Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-06-18 · Civilinė byla Nr. e2S-903-803/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-18
Bylos Nr.
e2S-903-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18649-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Atsakovas
R. D.
Ieškovas
J. D.
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-903-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18649-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos sprendžiant atsakovo (apelianto) R. D. apeliacinio skundo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimu dalyje dėl kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteissimo, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pateikė apeliacinį skundą. Atsakovas, be kita ko, prašė teismo atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo. Savo prašymą atsakovas grindė tuo, kad jo darbo užmokesčio nepakanka sumokėti visam žyminiam mokesčiui, nes turi būtinų išlaidų: 720 Eur sudaro skundžiamu sprendimu priteistas išlaikymas trims vaikams, apie 630 Eur – buto nuoma ir išlaikymas, 113 Eur – įmokos pagal kredito sutartį. Jo darbo užmokestis yra apie 1480 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius. Šiuo metu nevyksta į komandiruotes, negauna komandiruotpinigių, taigi neturi papildomų pajamų. Nurodė, kad sausio, vasario mėn. gavo 574 Eur komandiruotpinigių. Sumokėjus būtinuosius mokėjimus, likusių pinigų reikia pragyvenimui, todėl neturi lėšų visam žyminiam mokesčiui mokėti, galėjo skirti tik 40 Eur. Pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame lėšų likutis sudaro 289,68 Eur, nurodė, kad atlyginimą gaus tik 2020 m. gegužės 6 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatė atsakovui (apeliantui) R. D. 10 kalendorinių dienų terminą sumokėti papildomai 110 Eur žyminio mokesčio bei išaiškino, kad, nepašalinus nurodytų trūkumų, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas, įvertinęs apeliacinio skundo reikalavimus, konstatavo, kad už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 223 Eur.

4. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra pažymima, kad žyminio mokesčio lengvatos pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikymui pagrindą sudaro asmens įgytas specifinis teisinis statusas, pavyzdžiui lengvata taikoma asmenims, kuriems iškelta bankroto byla, arba asmuo, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, turi teisę gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, ir pan. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą apeliantą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

5. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas gauna pastovų darbo užmokestį, kuris sudaro apie 1480 Eur per mėnesį, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 2009 m. gegužės 6 d. įsteigtos uždarosios akcinės bendrovės „Fotodiena“ 100 proc. (100 vnt.) paprastųjų vardinių akcijų, atsakovas gauna naudos iš įmonės (naudojasi įmonės automobiliu ir kt.), įvertinęs tai, kad dėl šalyje susiklosčiusios padėties (karantino) apelianto pajamos yra, tikėtina, laikinai sumažėjusios (jis laikinai negauna komandiruotpinigių, taip pat nevyksta sporto, įmonių renginiai, kurių fotografavime specializuojasi UAB „Fotodiena“), teismas pripažino, kad visa žyminio mokesčio suma apeliantui gali būti reikšminga. Teismas sprendė, kad yra realu, jog apeliantas iki bylos nagrinėjimo pabaigos sukaups visą žyminio mokesčio sumą, todėl iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos apeliantui atidėjo 73 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą ir įpareigojo sumokėti papildomai 110 Eur.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atsakovas R. D. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 30 d. nutarties. Prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti ir atleisti nuo žyminio mokesčio 183 Eur dalies sumokėjimo. Nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. teismo išaiškinimai apie CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymo negalimumą yra nekorektiški vien dėl to, kad prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo nebuvo siejamas su minėtoje normoje nurodytomis aplinkybėmis. Prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pateiktas vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, tačiau dėl šios normos taikymo teismas net nepasisakė;

6.2. teismas nesivadovavo Vilniaus ir kitų apygardų teismų suformuota CPK 83 straipsnio 3 dalies taikymo praktika, pagal kurią galimybė atleisti nuo dalies žyminio mokėjimo siejama išskirtinai su faktine asmens turtine padėtimi ir jo objektyviomis galimybėmis sumokėti žyminį mokestį. Teismas atsakovo turtinę padėtį vertino formaliai ir darydamas klaidingas, iš faktų neišplaukiančias, išvadas;

6.3. teismo argumentai, susiję su UAB „Fotodiena" akcijų turėjimu šiomis aplinkybėmis nėra korektiški, kadangi ši aplinkybė atsakovo galimybių sumokėti žyminį mokestį nepagerina (lygiai kaip ir žyminio mokesčio sumokėjimo galimybės nepagerina galimybė pasinaudoti bendrovės automobiliu ar teismo įvardintos ,,kt.“ galimybės);

6.4. teismas nepateikė jokių argumentų, paaiškinančių žyminio mokesčio sumokėjimo proporcijų paskirstymą, kuomet 110 Eur atsakovas įpareigojamas sumokėti per 10 dienų, o 73 Eur sumokėjimas atidedamas iki sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo. Galima teigti, kad lygiai taip pat sėkmingai ir remiantis tais pačiais argumentais, būtų galima įpareigoti sumokėti 73 Eur, o 110 Eur sumokėjimą atidėti (tokia proporcija būtų net lokiškesnė – suteiktų galimybę didesnę sumą taupyti ilgesnį laiką) ar paskirstyti ją kokiomis kitomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą apeliacinį skundą.

8. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

9. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio). Kita vertus, skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą įgalino įstatymų leidėją proceso įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas. Negalėdamas sumokėti viso už teikiamą procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės (2020 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-563-943/2020).

10. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė teismo atleisti jį nuo 183 Eur likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo. Prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies grindė bloga savo turtine padėtimi.

11. Galimybė asmens prašymu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iš dalies atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį yra nustatyta CPK 83 straipsnio 3 dalyje. Šis institutas paprastai yra taikomas tuo atveju, kai nustatoma, kad asmens finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, kai iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad asmuo dėl savo sunkios turtinės padėties negali sumokėti žyminio mokesčio ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė situacija gali pagerėti. Tuo atveju, jei asmuo susiduria su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais, kurie gali būti išspręsti per laikotarpį, kai byla bus nagrinėjama teisme, jis, vadovaudamasis CPK 84 straipsniu, gali prašyti atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimo terminą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teismas įvertino, kad atsakovas nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sąrašą, kurie yra visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir netenkino atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, konstatavęs, kad apeliantas nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą apeliantą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio – 40 Eur, savo iniciatyva, nors atsakovas nebuvo pareiškęs prašymo dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo, skundžiama nutartimi atidėjo atsakovui 73 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos ir įpareigojo atsakovą papildomai sumokėti 110 Eur žyminio mokesčio.

13. Sprendžiant dėl poreikio atleisti asmenį nuo dalies mokėtinos žyminio mokesčio sumos, svarbu nustatyti, ar jo turtinė padėtis procesinių veiksmų atlikimo momentu tikrai yra tiek sunki (neturi turto, kurio sąskaita būtų galima sumokėti mokestį, santaupų, negauna pajamų arba jos yra labai mažos, yra kitų aplinkybių, kliudančių pasinaudoti turimu turtu ar lėšomis), kad jis objektyviai neišgali ir artimiausiu metu neišgalės sumokėti valstybės nustatyto dydžio mokesčio. Jeigu ši aplinkybė yra nustatoma, toliau jau sprendžiamas klausimas nuo kurios konkrečiai žyminio mokesčio sumos (dalies) tokį asmenį reikėtų atleisti, kad dėl to nebūtų ribojama jo teisė pasinaudoti teismine savo interesų gynyba.

14. Asmens turtinę padėtį apibūdina nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti panašūs dokumentai. Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtent teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami žyminio mokesčio mokėjimui atidėti. Šią savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straispnio 7 dalis). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atskirajame skunde ir prašyme dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo nurodytos aplinkybės bei pateikiami argumentai dėl jo ribotų finansinių galimybių sumokėti žyminį mokestį neatskleidžia atsakovo realios turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo pateiktų duomenų nepakanka jo turtinei padėčiai įvertinti. Atsakovo pateikta banko sąskaitų apžvalga atspindi tik konkrečią apžvalgos sudarymo dieną banko sąskaitose buvusį pinigų likutį ir neleidžia įvertinti jo realios būsenos (be kita ko, įsitikinti, kad tokia situacija susiklostė ne dėl pačio atsakovo veiksmų, pervedant lėšas iš vienos sąskaitos į kitą). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie kituose bankuose turimas sąskaitas.

15. Kaip matyti, atsakovas yra sumokėjęs tik 40 Eur žyminį mokestį. Todėl nagrinėjamu atveju leidimas apsiriboti sumokėtu simboliniu žyminiu mokesčiu reikštų atleidimą nuo beveik viso žyminio mokesčio, o tai neatitiktų žyminio mokesčio mokėjimu siekiamų viešųjų tikslų.

16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visa žyminio mokesčio suma atsakovui gali būti reikšminga, nes dėl šalyje susiklosčiusios padėties (karantino) atsakovo pajamos yra, tikėtina, laikinai sumažėjusios ir tokia atsakovo padėtis atitinka CPK 84 straipsnio dispoziciją.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybės, kad iš atsakovo skundžiamu teismo sprendimu priteistas 720 Eur išlaikymas trims vaikams, atsakovas moka už buto nuomą – 630 Eur, 113 Eur – pagal kredito sutartį, nelaikytinos pakankamu pagrindu atsakovą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantas yra dirbantis asmuo, šalyje nuo 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. atšaukus karantiną, manytina, kad atsakovo pajamos padidės. Apeliacinės instanicijos teismo vertinimu, atsakovas atsižvelgiant į jo amžių, darbinę veiklą, yra pajėgus sumokėti reikalingą žyminio mokesčio sumą išdėsčius ją pirmosios instancijos teismo nurodytu būdu, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui terminą papildomai sumokėti 110 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir atidėdamas atsakovui iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos 73 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

19. Palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, apeliantui nustatomas naujas terminas sumokėti 110 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo R. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui R. D. terminą iki 2020 m. birželio 29 d. (imtinai) sumokėti 110 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nurodyti, kad nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas atsakovui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė