Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, gavusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad 2014 m. lapkričio 4 d. apie 19 val. 00 min. tarnybos metu nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ir paprašius A. T. parduoti cigarečių ir alaus, jis per gyvenamo namo langą padavė pakelį cigarečių „NL“, už kurį buvo sumokėta 10 Lt, ir du plastikinius 1 l talpos butelius alaus „Meistrų“, už kuriuos buvo sumokėta po 5 Lt. Po to, atlikus A. T. gyvenamųjų patalpų vizualinį patikrinimą, buvo rasta ir paimta: 1 cigarečių pakelis (20 vnt. cigarečių) „NL“ be banderolių su užrašais rusų kalba, 9 vnt. 1 l talpos alaus „Meistrų“, 1 vnt. 0,75 l talpos putojančio gazuoto fermentuoto gėrimo „Exclusive gold“, 1 vnt. 0,75 l talpos putojančio gazuoto fermentuoto gėrimo „Auksinis muskatas“, 2 vnt. 1 l talpos gazuoto arbūzų skonio alkoholinio kokteilio „Coctail party watermelon“. Protokole taip pat nurodyta, jog tuo A. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² str. 1 d. ir 173 str.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodoma, jog ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) sprendžia, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, išaiškina ir išsprendžia kitus svarbius pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą klausimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 1, 2001, P. 328–329; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, P. 251–252). Vien tik administracinio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-710/2008, 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje N261-1084/2012 ir kt.). Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn (Vyriausiojo Administracinio teismo nutartis byloje Nr. N-575-802-07).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² str. 1 d. numatyta atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą tokiomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė yra iki dviejų minimalių gyvenimo lygių (MGL). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 str. numatyta atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu.

Susipažinus su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovados tyrėjas G. M. 2014 m. lapkričio 12 d. A. T. surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė, jog asmuo yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173 str. ir 163² str. 1 d., padarymą. Tai yra blanketinės normos, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nekonkretus – jame nėra nurodyta, kokias konkrečiai teisės normas (kokią akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarką, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla tvarką ir kokius konkrečius straipsnius ar punktus) pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju, negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas A. T., yra su esminiais trūkumais ir teismas savo iniciatyva jų pašalinti negali, todėl byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai. Bylos nagrinėjimas negali būti pripažįstamas visapusišku ir objektyviu, jei institucija, surašiusi protokolą, teismui pateikia administracinio teisės pažeidimo medžiagą su aiškiais aukščiau aptartais trūkumais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 str., 302² str., 302¹⁵ str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.8.– 9511 – 888/2014 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovadai.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.