- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- e2-763-887/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03490-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- V. L., UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Creditreform Lietuva“, UAB "Creditreform Lietuva", Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB "Intrum Lietuva"
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, tretieji asmenys byloje V. L., UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Creditreform Lietuva“, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. L. ieškiniu prašo: 1. Santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Tauragės r. sav. administracijos CM skyriuje (akto įrašo Nr. 173) nutraukti dėl atsakovo R. L. kaltės; 2. Palikti ieškovei pavardę L., atsakovui – L.; 3. Priteisti ieškovei J. L. iš atsakovo R. L. 1 000,00 Eur neturtinės žalos; 4. Nepilnametės dukros J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. L.; 5. Priteisti iš atsakovo R. L. nepilnametės dukros J. L. išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės. Išmokas kasmet indeksuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 6. Priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai 3 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už metus laiko iki ieškinio padavimo teismui dienos; 7. Po santuokos nutraukimo įsiskolinimus pripažinti atsakovo R. L. asmeninėmis prievolėmis: 7.1. UAB „Intrum Lietuva“ ir tuo pagrindu antstolės A. A. kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0036/19/01531; 7.2. V. L. ir tuo pagrindu antstolio S. V. kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0127/18/01278; 7.3. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir tuo pagrindu antstolės A. K. kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0133/16/01486; 7.4. UAB „Creditreform Lietuva“ ir tuo pagrindu antstolio M. L. kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0122/07/10632; 8. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė J. L. ieškinyje nurodė, kad jų su atsakovu santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Tauragės r. sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos įrašo Nr. 173). Gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų: sūnaus H. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra pilnametis ir dukters J. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė. Santuokinio gyvenimo pradžioje sutarė gerai, tačiau palaipsniui šeimyninis gyvenimas blogėjo. Atsakovas R. L. nesirūpino šeima, jam labiau rūpėjo draugai ir kiti dalykai, todėl už tyčinius nusikaltimus tris kartus sėdėjo įkalinimo įstaigoje. Nepaisant to, ieškovė visuomet bandė išsaugoti šeimą, o atsakovą atvesti į doros kelią, nes norėjo turėti tvirtą šeimą. Tačiau atsakovas niekuomet nesistengė pasikeisti, jo pastangos ir pažadai keistis buvo vienadieniai. Atsakovas nuolat girtavo, išgėręs dažnai prieš ieškovę naudojo fizinį smurtą. Prieš 8 metus atsakovas išvyko dirbti į Norvegiją, nuo šio laiko jų šeima praktiškai iširo. Atsakovas neprisideda prie šeimos išlaikymo, ieškovė su dukra iki šiol gyvena nuomojamame bute, jokio vertingo turto su atsakovu neužgyveno. Atsakovas mėgo lošti azartinius lošimus, lankytis kazino, todėl imdavo greituosius kreditus, pinigus pralošdavo, dėl ko šeimą įklampino į skolas. Iki šios dienos antstoliai iš ieškovės atlyginimo išieško atsakovo skolas, dėl ko ieškovės finansinė padėtis yra labai prasta. Nuo pat santuokos sudarymo ieškovė dėjo visas pastangas, siekdama sukurti tvirtą šeimą, buvo lojali atsakovui, rėmė jį moraliai bei kiek galėdama finansiškai prisidėjo prie šeimos gerbūvio. Tačiau atsakovo abejingumas šeimai, visiškas nesirūpinimas šeima, sugriovė pamatinius dalykus - pasitikėjimą juo, paliko nuoskaudas, abejingumą ir pažeminimą. Atsakovas ieškovės negerbė, nerėmė moraliai ir tokiu būdu pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Jų santuoka yra faktiškai iširusi ir turi būti nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio pagrindu, kur nurodyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK trečios knygos ketvirtame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, o sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas trečioje knygoje, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovo kaltė pasireiškė abejingumu šeimai, smurtu bei šeimos įklampinimu į skolas. Esant nurodytoms aplinkybėms, faktiškai jau nuo 2012 metų šalys kartu nebegyvena bendro santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Jų jausmai atšalo visiškai ir šiai dienai jie nebeturi jokių bendrų interesų, todėl ieškovė nebenori ir nemato prasmės gyventi kartu, nes gyvenimas drauge pažeistų ne tik jos ir atsakovo, bet ir jų dukros teises ir teisėtus interesus, nes dukra būtų priversta stebėti nuolatinius jau svetimais vienas kitam tapusių žmonių konfliktus. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Sutuoktinis negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ir savo šeimos atžvilgiu, turi būti lojalūs vienas kito atžvilgiu ir rūpintis vienas kito moraline ir dvasine bei psichologine būsena. Taip pat sutuoktiniai turi gerbti vienas kitą, kas reiškia kad sutuoktinis turi paisyti kito sutuoktinio nuomonės. Nevertindamas šeimos, nepalaikydamas ir nesigilindamas ne tik į ieškovės savijautą, bet ir į jų dukros interesus, pažeidinėdamas savo kaip sutuoktinio savitarpio pagarbos ir moralės principus, dėl ko santuokinis bei šeimyninis gyvenimas tapo neįmanomas, atsakovas pažeidė jo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliu, gerbti kitą sutuoktinį bei jo interesus, ir tokiu būdu pažeidė ieškovės kaip sutuoktinės lygiateisiškumą, nes savo veiksmais faktiškai sukūrė tokią padėtį, kurioje ieškovė neturėjo ne tik vienodų sutuoktinio teisių, bet apskritai neturėjo normalios šeimos. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikomas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalies yra įtvirtinta keturios sąlygos, kurioms esant, kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama. Pakanka įrodyti bent vieną iš šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių tam, kad būtų laikoma, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Atsižvelgiant į šias materialinės teisės nuostatas, mano, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir turi būti laikoma, kad šeima iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Prašo po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę L., o atsakovui - L. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas darbingi ir gali save išlaikyti, todėl sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sutuoktinis turi teisę iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu sudaro sutuoktinio dėl santuokos nutraukimo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau be turtinės žalos ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė žymiai didesnę neturtinę žalą, nes dėl tokių atsakovo veiksmų, kuriais pasireiškė atsakovo kaltė, sąlygojo ieškovės patiriamus didelius neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Be to, ji turėjo kentėti dvasinį skausmą dėl tokios didelės nepagarbos ieškovės ir šeimos atžvilgiu. Visi šie išgyvenimai tęsiasi iki šiol, dėl to ieškovei buvo padaryta didelė neturtinė (moralinė) žala, kurią sunku išreikšti pinigine išraiška, nes atsakovas tokiu savo elgesiu pamynė visas šeimos vertybes. Kadangi atsakovas yra kaltas dėl šeimos iširimo, todėl jis privalo ieškovei atlyginti padarytą neturtinę (moralinę) žalą. Atsižvelgiant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 1 000,00 Eur. Nutraukiant santuoką reikalinga išspręsti ir dukros gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo teikimo klausimus. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą galima neatsižvelgti tik, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Tokiu atveju, akivaizdu, kad nustatant vaiko gyvenamąją vietą turi būti vertinama, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas. Dukrai šiuo metu 12 metų, ji visuomet gyveno su ieškove, todėl prašo dukros gyvenamąją vietą nustatytu su motina. Mano, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks jos interesus, teises ir teisėtus lūkesčius. Teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams yra tėvų pareiga, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai. Šalių dukros išlaidos per mėnesį sudaro apie 500,00 Eur, todėl prašo dukters išlaikymui iš atsakovo priteisti kas mėnesį po 250,00 Eur, tokia išlaikymo suma yra protinga ir pakankama dukters poreikių patenkinimui. Atsakovas R. L. jokia forma neprisideda prie dukros išlaikymo nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, todėl prašo priteisti iš atsakovo 3 000,00 Eur (12 mėn. x 250,00 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus. Gyvendami santuokoje šalys registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Kaip minėta atsakovas R. L. turėjo daug skolų. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO išrašą iš antstolių informacinės sistemos registro atsakovas R. L. turi kreditorius: UAB „Intrum Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. L., UAB „Creditreform Lietuva“. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo pripažinti atsakovo R. L. įsiskolinimus nurodytiems kreditoriams jo asmeninėmis prievolėmis. Šios atsakovo skolos susidarė šalims jau nebevedant bendro ūkio, apie kurias ieškovė sužinojo tik iš antstolių gavus vykdomuosius raštus. Kaip minėta, ieškovė su atsakovu kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2012 metų, tuo tarpu atsakovo skolos kreditoriams atsirado po 2012 metų, t. y. skola UAB „Intrum Lietuva“ atsirado 2018 metais, skola V. L. atsirado 2018 metais, skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 metais, o UAB „Creditreform Lietuva“ reikalavimas atsirado 2015 metais, todėl tai yra asmeninės atsakovo prievolės.
Ieškovė J. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines medžiagas, ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, neprisideda prie šeimos išlaikymo, tris kartus teistas ir atlikinėjęs bausmę įkalinimo įstaigoje. Ieškovė su atsakovu santuokoje pragyveno dvidešimt tris metus, tačiau prieš aštuonis metus atsakovas pradėjo praktiškai kasdien piktnaudžiauti alkoholiu ir vartoti narkotikus. Ieškovė bent du kartus vežė atsakovą gydymui nuo šių žalingų įpročių, tačiau išgydyti atsakovo nepavyko. Atsakovas kur nors su draugais nuolatos vartodavo alkoholį, jeigu ieškovės nebūdavo namuose, alkoholį vartodavo namuose, prie vaikų. 2020-10-02 būdamas girtas iššoko iš antro aukšto. Atsakovas pradėjo smurtauti kas pora mėnesių, girtas sugrįžęs į namus priekabiaudavo prie ieškovės, stumdydavo ją, yra sudavęs ieškovei ranką į veidą, sulaužęs ieškovės dešinę koją. Tokiu būdu atsakovas išliedavo pyktį, jeigu jam reikalaujant ieškovė neduodavo pinigų. Kuomet sūnus, būdamas 18 metų, ieškovę užstojo, atsakovas susimušė su sūnumi. Psichologinis smurtas pasireikšdavo tuo, kad atsakovas grasindavo ieškovei, kad su ja susidoros, jeigu ji norės skirtis su juo, kad padarys taip, jog ieškovę pasodins į kalėjimą, neleis jai ramiai gyventi. Kuomet atsakovas sužinojo, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, grasino, kad lauks ieškovės prie namų su kirviu. Atsakovui išėjus gerti alkoholio, ieškovė nuolatos būdavo įtampoje, nes nežinojo, ko tikėtis atsakovui sugrįžus, slėpdavo pinigus, automobilio raktelius. Kol atsakovas atlikinėjo bausmes įkalinimo įstaigoje, pajamų neturėjo, po to buvo užsiregistravęs darbo biržoje, jeigu uždirbdavo pinigų, juos pralošdavo arba pragerdavo. Atsakovas prisidėdavo prie šeimos išlaikymo apie 300,00 Eur per metus, bet ir pats tuos pinigus naudodavo, tuo tarpu ieškovė pirko maistą, mokėjo mokesčius ir išlaikė dukrą. Dukros išlaikymui per mėnesį reikalinga: maistui 200,00 Eur, drabužiams ir avalynei apie 50,00 Eur, higienos priemonėms 25,00 Eur, mokslo priemonėms 25,00 Eur, laisvalaikiui 30,00 Eur, būsto nuomos mokesčio dalis 100,00 Eur, maisto papildai 20,00 Eur, mobilusis ryšys 15,00 Eur. Ji dirba „MB (duomenys neskelbtini)“ siuvėja, jos atlyginimas apie 700,00 Eur per mėnesį, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, naudojasi savo motinos automobiliu. Jos žiniomis atsakovas dirba Norvegijoje staliumi, yra gyręsis, kad per mėnesį uždirba 3 000,00 Eur. Jis nuomojasi būstą, kitų išlaikytinių neturi. Visi kreditoriniai įsiskolinimai yra atsakovo, ji apie paskolas nieko nežinojo, kur buvo panaudoti pinigai taip pat nežino, bet pinigai buvo panaudoti išimtinai atsakovo poreikiams, apie atsakovo įsiskolinimus ieškovė sužinojo prieš du metus iš atsiųstų laiškų. Pasiteiravus atsakovo apie skolas, jis atsakė, kad nieko neprisimena, skolų negrąžino. Ieškovė atsisako reikalavimų dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo ir dėl 3 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko, apie posėdžių vietą ir laiką pranešta asmeniškai tiek šaukimu, tiek elektroniniu paštu (2021-01-07, 2021-04-26 Nr. DOK 14704), neatvykimo priežastys nežinomos.
Atsiliepimas
Kreditorius VMI pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis 2021-01-05 Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, ieškovė J. L. valstybės biudžetui yra neskolinga, o atsakovo R. L. įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 440,00 Eur, iš jų: 40,00 Eur dydžio administracinė bauda, mokėjimo terminas 2020-10-30, priverstinis skolos išieškojimas vykdomas antstolės D. M. kontoroje (vykdomosios bylos Nr. 0100/20/00941), atsakovas valstybės biudžetui taip pat turi 400,00 Eur dydžio administracinės baudos įsiskolinimą, kurios mokėjimo terminas 2020-12-11. Vadovaujantis 2021-01-05 Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovės J. L. atžvilgiu nėra užvesta vykdomųjų bylų antstolių kontorose, o atsakovo R. L. atžvilgiu išieškotojo VMI naudai antstolių kontorose vykdomos 2 vykdomosios bylos. Aukščiau minėta vykdomoji byla Nr. 0100/20/00941 dėl 40,00 Eur dydžio administracinės baudos išieškojimo vykdoma antstolės D. M. kontoroje bei vykdomoji byla Nr. 0133/16/01486 vykdoma antstolės A. K. kontoroje dėl 1 158,48 Eur administracinės baudos išieškojimo. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės, iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas, baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais, kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Atsakovo R. L. 1 598,48 Eur (440+1 158,48) įsiskolinimus išieškotojui VMI pripažinti atsakovo R. L. asmenine turtine prievole.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl reikalavimų atsisakymo.
2021-05-10 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsisako reikalavimų dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo ir dėl 3 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali pareikšti, kad atsisako ieškinio (ar dalies jų reikalavimų) (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atsisakė šių reikalavimų, teismas priima atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Tauragės r. sav. administracijos CM skyriuje (akto įrašo Nr. 173) tarp šalių sudaryta santuoka. Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus H. L., kuris yra pilnametis ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. L., kuri yra nepilnametė.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines medžiagas, ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, neprisideda prie šeimos išlaikymo, tris kartus teistas ir atlikęs bausmę įkalinimo įstaigoje.
CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir bylos eiga visiškai nesidomėjo, nors ieškovė patvirtino, kad apie procesą atsakovas žinojo. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip sutikimas su ieškinio reikalavimais. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jos paaiškinimai teismo posėdžio metu, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes su šeima daugiau kaip metus kartu negyvena, jos materialiai neremia, piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines medžiagas, ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtą. Nors ieškovė nurodytų faktinių aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, tačiau pastarosios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos, todėl teismas abejoti ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms ir ieškovės teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas santuokos metu yra ne vieną kartą teistas, o 2018 metais nuteistas už tyčinį nusikaltimą, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sūnų H. L.. Taip pat administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus patvirtina faktines aplinkybes apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotinių medžiagų vartojimą bei agresyvų elgesį (2021-05-10 įvykis procese). Todėl teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį smurto šeimoje naudojimas reiškia pezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius (kitą sutuoktinį, vaikus) kaltės. Akivaizdu, kad nuolat trunkantis psichologinis ir fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Teismas vertina, kad atsakovas elgėsi netinkamai su savo šeimos nariais, kas preziumuoja atsakovo kaltę.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė - L., atsakovui – L (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Šalys nepareiškė reikalavimo priteisti jiems išlaikymą.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, jos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad šiam reikalavimui neprieštarauja. Teismui pateiktoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus (toliau – Skyrius) išvadoje nurodyta, jog skyriaus darbuotojai bendravo su atsakovu, kuris patvirtino, jog sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (2021-01-22 Nr. DOK 2580). Teismui taip pat pateikta vaiko nuomonė, šalių dukra Justina paaiškinusi, kad nori gyventi su mama, nes tėtė dažnai vartoja alkoholį. Skyrius įvertinęs visą surinktą informaciją, davė išvadą, jog atsižvelgiant į ieškovės galimybes užtikrinti stabilias ir tinkamas gyvenimo bei vystymosi sąlygas nepilnametei dukrai Justinai, jos nuolatinius ir artimus santykius su motina, giminaičiais, tai, kad mergaitę su motina sieja stiprus biologinis ir emocinis ryšys, J. L. gyvenamosios vietos nustatymas su motina šiuo metu geriausiai atitinka nepilnametės interesus. Todėl įvertinus bylos medžiagą, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, šalių nepilnametės dukros J. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Nustačius nepilnametės J. L. gyvenamąją vietą su motina, būtina išspręsti jos išlaikymo klausimą. Priteisiant išlaikymą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, turimą turtą ir patiriamas išlaidas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. L. nepilnametės dukros J. L. išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki pilnametystės po 250,00 Eur per mėnesį. Iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma, atsižvelgiant į tai, kad dukra auga ir ateityje jos poreikiai tik didės, vertintina kaip atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio ir šios naštos tarp tėvų paskirstymo klausimą, turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, gyvena nuomojamame bute, naudojasi savo motinos automobiliu, dirba „MB (duomenys neskelbtini)“ siuvėja, jos atlyginimas apie 700,00 Eur per mėnesį. Ieškovės materialinę padėtį sunkina tai, kad jai vienai tenka visa dukros išlaikymo našta, nors pareiga išlaikyti dukrą yra abiejų tėvų. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusę dukros išlaikymui reikalingos sumos, t. y. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Duomenų apie atsakovo turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pajamas užsienyje, teismas neturi. Ieškovės tvirtinimu bei paties atsakovo paaiškinimu Skyriaus specialistams, atsakovas paskutinius penkis metus dirba Norvegijoje ir sutinka teikti dukrai prašomą 250,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (2021-01-22 Nr. DOK 2580). Nors teismas neturi duomenų apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį, tačiau akivaizdu, kad atsakovas užsienyje tam tikras pajamas gauna, iš jų pragyvena. Duomenų, kad atsakovas turėtų daugiau išlaikytinių nėra, ar turėtų sveikatos problemų taip pat nėra. Todėl, teismo nuomone, atsakovas gali ir privalo lygia dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, šalių dukros poreikius, iš atsakovo priteistinas nepilnametei dukrai išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-12-31 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2021-01-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės J. L. atstovė J. L., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Dėl prievolių padalinimo.
Ieškovė nurodė, kad ji kreditorių neturi, apie atsakovo kreditorius - UAB „Intrum Lietuva“, V. L., VMI, UAB „Creditreform Lietuva“ sužinojo 2019 metais. Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų bei informacinės teismų sistemos „LITEKO“ išrašo iš antstolių informacinės sistemos registro, teismas nustatė, kad iš atsakovo R. L. yra priteistos skolos UAB „Intrum Lietuva“, V. L., VMI, UAB „Creditreform Lietuva“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodė, jog ji su atsakovu nuo 2012 metų neveda bendro ūkio, atsakovo įgyti įsiskolinimai priteisti vienasmeniškai iš atsakovo R. L., kreditoriai prieštaravimų nepareiškė, teismui priešingų įrodymų nepateikta, todėl vertintina, kad jie yra atsakovo asmeniniai įsipareigojimai ir nedalintini. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl įsiskolinimo kreditoriui VMI jai žinoma užvesta vieno vykdomoji byla, tačiau pats kreditorius atsiliepime į ieškinį nurodė, jog užvestos dvi vykdomosios bylos (2021-01-06 Nr. DOK 461).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.
Ieškovė neteikė teismui įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų. Alytaus apylinkės teismo 2021-01-04 nutartimi ieškovei atidėtas 98,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas. Valstybei iš atsakovo priteistinas 98,00 Eur žyminis mokestis ir 90,00 Eur žyminis mokestis už vaikui priteistą išlaikymą, iš viso 188,00 Eur.
Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinos 13,36 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priimti ieškovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo ir dėl 3 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei civilinę bylą šiose dalyse nutraukti.
Tenkinti ieškovės J. L. ieškinį.
1. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Tauragės r. sav. administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 173, tarp J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl R. L. kaltės.
2. Po santuokos nutraukimo ieškovei J. L. palikti santuokinę pavardę L., o atsakovui R. L. prigimtinę pavardę L.
3. Nustatyti šalių nepilnametės dukros J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. L..
5. Priteisti iš atsakovo R. L. išlaikymą nepilnametei dukrai J. L. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-12-31 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės, išskaičiuojant sumas, sumokėtas pagal Alytaus apylinkės teismo 2021-01-04 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.
Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę J. L. atstovę J. L..
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.
6.1. UAB „Intrum Lietuva“ ir tuo pagrindu antstolės A. A. kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0036/19/01531;
6.2. V. L. ir tuo pagrindu antstolio S. V. kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0127/18/01278;
6.3. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir tuo pagrindu antstolės A. K. kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0133/16/01486 bei antstolės D. M. kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0100/20/00941;
6.4. UAB „Creditreform Lietuva“ ir tuo pagrindu antstolio M. L. kontoroje vykdomą išieškojimą vykdomoje byloje Nr. 0122/07/10632, po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo R. L. asmeninėmis prievolėmis.
7. Priteisti valstybei iš atsakovo R. L. 201,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.