tęsti tarnybą iki šių įstaigų perėmimo į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, stoti į tarnybą šių įstaigų apsaugą ir kontrolę perėmusiuose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padaliniuose, o šiose įstaigose tarnavę lojalūs Lietuvos Respublikai asmenys galėjo prisiekti ištikimybę Lietuvos Respublikai tik tada, kai Lietuvos Respublika perėmė tų įstaigų apsaugą ir kontrolę.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su L. Č. vykdytomis kontrolieriaus funkcijomis SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio 9 d., pareiškėjo motyvus, dėl kurių jis po 1990 m. kovo 11 d. tęsė tarnybą šioje karinėje dalyje, bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas, būdamas lojalus Lietuvos Respublikai, ištikimybę nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvos Respublikai galėjo prisiekti tik Lietuvos Respublikai perėmus jos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugą ir kontrolę, sprendžia, jog pareiškėjo tarnybos laikas SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) po 1990 m. kovo 11 d. taip pat turi būti įskaitomas į tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, kaip kad yra įskaitomas faktinis tarnybos Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugą ir kontrolę vykdžiusiuose SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose laikas iki 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 836 pritarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12, 13, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir nutarė pateikti jį Lietuvos Respublikos Seimui. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal esamą teisinį reguliavimą asmenims, vykdžiusiems Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, nėra galimybių į stažą, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, įskaičiuoti laikotarpio po 1990 m. kovo 11 d. iki tol, kol minėtos įstaigos nebuvo perimtos į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, nors de facto šie asmenys iš esmės atliko Lietuvos valstybei svarbias funkcijas – užtikrino pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę. Dėl šios priežasties įstatymo projekto tikslas yra patikslinti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalį taip, kad jos nuostatos neprieštarautų Konstitucijos 52 straipsniui ir atitiktų konstitucinį teisinės valstybės principą. Be to, aiškinamajame rašte įstatymo projekto rengėjai nurodė, priėmus šį projektą, bus įgyvendintas teisėtų lūkesčių principas asmenų, kurie buvo pasirengę prisiekti ištikimybę Lietuvai ir jai tarnauti, tačiau dėl objektyvių priežasčių (Lietuvos Respublika objektyviai negalėjo perimti į savo jurisdikciją jos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų, kurių apsaugą ir kontrolę vykdė SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniai) negalėjo iš karto to padaryti, atžvilgiu. Teisės aktų registro duomenimis, įstatymų leidėjas nėra pakeitęs Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto.
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nustato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotą Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies aiškinimą, kiekvienas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis), pripažintas prieštaraujančiu kuriam nors aukštesnės galios teisės aktui, įskaitant ir Konstitucijai, yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos, jis niekada nebegalės būti taikomas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. birželio 6 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai). Atitinkamam teisėkūros subjektui – Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei – kyla konstitucinė pareiga pripažinti tokį teisės aktą (jo dalį) netekusiu galios arba (jeigu be atitinkamo tų visuomeninių santykių teisinio reguliavimo negalima išsiversti) pakeisti jį taip, kad naujai nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarautų aukštesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, bet ir tol, kol ši konstitucinė pareiga nėra įvykdyta, atitinkamas teisės aktas (jo dalis) jokiomis aplinkybėmis negali būti taikomas – šiuo atžvilgiu tokio teisės akto teisinė galia yra panaikinta (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. vasario 1 d. sprendimai, 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju, atsižvelgus į tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaudamasis VSDFV Utenos skyrius priėmė byloje ginčijamą sprendimą, daroma išvada, kad pareiškėjui į jo tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti turi būti įskaičiuotas laikotarpis, kai jis tarnavo SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. gruodžio 9 d. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus byloje dėl iš esmės analogiško ginčo (2016 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2780-520/2016).
Remiantis tuo, kas nurodyta, VSDFV Utenos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“ naikinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnis, reglamentuojantis teisės akto panaikinimo teisines pasekmes, nustato, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad VSDFV Utenos skyrius privalės iš naujo išnagrinėti L. Č. 2017 m. liepos 27 d. prašymą perskaičiuoti jam paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. VSDFV Utenos skyrius, iš naujo spręsiantis dėl nurodyto pareiškėjo prašymo, įpareigojamas perskaičiuoti L. Č. tarnybos laiką, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, įskaitant į jį tarnybos laiką nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 gruodžio 9 d., bei išmokėti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2016 m. balandžio 1 d. dėl neteisingai apskaičiuoto tarnybos laiko.
VSDFV Utenos skyrius atsiliepime nurodė, jog neišmokėtos pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dalies priteisimas sukeltų papildomą finansinę naštą Lietuvos valstybės biudžetui, dėl to gali kilti grėsmė, kad negalės būti tinkamai vykdomi Lietuvos valstybės finansiniai įsipareigojimai visiems socialinio draudimo išmokų gavėjams, taip pažeidžiant kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir jų pusiausvyrą. VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, pabrėžė, kad teismo priimtas sprendimas turi būti realiai įvykdomas ir nesukeliantis neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų. VSDFV Utenos skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2018 m. birželio 30 d.. Prašymą grindė tuo, kad teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą ir priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalies sumą, tokio teismo sprendimo įvykdymas pareikalautų papildomų piniginių lėšų bei įvertinus Lietuvos valstybės biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūras (b. l. 34-35).
Sprendžiant dėl VSDFV Utenos skyriaus prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, atsižvelgiama į tai, kad jam pagrįsti atsakovas nepateikė jokių preliminariai atliktų paskaičiavimų, leidžiančių spręsti, kokio dydžio yra pareiškėjui dėl neteisingai apskaičiuoto tarnybos laiko neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, kokie yra atsakovo vykdomi finansiniai įsipareigojimai kitiems išmokų gavėjams, koks šių sumų santykis ir pan. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl L. Č. susidariusios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo VSDFV Utenos skyriui kils nepakeliamų finansinių sunkumų. Remiantis tuo, kas nurodyta, VSDFV Utenos skyriaus prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo“.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių perskaičiuoti L. Č. tarnybos laiką, reikalingą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, įskaičiuojant į jį tarnybos laiką SSSR vidaus reikalų ministerijai pavaldžioje karinėje dalyje Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 gruodžio 9 d., ir išmokėti L. Č. pareigūnų ir karių valstybinę pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2016 m. balandžio 1 d. dėl neteisingai apskaičiuoto tarnybos laiko.
Netenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.