Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis N. J. 2022 m. rugpjūčio 28 d. 13 val. 01 min Kelmės rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0210, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu nustatytas 2,79 promilių girtumas, antru tikrinimu – 3,58 promilių girtumas) vairavo automobilį „S. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis N. J. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. savo namuose (duomenys neskelbtini) kaime, su broliu M., brolio drauge, pusbroliu D. N. gėrė alų. Jis išgėrė septynis litrus alaus, apsvaigęs nesijautė. Kadangi buvo karšta diena, sugalvojo nuvažiuoti išsimaudyti į (duomenys neskelbtini) ežerą, esantį Kelmės rajone, kuris yra už 12 kilometrų nuo jo namų. D. N. miegojo savo automobilyje. Jis neprisimena, ar prašė pusbrolio leidimo vairuoti jo automobilį. Dabar supranta, kad dėl girtumo jis neprisimena kai kurių aplinkybių. Teisės vairuoti transporto priemone jis nėra įgijęs, automobilio niekada nebuvo vairavęs. Kodėl sėdo už automobilio vairo, paaiškinti negali, būdamas blaivus automobilio nebūtų vairavęs. Jo vairuojamu automobiliu penkiese važiavo prie ežero. D. važiavo kartu, sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje. Iki ežero likus dviems kilometrams, jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Nustatyto girtumo jis neginčija, pasekmes suvokia, dėl neatsakingo savo elgesio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. N. (b. l. 53-54) parodė, kad jis turi automobilį „S. S.“, baltos spalvos. Jį nusipirko prieš mėnesį, tačiau nepersiregistravo savo vardu, nes automobilį planavo parduoti. Jis vairuotojo teisių neturi, automobiliu pats nesivažinėjo. Automobilį laike gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 28 d. kartu su N. J., jo broliu M. J. ir S. M. kieme gėrė alų, prie jų prisijungė kaimynas S. T.. Jis apsvaigo, kažkuriuo metu nuėjo miegoti į savo automobilį ant galinės keleivių sėdynės. Automobilio užvedimo rakteliai visada būdavo automobilyje, užvedimo spynelėje. Kas toliau vyko kieme, kai jis užmigo, negali pasakyti. Kai prabudo, pamatė už automobilio vairo sėdintį N. J., kuris kalbėjosi su policijos pareigūnais. Automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo S., prie jo ant galinės sėdynės - S. M. ir M. J.. Ar N. J. buvo nustatytas girtumas, nežino, bet jam policija nebeleido toliau važiuoti. Jis yra informuotas, kad automobilis „S. S.“ nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Kelmėje, (duomenys neskelbtini). Jis neleido N. J. naudotis automobiliu, N. jo neprašė, tačiau dėl to pretenzijų jam neturi.

Liudytojas S. T. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 50-51) parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie pietus, būdamas gerokai išgėręs alkoholio ir apsvaigęs, atėjo į svečius pas N. J., su kuriuo kartu buvo jo brolis ir S. M.. Ar jie buvo blaivūs, negali pasakyti, nes pats buvo išgėręs. Kieme stovėjo baltos spalvos automobilis, markės nežino, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Ar automobilyje kas nors sėdėjo ar miegojo, nežino. Kažkas greitai suorganizavo važiuoti išsimaudyti į (duomenys neskelbtini) ežerą, esantį Kelmės rajone. Kadangi buvo girtas, todėl nelabai ką ir pamena. Prisimena, kad jis sėdėjo baltos spalvos automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje, automobilį vairavo N. J., M. J. ir S. M. atsisėdo ant galinės keleivio sėdynės, ten pat sėdėjo ir D. N.. Kada D. įsėdo į automobilį, ar važiuojant prie (duomenys neskelbtini) ežero D. N. miegojo, negali pasakyti.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 40-41), įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 14-16), foto nuotraukų (b. l. 17-18), automobilio apžiūros protokolo ir foto nuotraukų (b. l. 20-22, 24-34), neblaivumo nustatymo akto (b. l. 13), priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto (b. l. 39) matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. 13 val. 01 min (duomenys neskelbtini) kaimo ribose policijos pareigūnai sustabdė automobilį „S. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. J., kuriam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojui sutikus, buvo patikrintas girtumas. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ pirmu tikrinimu 13 val. 08 min nustatytas 2,79 promilių girtumas, antru tikrinimu 13 val. 26 min nustatytas 3,58 promilių girtumas. Vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemonę, jos nėra įgijęs. Automobiliu važiavo ir šio automobilio savininkas D. N., kuriam alkotesteriu 13 val. 36 min nustatytas 3,27 promilių girtumas. Automobilis nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Kelmėje, (duomenys neskelbtini).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis N. J. 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę – automobilį „S. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Kaltinamojo N. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Kaltinamasis N. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 72), kaltu prisipažino, dirba (b. l. 76), todėl jam skirtina švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra pavojinga visuomenei veika, kelianti didelę grėsmę eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems, kaltinamojo N. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą didina tai, kad jis teisės vairuoti transporto priemonių niekada nebuvo įgijęs ir jo apsvaigimas nuo alkoholio ženkliai viršijo ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl jam skirtina didesnė nei minimali bauda, numatyta įstatymo už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

Kadangi N. J. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis N. J. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sunkiame girtumo laipsnyje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, todėl jam skirtinas ilgesnės nei vidutinės trukmės draudimas vairuoti kelių transporto priemones, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 38) matyti, kad automobilį „S. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo N. J., yra D. N. nuosavybė. BK 72 straipsnio 4 dalyje yra nurodytos išimtys, kada galima konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį turtą. Viena iš išimčių, numatytų 72 straipsnio 4 dalyje, - turtas konfiskuojamas, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairavo savo giminaičiui D. N. priklausantį automobilį, padarė nusikalstamą veiką, todėl šis automobilis atitinka nusikalstamos veikos padarymo priemonės sąvoką. Nustatyta, kad tuo metu, kai kaltinamasis sėdo už automobilio vairo, automobilyje buvo ir automobilio savininkas D. N., kuris prieš tai su kaltinamuoju kartu vartojo alkoholį, todėl darytina išvada, kad automobilio savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis automobilis naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Tai, kad jis apsvaigo ir buvo tokio girtumo, kad kai kurių aplinkybių net neprisimena, važiuodamas automobilyje miegojo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis negalėjo žinoti apie jo automobilio vairavimą. Tiek kaltinamasis, nusprendęs svetimą automobilį panaudoti nusikaltimui daryti, tiek jo savininkas, neprieštaraudamas, kad girtas asmuo vairuoja jam priklausantį automobilį, prisiėmė atsakomybę ir už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius, tarp jų - ir šios transporto priemonės konfiskavimą. Visuma šių aplinkybių leidžia spręsti, kad automobilis „S. S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo kaltinamasis, yra konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas, kurio dalyvavimas teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis N. J. darbingas, dirbantis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti nedidelės, todėl iš kaltinamojo priteistinos valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo gynėjo pagalbai apmokėti, kurios šioje byloje yra 60 Eur (b. l. 92).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

N. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) - bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę paskirti 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) – baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą N. J. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti N. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonę – automobilį „S. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje, esančioje Kelmėje, (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimą, saugomą byloje, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Daiktą, turintį nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties originalą saugoti baudžiamojoje byloje.

Priteisti iš N. J. valstybei 60 Eur (šešiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.