- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-21
- Bylos Nr.
- 1A-658-557-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00557-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Savinijus Katauskas, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- A. I.
- Kategorijos
Teisėja L. Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00557-2010-6
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. liepos 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. I. (A. I.) nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuosprendžiu iš A. I. priteista 1901,21 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. I. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 30 d. vakare iki 22.07 val., tikslus laikas nenustatytas, būdamas svečiuose pas A. T. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą trenkė kumščiu J. V. į veidą, padarydamas kairės galvos – veido pusės sumušimą su linijiniu kairiojo smilkinio lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais ir galvos smegenų sukrėtimu, t .y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. I. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteista 1901,21 Lt turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai, sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir paskirti ją atlikti ne pataisos namuose. Nurodo, kad jis sutinka, jog būdamas blaivus jis trenkė vieną kartą nukentėjusiajam, dėl to jis gailisi, už šį nusikaltimą jam paskirta bausmė nėra didelė ir griežta, nors galėtų būti dar mažesnė. Tuo tarpu jis visiškai nesutinka atlyginti ligonių kasai 1901,21 Lt už nukentėjusiojo gydymą. Kaip jau minėta, jis tik vieną kartą trenkė nukentėjusiajam ir daugiau jo nelietė. O tą dieną Žalgirio stadione vyko futbolo varžybos, todėl bet kuris iš šių varžybų išėjęs girtas asmuo, pamatęs girtą nukentėjusįjį, galėjo jį apiplėšti ir sumušti, tačiau teismas nusprendė, kad už tuos sumušimus sumokėti turi jis. Jei bausmė jam būtų paskirta ne pataisos namuose, o pavyzdžiui Kauno tardymo izoliatoriuje, jis galėtų įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, kad Marijampolės pataisos namuose jis turi problemų.
Teismo posėdyje nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – skirti jam atlikti bausmę Kauno tardymo izoliatoriuje, pareiškė, kad bausmės dydžio neginčija ir sutinka atlyginti žalą Valstybinei ligonių kasai. To paties prašė ir nuteistojo gynėjas. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog ne jo suduotas smūgis nukentėjusiajam yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo sužalojimais, kuriuos gydant ir buvo padaryta žala Valstybinei ligonių kasai, yra paneigtas byloje surinktais ir apylinkės teisme ištirtais įrodymais.
Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog jis 2010 m. balandžio 30 d. A. T. priklausančiame bute trenkė kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad pagal 2010 m. balandžio 30 d. 22.07 val. priimtą iškvietimą greitoji medicininė pagalba į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyko 22.16 val., atgal grįžo 22.52 val. Bute rastas neblaivus vyriškis sužalota galva. J. V. diagnozuotas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, girtumas, jis nuvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę (t. 1, b. l. 36). Iš 2010 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvados Nr. G 1305/10 (03) tiriamosios dalies matyti, kad J. V. į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežtas 2010 m. balandžio 30 d. 22.40 val., 23.10 val. atlikta GKT, jį apžiūrėjo budintis neurochirurgas, paguldytas neurochirurgijos skyriuje, 2010 m. gegužės 3 d. dėl stiprių galvos skausmų su pykinimu jam atlikta juosmeninė punkcija, o 2010 m. gegužės 10 d. jis išrašytas ambulatoriniam gydymui, nustatyta galutinė diagnozė – galvos smegenų trauminė liga, kairiojo smilkinkaulio lūžis, subarachnoidalinis kraujavimas, girtumas. Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad J. V. padarytas kairės galvos – veido pusės sumušimas su linijiniu kairiojo smilkinio lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais ir galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimas atsirado nuo galvos kairės pusės sumušimo, galėjo būti padarytas 2010 m. balandžio 30 d. vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 16). Išdėstytos aplinkybės patikimai patvirtina, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra būtent nuteistojo suduoto vienintelio smūgio tiesioginė pasekmė, ir dėl šių sužalojimų nukentėjusysis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo gydomas nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. gegužės 10 d. Iš prie civilinio ieškinio pridėto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad šiame išraše nurodytos suteiktos gydymo paslaugos tiek laiko, tiek kiekiniu požiūriu visiškai atitinka anksčiau minėtas aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusysis patyrė rimtą galvos traumą, kolegija neturi pagrindo abejoti gydymo įstaigos taikytų gydymo priemonių būtinumu ir tikslingumu. Taigi apeliacinio skundo motyvais keisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo nėra pagrindo, šio savo reikalavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nebepalaikė ir pats nuteistasis.
Nuteistasis A. I. yra recidyvistas, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, sistemingai daro nusikalstamas veikas, tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už ankstesnius tyčines nusikalstamas veikas, nepraėjus nei mėnesiui po lygtinio paleidimo, po šio nusikaltimo įvykdymo padarė dar 3 tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas 2011 m. gruodžio 2 d. ir 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiais. Tokiu savo elgesiu A. I. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl apylinkės teismas, už naują nusikaltimą skirdamas jam griežčiausią sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. nuostatų nepažeidė. Paskirdamas nuteistajam A. I. už tyčinį nesunkų nusikaltimą mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybės pavojingumą visuomenei (sistemingai daro tyčines nusikalstamas veikas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Skirdamas A. I. bausmę, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, todėl dar labiau švelninti A. I. paskirtą bausmę kolegija neturi pagrindo.
BK 50 str. 3 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į A. I. asmenybę (daug kartų teistas už tyčinius nusikaltimus ir atlikinėjęs bausmes pataisos namuose) ir į tai, kad jis šiuo metu pataisos namuose atlieka kitais nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, su kuriomis skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bus bendrinama atskira tvarka, visiškai pagrįstai bausmę jam skyrė atlikti pataisos namuose. Galimai konfliktiški nuteistojo santykiai su kitais bausmę atliekančiais asmenimis (apeliantas tai įvardino „problemomis“) nėra pakankamas pagrindas svarstyti klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos rūšies pakeitimo nuteistajam. Įstatymų numatytas tinkamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas nuteistajam privalo užtikrinti laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos administracija, kurios veiksmus nuteistasis gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos administracijos prerogatyva yra ir nuteistojo palikimas kardomojo kalinimo vietose atlikti ūkio darbus BVK 68 str. nustatyta tvarka.
Nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. I. apeliacinį skundą atmesti.