Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo R. S. (R. S.) prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei A. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

6. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovas R. S. su ieškiniu 2022 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris ieškinį priėmė, nustatė atsakovei A. S. terminą atsiliepimui, tame tarpe ir dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti. Gavęs atsakovės atsiliepimą į ieškinį bei įvertinęs jo turinį, taip pat Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus išvadą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi išsprendė ieškovo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jį tenkino iš dalies: atsižvelgęs, kad byloje yra duomenų, kad šalių vaikas pagal susitarimą savaitę gyvena pas motiną, savaitę – pas tėvą, ir nenustatęs jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui ir nepilnamečio vaiko interesams, ieškovo prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo atmetė; įvertinęs byloje esančius duomenis apie šalių konfliktiškus tarpusavio santykius, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti ieškovo R. S. ir atsakovės A. S. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. S. tvarką.

7. Taigi, nepaisant to, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs kad ieškinys pateiktas ir priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles, 2023 m. sausio 26 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, tačiau klausimas dėl ieškovo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikinosios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo – jau buvo pirmosios instancijos išspręstas aukščiau minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi, kurios nei viena iš šalių per nutartyje nustatytą terminą neskundė, tad nutartis yra įsiteisėjusi.

8. Nors, viena vertus, nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis be kita ko, išsprendžiamas ir klausimas dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, neturi res judicata (teismo sprendimo) ir prejudicinės galios, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti pakeistos / panaikintos pateikus prašymą, grindžiamą pasikeitusiomis, palyginus su momentu, kai laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, faktinėmis aplinkybėms, tačiau, kita vertus, nagrinėjamu atveju, kaip matyti tiek iš nagrinėjamos bylos medžiagos, tiek iš bylos proceso eigos, nei viena iš šalių nebuvo pateikusi teismui prašymo pakeisti / panaikinti / taikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nesant duomenų apie pasikeitusią faktinę situaciją, dėl ko teismui būtų pagrindas ex officio (savo iniciatyva) spręsti 2023 m. sausio 25 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo / panaikinimo klausimą, Vilniaus regiono apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo vėl iš naujo, o juo labiau, kitaip, spręsti jau ankščiau išspręstą procesinį klausimą. Nors prieš pat teismo posėdį 2023-09-29 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas R. S. nurodė, kad šiuo metu faktiškai vaikas nuolat gyvena su juo, o ne su atsakove, tačiau tai gali būti vertinama, kaip nauja / pasikeitusi faktinė aplinkybė, kuri gali sudaryti pagrindą ieškovui kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo / panaikinimo (tuo pačiu ir su prašymu dėl jo minimos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atlikto situacijos vertinimo akto išreikalavimo), ir teismui tokį prašymą spręsti CPK nustatyta tvarka, tuo tarpu šiuo metu apeliacinės instancijos teismas negali tokios aplinkybės vertinti ir dėl jos pats priimti vienokį ar kitokį procesinį sprendimą, nes tai reikštų šalių teisės į apeliaciją pažeidimą.

9. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad pirminė nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta ne Vilniaus regiono apylinkės teismo, o Vilniaus miesto apylinkės teismo, kadangi abu minėti teismai CPK prasme vertintini kaip apylinkės teismas, nagrinėjantis ginčo bylą kaip pirmosios instancijos teismas (CPK 26 straipsnis).

10. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, neturėdamas pagrindo pakartotinai išsprendė jau ankščiau išspręstą procesinio pobūdžio prašymą (dėl laikinųjų apsaugos priemonių), nors toks prašymas jau buvo teismo išspręstas ankstesne 2023 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuri nebuvo šalių skundžiama ir yra įsiteisėjusi. Tokiu būdu apeliantės (atsakovės) atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11. Ieškovo R. S. kartu su 2023-03-29 rašytiniais paaiškinimais pateiktus įrodymus – kaip nurodė ieškovas, jo susirašinėjimo su atsakove per atitinkamą programą nuotraukas - apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti, kadangi kaip matyti iš jų turinio, jie surašyti lenkų kalba, teismui nėra pateiktas vertimas į lietuvių kalbą, kaip reikalaujama CPK 114 str., nėra aiški šių išrašų data, neįmanoma identifikuoti susirašinėjusius asmenis ir pan. Kita vertus, tai neatima teisės tokius įrodymus, juos tinkamai paruošus, pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą ar bet kokį procesinį šalies prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Apeliantės (atsakovės) A. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.