Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Vanago, teisėjų Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., Kupiškio raj., turintis specialųjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2014-11-11 Kupiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 155 str. 2 d.,140 str. 2 d. (dvi veikos), viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; 2) 2015-05-11 Kupiškio rajono apylinkės teismo pagal LR BK 145 str. 2 d. (dvi veikos), taikant BK 63 str., 64 str., laisvės atėmimu 7 mėnesiams ir 5 dienoms, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams 6 mėnesiams, o vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p. bei 72¹ str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas A. Ž. 12 mėnesių laikotarpiui prisiartinti prie R. Ž. bei gyventi skyrium nuo R. Ž., teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 5 p., 7 p., 187 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. 2015 m. birželio 24 d., laikotarpyje nuo 02:30 val. iki 03:30 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kupiškio rajone, Kupiškio seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, degiu skysčiu apipylė ir padegė medinę klėtį, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir būdamas ūkinio pastato viduje degiu skysčiu apipylė bei padegė pastato pietvakariniame kampe buvusius šieno rulonus, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką degiu skysčiu apipylė ir padegė gyvenamojo namo pietvakariniame kampe esančią ventiliacinę angą tarp silikatinių plytų ir medinės gyvenamojo namo sienos, tokiu būdu tyčia pasikėsino nužudyti miegančius ir dėl to buvusius bejėgiškos būklės savo šeimos narius – sutuoktinę R. Ž., sūnus M. Ž., R. Ž. ir D. Ž., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi gyvenamojo namo pietvakariniame kampe esantys mediniai rąstai neįsidegė ir išanglėjo, o nukentėjusieji pabudo ir išsigelbėjo.

Tais pačiais veiksmais, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, A. Ž. sunaikino svetimą, D. Ž. priklausantį turtą: sportinio motociklo rėmą 100 Eur vertės; gyvai žuviai laikyti tinkliuką 30 Eur vertės; 10 žvejybos meškerių bendros 500 Eur vertės; žvejybos įrankius ir priemones (dėžės, tinkliukai, bučai, blizgės ir kt.) bendros 200 Eur vertės; 2 gumines valtis bendros 300 Eur vertės; 6 vietų palapinę 80 Eur vertės; 3 automobilio garso kolonėles bendros 60 Eur vertės; tepalo pakuotę 75 Eur vertės; medinį suolą 20 Eur vertės; 3 elektros variklius bendros 500 Eur vertės; 2 didelius kartono lapus bendros 20 Eur vertės, - viso D. Ž. turtą bendros 1885 Eur vertės, o taip pat sunaikino svetimą, M. Ž. priklausantį turtą: automobilio BMW padangą 50 Eur vertės; motociklo krosinę padangą 30 Eur vertės; motociklo plastmasinę apdailą, bakus, sparnus, sėdynes - bendros 30 Eur vertės; motociklo variklio dalis 40 Eur vertės; 3 meškeres bendros 100 Eur vertės; 3 bučiukus bendros 30 Eur vertės; 2 miegmaišius bendros 20 Eur vertės; žvejybines roges 30 Eur vertės; rankinį purkštuvą 30 Eur vertės; 6 vietų palapinę 40 Eur vertės; brezentą uždengimui 100 eur vertės; lietpaltį 6 Eur vertės,- viso M. Ž. turtą bendros 506 Eur vertės.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

N. R. Ž. parodė, kad jis gyvena kartu su dviem broliais ir mama. Iki 2015 m. pavasario, kuomet namus supylė benzinu, kartu gyveno ir tėvas. Jis pastoviai būdavo girtas ir su juo santykiai nebuvo geri. Tėvai taip pat pykdavosi, tačiau dėl ko jis nesiaiškindavo. Birželio 23 d. miegoti nuėjo apie 22 val., o atsibudo pradėjus šaukti mamai, kad degam. Tuo metu jau švito. Pamatę, kad dega klėtis bei daržinė pradėjo gesinti. Gesino gesintuvu, vandeniu. Netrukus atvyko gaisrinė ir viską užgesino. Gesinant gaisrą pamatė, kad dūmai rūksta ir iš po gyvenamojo namo skliauto. Paaiškėjo, kad padegtas ir namas. Degė namo kampas tos pusės, kurioje yra tiek mamos miegamasis, tiek jo ir brolio Dariaus kambarys. Kur jie miega tėvas žinojo, nes miegojimo vietos jie nekeitė dar nuo tada, kuomet kartu gyveno ir tėvas. Už padegto namo kampo buvo paliktas plastikinis 1,5 litro talpos butelis nuo alaus, kuris buvo tuščias, tik jautėsi kuro kvapas. Gaisro metu sudegė pastatai bei kaltinime nurodyti daiktai. Mano, kad ir jo gyvybei grėsė pavojus, nes jei nebūtų atsibudusi mama jis galėjo uždusti nuo dūmų ar sudegti. Nuo degusios klėties gyvenamasis namas užsidegti galėjo, nes tarp jų yra tik kelių metrų atstumas ir namo plastikinių langų rėmai jau buvo apsilydę bei suskilinėję. Vis tik namo kampas užsidegė ne nuo klėties, nes yra priešingoje pusėje, tai yra jis buvo padegtas. Tėvas ir anksčiau grasindavo namus paleisti pelenais. Jis suprasdavo, kad namus ketina sudeginti ir su jais ar bent jau su mama, apie kurią aiškiai sakydavo.

Liudytojas G. K. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena tame pačiame name, yra kaimynai. Joninių vakarą A. Ž. savo kambaryje girtavo su kažkokiu draugu, vėliau liko vienas. Atsibudęs apie 2 val. matė, kad laiptinės durys buvo užkabintos iš vidaus, o A. Ž. kambaryje buvo paleistas televizorius, girdėjo jo žingsnius. Paryčiais, apie 4 val., jis išgirdo beldimą į duris. Išėjęs į koridorių pamatė A. Ž., kuris buvo apgirtęs ir pasakė – „žiūrėk, dega Joninių laužai“. Išėjęs į lauką išgirdo Ž. sodybos, kuri nuo jo namų yra apie kilometro atstumu, pusėje sproginėjantį šiferį. Matėsi pašvaistė bei kylantys dūmai, o pačią sodybą užstojo miškelis. Suprato, kad A. Ž. padegė savo sodybą. Po to jis grįžo į kambarį, o A. Ž. liko lauke. Po kelių minučių jis vėl išėjo į lauką ir pamatė, kad A. Ž. ant kaklo turi užsidėjęs apie dviejų metrų ilgio laidą ir pasakė, kad eis kartis. Jis su sugyventinę iš A. Ž. laidą atėmė. Tada A. Ž. pasiėmė peilį ir nubėgęs prie šieno rulonų atsipjovė virvės gabalą. Po to pradėjo bėgti link pušynėlio. Jis bėgo paskui ir telefonu paskambinęs bendrajam pagalbos centrui paprašė sujungti su policija bei pasakojo apie A. Ž. veiksmus. Taip pat paprašė pagalbos sulaikant A. Ž. ir trijų sutiktų vaikinų. Įbėgęs į miškelį A. Ž. užsinėrė ant kaklo virvę ir bandė kartis. Kuomet jam iš rankos iškrito peilis, jis jį sugriebęs nupjovė virvę. Atsistojęs A. Ž. puolė bėgti, tačiau bendromis su vaikinais pastangomis jie jį sulaikė ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Dar iki šio įvykio bendraujant su A. Ž. šis jam ne kartą kalbėjo, kad pykstasi su šeima, kad sudegins savo namus, nes jo žmona susirado kitą vyrą.

Iš įvykio vietos, apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sodybą sudaro gyvenamasis namas, sudegęs grūdų sandėlis, apdegęs garažas, ūkinis pastatas. Gyvenamasis namas yra medinis, apmūrytas baltomis plytomis. Gyvenamojo namo kampe matoma keturių plytų aukščio skylė. Ant žemės po skyle rastas plastikinis butelis „Gaspadorių alus“ su skysčiu, turinčiu naftos produktų kvapą. Virš skylės ant stogo nėra keturių šiferio lapų. Nuo gyvenamojo namo 12 metrų atstumu pietryčių pusėje yra sudegęs 8x6 metrų grūdų sandėlis. Sandėlio rytinėje ir vakarinėje dalyje paimti du stiklainiai su degėsiais. Grūdų sandėlis jungiasi bendra siena su 5x5 metrų išmatavimų garažu. Garažo apdegusi vakarinė siena. Nuo gyvenamojo namo šiaurės – rytų pusėje 10 metrų atstumu yra ūkinis pastatas. Ūkinio pastato pietvakarinėje dalyje yra sudegę šieno ir polietileno maišai ( 1 t. b. l. 11-20).

Vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. Ž. veikos yra nusikalstamos, iš esmės kvalifikuotos teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 5 p. bei 187 str. 2 d., sudėtis. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad 2015 m. Joninių naktį, būdamas apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, nusprendė atkeršyti jį su kitu vyru išdavusiai žmonai ir padegti jai ir jam bendrai priklausančius pastatus. Tuo tikslu pasiėmė degaus skysčio mišinį ir paryčiui nuvykęs į savo sodybą išpilstė jį klėtyje bei daržinėje ir juos padegė. Žinojo, kad tose patalpose laikomi ne tik įvairūs ūkyje naudojami daiktai, tačiau ir tai, kad jose buvo ir asmeniniai vaikų daiktai. Taip pat kaltinamasis sutiko, kad galėjo padegti ir gyvenamąjį namą, tačiau neigia norėjęs sudeginti žmoną bei vaikus. Tai, kad gaisras kilo kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – nukentėjusiųjų bei liudytojo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys, specialisto išvada, pranešimo dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo, akto dėl kilusio gaisro duomenys. Gaisro metu sudegė ir tokiu būdu buvo sunaikintas ne tik kaltinamajam bei R. Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ir jau pilnamečiams, savarankiškų pajamų turintiems Mantui bei D. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantis, taigi kaltinamajam svetimas, turtas. Kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių siekė.

Kaltinamasis A. Ž., kaip jau nurodyta, neneigė padegęs ir gyvenamąjį namą, tačiau neigia norėjęs sudeginti žmoną bei vaikus. Teigia, kad padegdamas namą jokių pasekmių nesiekė. Kaip tai įvyko nepamena, tik prisimena buvęs kieme. Tvirtina, kad jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole užrašyta frazė, jog jam „jau iš anksto buvo kilusi mintis nužudyti sutuoktinę – užremti duris ir padegti“ yra neteisinga. Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. Ž. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 5 p., įrodyta, o jo parodymus dėl šios nusikalstamos veikos atmeta ir vertina tik kaip pasirinktą gynybos nuo kaltinimo šiuo nusikaltimu būdą.

Spręsdamas apie kaltinamojo A. Ž. tyčios padegant gyvenamąjį namą turinį teismas vertina ne tik betarpiškai nusikaltimo vietoje jo atliktus veiksmus – specialiai paruošto degaus skysčio įpylimą pro mūrinėje sienoje esančią ventiliacijos angą ir jo padegimą žinant, kad už mūrinėje sienoje esančios angos bei statant jo paties palikto tarpo randasi degi medinė siena, tačiau ir jo veiksmus bei nuostatas dar prieš šį nusikaltimą. Nukentėjusioji R. Ž. parodė, kad jai dėl nuolatinio vyro girtavimo pagrasinus skirtis A. Ž. pradėjo keršyti, smurtauti, grasinti padegimais. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina tiek nukentėjusiųjų M., D. bei R. Ž., kurie tvirtino, jog būdamas girtas (o gėrė labai dažnai) tėvas tapdavo agresyvus, vis grasindavo sudeginti namus, tiek liudytojo G. K., kuris teigė, jog A. Ž. jam kalbėdavo, kad žmona jam neištikima ir dėl to jis sudegins namus, parodymai, tiek Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-11-11 bei 2015-05-11 nuosprendžiais nustatytos aplinkybės, tai yra kad A. Ž. jau buvo teistas už fizinio skausmo sukėlimą R. Ž. bei jos ir sūnaus D. Ž. terorizavimą grasinant sudeginti R. Ž. bei namus. Nors, kaip parodė nukentėjusioji R. Ž., grasinimai sudeginti dažniausiai būdavo skirti jai, tačiau ir A. Ž. santykiai su vaikais buvo atgrasūs, jis juos pašiepdavo, niekindavo, grasino sudeginti jų daiktus. Vertinant kaltinamojo veiksmus atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nustatyta, gaisrą A. Ž. sukėlė jau auštant, tai yra esant šviesiam paros metui, ir jis, vaikščiodamas kiemu, negalėjo nematyti jame stovinčių savo sūnų M. bei D. automobilių, taigi žinojo, kad vaikai yra namuose. Taip pat reikšminga aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis padegė būtent tą namo dalį, kurioje, kaip jam buvo žinoma, miega tiek žmona, tiek vaikai. Tikruosius A. Ž. tikslus padegant savo gyvenamąjį namą bei kitus pastatus, teismo nuomone, parodo ir nukentėjusiosios A. Ž. teismui pateikto A. Ž. būnant suėmime rašyto ir jo draugams adresuoto laiško turinys (t. 2 b. l. 121). Šiame laiške, kurio autorystę kaltinamasis patvirtino teismo posėdyje, A. Ž. apie 2015 m. Joninių naktį vykusius įvykius rašė: „suprantat išėjau krumuos ieškoti paparčio žiedo niekaip nerandu nusprendžiau užsikurti laužą kad galėčiau surasti žiedą bet gaila neradau, dar labiau gaila kad laužas visai nesudegė. Sugrįžus reiks vėl eiti ieškoti žiedo šikart reiks užsikurti didesnį laužą kad geriau matyčiau“. Taigi, naudodamas alegoriją kaltinamasis ir po nusikalstamos veikos padarymo iš esmės patvirtina buvusius savo tikslus ir reiškia apgailestavimą, kad tų tikslų („laužas visai nesudegė“) nepavyko pasiekti bei išreiškia pasiryžimą ateityje tai padaryti.

Išdėstytų įrodymų visetas leidžia konstatuoti įrodytu, kad kaltinamasis A. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl nesutarimų ir pykčio, žinodamas, kad gyvenamajame name miega žmonės – jo šeimos nariai, tyčia padegė gyvenamąjį namą ir tokiu būdu tyčia pasikėsino nužudyti miegančius ir dėl to buvusius bejėgiškos būklės savo šeimos narius – R. Ž., M. Ž., D. Ž. bei R. Ž., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių – nukentėjusieji pabudo ir išsigelbėjo. Kaltinamasis A. Ž. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, suvokė, kad jo veika gali sukelti nukentėjusiųjų mirtį, ir tokių padarinių norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia.

A. Ž. buvo kaltinamas ne tik pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 3 p. bei 5 p., tačiau ir pagal 7 p., tai yra tuo, kad jis pasikėsino nužudyti nukentėjusiuosius ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Šis kaltinimas yra perteklinis ir šalinamas. Pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. veika gali būti kvalifikuojama tuomet, kai nusikalstamos veikos metu kyla realus pavojus kito žmogaus gyvybei. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaltinamasis pasikėsino į visus keturis nukentėjusiuosius, namo padegimo metu buvusius jo viduje. Grėsmė kitiems žmonėms kilusi nebuvo, todėl ir A. Ž. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. nėra pagrindo. Taip pat iš kaltinimo A. Ž. pagal BK 187 str. 2 d. šalinama dalis kaltinamojo sunaikinto turto, tai yra kaltinime įvardintas kaip R. Ž. priklausantis turtas bendros 6776 Eur vertės. Nuo šios kaltinimo dalies atsisakė prokuroras, jos nepagrįstumą konstatuoja ir teismas. Iš bylos duomenų ir nukentėjusiosios R. Ž. bei kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu jų santuoka nėra nutraukta, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimas turtas nepadalintas. Pagal BK 187 str. atsakomybė kyla tik už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, tad nesant nustatytos tokio turto dalies negalima ir atsakomybė pagal BK 187 str. Atitinkamai iš kaltinimo šalinama ir jame įvardintas kaip svetimas, nukentėjusiojo M. Ž. turtas – garažas 1000 Eur vertės, trifazis kabelis 120 Eur vertės bei 5 neperšlampamos striukės ir lietpalčiai bendros 24 Eur vertės, kurį teismo posėdyje nukentėjusysis įvardino kaip tėvų ar bendrą su jais, o ne asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą.

Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Iš 2015 m. liepos 29 d. specialisto išvados Nr. 97TPK-236/2015 matyti, kad A. Ž. nustatyta diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Jis pilnai suvokia nusikalstamos veikos padarymo pasekmes ir skirti A. Ž. teismo psichiatrijos ekspertizę nereikalinga (t. 2 b. l. 55). Priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei A. Ž. nepriklauso (t. 2 b. l. 49). Jokių kitų duomenų apie kaltinamojo sveikatos būklę, galinčių turėti esminės reikšmės skiriant jam bausmę, byloje nėra.

Kaltinamasis A. Ž. padarė tyčinius, labai sunkių ir apysunkių kategorijoms priskiriamus nusikaltimus (BK 11 str. 4 d., 6 d.). Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 2 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jis nusikalto jau būdamas du kartus teistas bei eilę kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis (t. 2 b. l. 12-17,20-23,26-39). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Ž. abu kartus buvo teistas už nusikalstamas veikas, padarytas to paties asmens, tai yra savo žmonos R. Ž., atžvilgiu. Įvertinus nusikalstamų veikų aplinkybes Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-05-11 nuosprendžiu A. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 12 mėnesių laikotarpiui prisiartinti prie R. Ž. bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo jos, tačiau A. Ž. praėjus labai nedideliam laiko tarpui vėl padarė nusikalstamas veikas, tik jau akivaizdžiai pavojingesnes, savo artimųjų, tai yra žmonos bei vaikų, atžvilgiu. A. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d., ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 5 p., nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Įvertinus visas nurodytas bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad A. Ž. padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, padaryti nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra loginė jo jau pakankamai ilgą laiko tarpą pasireiškiančių priešiškų nuostatų savo šeimos atžvilgiu išdava ir itin sunkios bei tragiškos pasekmės nekilo tik dėl palankių, nuo paties kaltinamojo valios nepriklausančių, aplinkybių. Įvertinus visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes A. Ž. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, savo trukme artimos jam inkriminuojamų nusikaltimų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams. Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, skiriamos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.), o atsižvelgus į tai, kad jos padarytos A. Ž. ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, vadovaujantis BK 64 str. prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridėtina dalis Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-05-11 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.

Į kaltinamajam A. Ž. skiriamą bausmę įskaitytinas jo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2015 m. birželio 24 d. iki 2016 m. kovo 20 d.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.), kurio pagrįstumo ir dydžio klausimus sprendžia teismas, priimdamas sprendimą byloje.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 1435 Eur sumai turtinei žalai atlyginti bei 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis M. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 400 Eur sumai turtinei žalai atlyginti bei 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. N. R. Ž. pareiškė 3000 Eur civilinį ieškinį jai padarytai neturtinei žalai atlyginti bei kaip atstovė pagal įstatymą 3000 Eur civilinį ieškinį nepilnamečiui sūnui R. Ž. padarytai neturtinei žalai atlyginti (t. 3 b. l. 1-5).

Kaltinamasis A. Ž. su nukentėjusiųjų pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

D. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos padarymo tenkinamas pilnai, o M. Ž. – dalinai. Ieškinių dėl turtinės žalos padarymo pagrįstumas bei dydis įrodyti byloje surinktais įrodymais ir kaltinamajam, atsakingam už šios žalos atsiradimą, jų neginčijant tenkinami. Nukentėjusysis M. Ž. pareiškė civilinį ieškinį 400 Eur sumai dėl jam priklausančių daiktų, tarp jų ir 5 striukių bei lietpalčių bendros 30 Eur vertės, sunaikinimo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad jam asmeniškai priklausė tik vienas lietpaltis 6 Eur vertės. Kitų keturių striukių bei lietpalčių sunaikinimas buvo pašalintas iš kaltinimo, todėl šia dalimi mažinamas ir M. Ž. padarytos turtinės žalos dydis iki 376 Eur.

Tenkinami ir civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos padarymo.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Akivaizdu, kad A. Ž. padaryta nusikalstama veika nukentėjusiesiems sukėlė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Dėl naktinio poilsio metu kilusio gaisro nukentėjusieji patyrė didelį šoką, stresą ir baimę. Neigiamas pasekmes, tai yra baimės ir nesaugumo jausmą, košmariškus sapnus bei nemigą nukentėjusieji jautė ir po nusikaltimo padarymo. Įvertinus visas byloje nustatytas bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti 3000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Žala padaryta bendrais nusikalstamais A. Ž. veiksmais ir jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.).

Daiktai, turėję reikšmės bylai tirti bei nagrinėti, saugomi Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje (kvitai BBB Nr. 047891 bei BBB Nr.047890) – plastikinis butelis, tinko pavyzdžiai, polietileninis maišas, piltuvėlis, audinis, du stiklainiai, degių skysčių pėdsakų pavyzdžiai bei A. Ž. drabužiai ir batai, kaltinamajam nepageidaujant atsiimti, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

N. R. Ž. savo iniciatyva pakvietė atstovą – advokatą ir jam už dokumentų surašymą bei atstovavimą teisme sumokėjo 650 Eur (t. 2 b. l. 119-120,169, t. 3 b. l. 7). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš A. Ž. (BPK 104 str. 2 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 5 p., bei 187 str. 2 d. ir jam paskirti bausmes:

pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 2 p., 3 p., 5 p. – laisvės atėmimą keturiolikai metų;pagal BK 187 str. 2 d. – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. Ž. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. prie skiriamos subendrintos bausmės pridėti dalį Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir A. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų trims mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti A. Ž. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2015 m. birželio 24 d. iki 2016 m. kovo 20 d. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2016 m. kovo 21 d.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Iš A. Ž. priteisti M. Ž. 376 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. Ž. priteisti D. Ž. 1435 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. Ž. priteisti R. Ž. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. Ž. priteisti R. Ž. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. Ž. išieškoti R. Ž. naudai 650 Eur proceso išlaidų.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti bei nagrinėti, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje (kvitai BBB Nr. 047891 bei BBB Nr.047890) – plastikinį butelį, tinko pavyzdžius, polietileninį maišą, piltuvėlį, audinį, du stiklainius, degių skysčių pėdsakų pavyzdžius bei A. Ž. drabužius ir batus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

A. Ž. taikomą kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.