Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Visagine, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, Pravieniškių 2 k., Kaišiadorių rajone, teistas:

1) 2014-05-20 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 182 str. 1 d. 9 mėn. viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant po 30 val. visuomenės labui;

2) 2014-11-07 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. 7 mėn. viešųjų darbų, kas mėnesį išdirbant po 30 val.;

3) 2014-12-02 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., BK 63 str. 4 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2015-02-10 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 182 str. 3 d. 4 MGL dydžio bauda;

5) 2015-02-24 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. 5 mėn. 10 d. laisvės atėmimo;

6) 2015-03-26 Visagino apylinkės teismo pagal BK 182 str. 3 d. 12 parų arešto, BK 63 str. subendrinta su 2014-11-07 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė - 42 paros arešto;

7) 2015-04-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. 40 parų arešto;

8) 2015-07-22 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., BK 63 str. 1 m. laisvės atėmimo, BK 63 str. subendrinta su 2015-02-10 teismo baudžiamuoju įsakymu, 2015-02-24 nuosprendžiu, 2015-03-26 nuosprendžiu, 2015-04-07 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

9) 2015-07-31 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. 4 mėn. laisvės atėmimo;

10) 2015-10-09 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 3 d. 10 parų arešto;

11) 2015-10-13 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. 4 mėn. laisvės atėmimo, 2016-01-12 Visagino miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2015-07-22, 2015-07-31, 2015-10-09, 2015-10-13 nuosprendžiais skirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

12) 2016-07-01 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 3 d. 26 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartimi subendrinta bausme, galutinę subendrintą bausmę nustatant 1 m. 10 mėn. 15 d. laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius. Kauno apygardos teismo 2016-09-21 nuosprendžiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pakeista, nustatyta galutinė subendrinta bausmė 6 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, interneto svetainėje www.skelbiu.lt patalpinęs apgaulingą skelbimą, kad parduoda kolekcines sidabrines monetas, skelbimu susidomėjusiam T. A. į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-01-20 iki 2015-01-22 iš savo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) rašydamas žinutes, sutarė už 277 eurus parduoti dvidešimt vieną monetą bei nurodė savo sąskaitos numerį LT (duomenys neskelbtini), į kurią T. A. pervedė: 2015-01-20 – 50 eurų, 2015-01-22 – 227 eurus, iš viso pervedė 277 eurus, tačiau nukentėjusysis monetų negavo, tokiu būdu savo naudai jis apgaule įgijo T. A. priklausantį turtą 277 eurus.

Kaltinamasis E. S. apklausiamas teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad sutinka, jog buvo patalpinęs skelbimą, į kurį atsiliepė nukentėjusysis. Iš T. A. jis apgaulės būdu išviliojo pinigus – 277 eurų, bet prekės jam neišsiuntė. Pinigus išleido savo reikmėms. Nuo pat pradžių neketino išsiųsti prekių nukentėjusiajam. Su ieškiniu sutinka iš dalies, nes, jo nuomone, pareikštas 1377 eurų ieškinys per didelis. Nukentėjusiojo patirtą 277 eurų turtinę žalą sutinka atlyginti. Jis turi 4 metų dukrą, sugyventinę. Yra apdailininkas. Pagal šią specialybę dirbo ne Lietuvoje. Kai grįžo iš užsienio buvo sunku integruotis, todėl ir ėmėsi tokios veiklos (b. l. 133-136).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš nukentėjusiojo T. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2015-01-20 internetiniame puslapyje www.skelbiu.lt jis rado skelbimą apie parduodamas kolekcines monetas, buvo nurodytas telefono numeris: (duomenys neskelbtini), kuriuo paskambino. Pardavėjas prisistatė E. S. vardu, atsiuntė sąskaitos, esančios „Šiaulių“ banke numerį: LT (duomenys neskelbtini). 2015-01-20 jis sutarė pirkti 1936 m. 10 Lt nominalo sidabrinę monetą ir pervedė į pardavėjo nurodytą sąskaitą 50 eurų. Egidijus paskambino, pasakė kad pinigus gavo ir pasakė, kad siuntinį su monetomis išsiųs jo žmona. Tada jis nutarė dar pirkti skelbime nurodytas monetas: 2013 m. – 100 Lt nominalo 3 (tris) sidabrines monetas „Žemėlapis“ už 190 eurų, 3 komplektus (viename komplekte 7 monetos) jubiliejinių proginių litų už 20 eurų, 10 komplektų 2 (dviejų) Lt nominalo progines monetas už 17 eurų. Pervedė 100 eurų avansą į tą pačią „Šiaulių“ banko LT (duomenys neskelbtini) sąskaitą. 2015-01-22 pervedė likusius 127 eurus į tą pačią banko sąskaitą. E. S. parašė žinutę, kad monetas išsiųs artimiausiu metu ir atsiuntė siuntos registracijos numerius: RN033100125LT ir RN033100908LT, paaiškinęs, kad siuntinį išsiųs jo žmona. 2015-01-26 jis gavo registruotą laišką, kuriame buvo E. pasirašytas atvirukas su linkėjimais gimtadienio proga. Įvedęs E. S. duomenis į „google“ paieškos sistemą, rado nemažai komentarų, kad šis yra sukčius (b. l. 9).

Apklaustas papildomai T. A. paaiškino, kad nori papildyti savo anksčiau duotus parodymus, kad po gauto 2015-01-26 iš E. laiško, jis bandė pastarajam skambinti, tačiau jis neatsiliepė, į SMS žinutes neatsakė, o po kelių dienų telefoną išjungė (b. l. 19-20).

Iš nukentėjusiojo T. A. pateiktų 3 mokėjimo pavedimų matyti, kad buvo padaryti pavedimai į E. S. sąskaitą „Šiaulių“ banke (duomenys neskelbtini): 2015-01-20 pervesta 50 Eur, 2015-01-22 pervesta 127 Eur, 2015-01-22 pervesta 100 Eur (b. l. 21-23).

Iš informacijos apie deklaracijas bei sąskaitas matyti, kad AB Šiaulių banke LT (duomenys neskelbtini) sąskaita priklauso E. S. (b. l. 26-27).

Apžiūros 2016-03-24 protokolo duomenimis, apžiūrėtos nukentėjusiojo T. A. pateiktos nuotraukos iš mobilaus ryšio telefono LG P500, susirašinėjimas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo E. S., laikotarpiu nuo 2015-01-20 iki 2015-01-26 (b. l. 31-49).

Iš 2016-03-24 nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad T. A. pripažintas byloje civiliniu ieškovu 1377 Eur sumai (b. l. 29).

T. A. pareiškimo duomenimis, T. A. prašo įpareigoti E. S. atpirkti monetas arba kompensuoti piniginiu ekvivalentu pagal dabartinę rinkos kainą 1100 Eur. Taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 277 Eur moralinę žala (b. l. 142).

Nukentėjusysis T. A., apklausiamas 2016-08-25 teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį palaiko. Tokio dydžio ieškinį reiškia, nes jis užsiima kolekcionavimu. Apmokėjo už tas prekes, praėjo kažkur dveji metai, o kaina jau kita, padidėjo. Dabar tos monetos vertos 1377 Eur. Tokia suma nustatyta, remiantis katalogais, aukcionais, knygomis. Gali papildomai pateikti įrodymus, kiek monetos kainuoja dabar. Pagrindinių monetų kainas žino: „Smetonos“ moneta, 1vnt., kainuoja 200 eurų, o ten buvo du vienetai, 100 Lt jubiliejinė Lietuvos Banko leista sidabrinė moneta 1 vnt. – 150 eurų, o buvo sumokėjo už 3 monetas. Dabar tų monetų yra kita vertė, o jau jo reikalas, ar jas keisti, ar parduoti. 277 Eur vertina kaip turtinę žalą, be to, bandys prisiteisti negautas pajamas (b. l. 133-136).

Nukentėjusysis T. A., apklausiamas 2016-09-21 teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad 277 Eur vertina kaip neturtinę žalą, kadangi dėl įvykio pergyveno, patyrė stresą. 1100 Eur – turtinė žala, negautos pajamos, nes šiuo metu tiek būtų vertos jo iš kaltinamojo pirktos ir negautos monetos. Jis kolekcionuoja monetas, tai yra jo hobis. Nesiekia pasipelnyti, jo tikslas surinkti visų lietuviškų išleistų kolekcinių monetų kolekciją. Ne pirmą kartą internetu perka monetas. Perka ne tik po vieną monetą, bet ir po keletą. Vieną padeda savo kolekcijoje, o kitas maino į tokias, kokių neturi. Pats nepardavinėja monetų. Kiekvienos pozicijos po vieną vienetą jis įsigijo į savo kolekciją, o kitas monetas, kaip pavyzdžiui, 100 Lt sidabrinę monetą (3 vnt.), būtų vieną pasilikęs sau, o kitas dvi galėjo pasikeisti į kitas kolekcines lietuviškas monetas, kurių neturi savo kolekcijoje. Monetos keičiamos numizmatikos klube, „Karolinos“ viešbutyje, kiekvieną šeštadienį. Pirkėjo iš E. S. įsigytoms monetoms nebuvo suradęs. Turi daug pažįstamų pardavėjų-kolekcininkų, kurie turi didesnį asortimentą negu jis, ir jei jis atneštų 100 Lt sidabrinę monetą, tai galėtų apsikeisti į kitą, kurios jis neturi. Konkretaus mainų dalyvio neturėjo, bet jeigu būtų reikėję, tai būtų radęs. Pelno iš to nedaro, pinigus investuoja į savo hobį, į monetas. Renka ne tik dabartinės Lietuvos, bet ir LDK monetas (b. l. 145-148).

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. S. prisipažino padarę jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo teigimu, jis patalpino skelbimą, kad parduoda kolekcines monetas, į kurį atsiliepė nukentėjusysis. Iš T. A. jis apgaulės būdu išviliojo 277 eurų, bet prekės jam neišsiuntė. Pinigus išleido savo reikmėms. Kaltinamasis paaiškino, kad nuo pat pradžių neketino išsiųsti prekių nukentėjusiajam. E. S. teismui papasakotas įvykio aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis T. A.. Jų parodymai sutampa tarpusavyje, taip pat atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus: mokėjimo pavedimus, informaciją apie deklaracijas bei sąskaitas, apžiūros protokolą ir kt. E. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam T. A. priklausantį turtą, kurio vertė yra didesnė negu 5 MGL dydžio suma, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei apgaule įgyto turto vertę, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris prieš padarydamas šią nusikalstamą veiką buvo ne kartą teistas už sukčiavimą. Kaltinamasis teisiamas 13 kartą. Jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti. Nagrinėjamu atveju jis vėl įvykdė nesunkų turtinį nusikaltimą, veikdamas tiesioginės tyčios kaltė forma, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). Kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas. E. S. nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, padarytos žalos neatlygino. Šiuos kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo polinkį nusikalsti. Esant nusikaltimų recidyvui (BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad E. S. jauno amžiaus, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad teismo proceso metu jis atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir ketina atlyginti padarytą turtinę žalą, teismas, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsniuose įtvirtintomis nuostatomis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už sukčiavimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis E. S. teistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-07-01 nuosprendžiu pagal BK 182 str. 3 d. 26 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2016-01-13 nutartimi subendrinta bausme, gautinė subendrinta bausmė 1 m. 10 mėn. ir 15 d. laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius. Kauno apygardos teismo 2016-09-21 nuosprendžiu pakeista Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo. Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2016-09-21 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. A. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 1100 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 277 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis E. S. dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti 277 Eur turtinę žalą. Neturtinės žalos dydžio įvertinti negali.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusysis T. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1100 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalis dėl 1100 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam T. A. nusikalstamais E. S. veiksmais buvo padaryta turinė žala, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, mokėjimo pavedimais, apžiūros protokolu, taip pat kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais. Iš nukentėjusiojo T. A. pateiktų 3 mokėjimo pavedimų matyti, kad buvo padaryti pavedimai į E. S. sąskaitą, esančią „Šiaulių“ banke, (duomenys neskelbtini): 2015-01-20 pervesta 50 Eur, 2015-01-22 pervesta 127 Eur, 2015-01-22 pervesta 100 Eur, iš viso E. S. pervesta 277 Eur. Byloje nustatyta, kad ši suma (277 Eur) yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys, todėl turi būti nukentėjusiajam atlyginta.

Pažymėtina ir tai, kad negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vertindamas bylos medžiagą, nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio ir jo parodymų turinį teismas taip pat nustatė, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti jo patirtą turtinę žalą, remiasi taip pat turtinės žalos aspektais dėl negautų pajamų. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas, kaip netiesioginius nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Šiuo gi atveju nėra pateiktų duomenų, kad tarp T. A. ir kitų subjektų buvo sudarytos sutartys dėl perkamų iš E. S. monetų pardavimo ir dėl sukčiavimo jis negalėjo įgyvendinti sutartinių reikalavimų – parduoti šias monetas, dėl to patyrė nuostolių. Be to, kaip pats nukentėjusysis nurodė teismo posėdžio metu, kolekcionavimas nėra jo darbas ar verslas, tai jo hobis, kuriuo jis nesiekia pasipelnyti, pats nepardavinėja monetų, o jo tikslas sukurti visų lietuviškų išleistų kolekcinių monetų kolekciją. Pažymėtina, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusių asmens veiksmų. Tuo tarpu vien turto, kaip tokio turėjimas savo žinioje, negarantuoja pajamų iš šio turto gavimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik hipotetinių nuostolių priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo T. A. prašoma priteisti turtinės žalos suma mažintina iki 277 eurų.

Spręsdamas T. A. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal šią teisės normą neturtinė žala atlyginama ne tik kai ji padaryta dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai ar gyvybei, bet ir dėl kitų nusikaltimų, tačiau šiuo atveju jos padarymo faktas nėra preziumuojamas, o jis turi būti įrodytas. Esant nusikaltimo faktui, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusysis T. A. teisme prašė priteisti 277 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl E. S. nusikalstamų veiksmų pergyveno, patyrė stresą bei kitus nepatogumus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančius nurodytus teiginius. Visgi, teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusysis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus dėl E. S. padarytos veikos, vykstančio ikiteisminio tyrimo bei teisminio proceso. Vertindamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, kaltinamasis – jaunas, darbingas, turi mažametį vaiką, į aplinkybę, kad nukentėjusiajam turtinė žala padaryta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, Lietuvos teismų suformuota praktika neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimu, siekdamas užtikrinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyrą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad ieškinys dėl neturtinės žalos pagrįstas iš dalies, todėl nukentėjusiojo T. A. prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 100 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. S. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su bendrinti su bausme, paskirta Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 25 d.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti E. S. bausmę atliktą pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, kuriuo buvo pakeista Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžio dalis.

Nukentėjusiojo T. A. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. S. 277 eurų turtinei žalai atlyginti ir 100 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.