Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė turto bankas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką informuotas tinkamai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad priežastys palikimui priimti turėtų būti pripažintos svarbiomis atsižvelgiant į pareiškėjos amžių, be to, pareiškėja yra vienintelė ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjos sesuo J. T. (e. b. l. 7-10). Teismo turimi duomenys iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro patvirtina, kad J. T. mirė būdama netekėjusi ir duomenų apie jos vaikus nėra (e. b. l. 27). Taip pat nustatyta, kad J. T. turėjo keturias seseris, tai yra pareiškėją Z. M., G. S., M. T., J. J. ir brolį J. T.. Pareiškėja seserys bei brolis yra mirę (e. b. l. 25-26). J. T. tėvai J. T. ir O. T. yra mirę (e. b. l. 27). Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad J. T. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (e. b. l. 14-20). Į bylą pateikti duomenys iš Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro patvirtina, kad po J. T. mirties nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta (e. b. l. 33).

Pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po sesers J. T. mirties, nes praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti. Pareiškėja yra ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė paveldint palikimą po savo sesers J. T. mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Priimti palikimą pareiškėja turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius skaičiuojant nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pareiškėja tiek pareiškime, tiek ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad įstatymo nustatytą terminą pareiškėja palikimui po sesers mirties priimti praleido dėl to, kad ji buvo garbingo amžiaus, be to, yra pasiligojusi ir neišmanė įstatymų. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl ko ji praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui po savo sesers mirties priimti, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sesers J. T. mirties dienai jau buvo garbingo amžiaus, į pareiškėjos atstovo nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu, kad pareiškėja yra ligota, teismas neturi pagrindo abejoti šiomis aplinkybėmis, be to, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas pažeidžia kitų asmenų interesus, todėl yra pagrindas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atnaujinti (CK 5.57 straipsnis ir CK 1.5 straipsnis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Dėl permokėtos žyminio mokesčio dalies grąžinimo

Pareiškėja teikdama pareiškimą sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 7 dalį, turėjo sumokėti 38,00 Eur žyminį mokestį, todėl yra pagrindas pareiškėjai grąžinti permokėtą 37,00 Eur žyminio mokesčio dalį (CPK 87 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą jos sesers J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti ir šį terminą pratęsti trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Grąžinti pareiškėjai Z. M. permokėtą 37,00 Eur (trisdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. rugsėjo 14 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 120, viso sumokėta 75,00 Eur suma, mokėjimo užduoties kodas LITEKO ZG89407.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.