Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei J. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas šioje byloje yra dėl 26,50 Eur vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės J. G. už nekilnojamojo turto objektą „Sandėlys“, esantį (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-09-30.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426; 2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345; 2012-03-29 Nr. T2-86; 2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2017 m. birželio 29 d. Nr. T2-140 (aktuali galiojanti redakcija)) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų reguliavimą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą iš esmės siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia, savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką minėtų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr. LVAT 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). LVAT laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad 20,17 kv. m. sandėlys, esantis (duomenys neskelbtini) atsakovei nuosavybės teise priklausė nuo 2004-04-05 iki 2017-09-21 (Pirkimo – pardavimo sutartis).

Iš atsakovės pateiktų UAB „Klasana“ pažymų matyti, jog pareiškėjai priklausančiame sandėlyje (duomenys neskelbtini) nėra vandentiekio įvado, vanduo ir elektra minėtame sandėlyje nebuvo naudojami (b. l. 12, 13). AB „Klaipėdos vanduo“ pažymose nurodė, jog laikotarpiais nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 ir nuo 2017-01-01 iki 2017-09-30 J. G. nebuvo AB „Klaipėdos vanduo“ abonentė, vanduo tiekiamas vienu įvadu tik į vandens mazgą esantį (duomenys neskelbtini) (pastaba - kitas adresas) UAB „Klasana“ (b. l. 14, 15). UAB „Klasana“ nurodė, jog elektros energijos tiekimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta ir nebuvo tiekiama (b. l. 16, 17).

Pareiškėjas teismui nepateikė mokėjimo pranešimų dėl vietinės rinkliavos paskaičiavimo atsakovei už minėtą turto objektą už 2016 m. ir 2017 m. Pareiškėjas teismui pateikė tik 2019-01-04 pakartotinį mokėjimo pranešimą Nr. K181225435, kuriame nurodyta, jog atsakovei už sandėliavimo paskirties turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-09-30 paskaičiuota vietinė rinkliava 3,79 Eur, likutis už praėjusį laikotarpį iki 2017-07-01 – 19,12, viso mokėti – 22,91 Eur (b. l. 5). Tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė mokėjimų pranešimų dėl vietinės rinkliavos paskaičiavimo atsakovei už turto objektą „Sandėlys“, esantį (duomenys neskelbtini) už 2016 m. ir 2017 m., patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės, kad minėtas turto objektas nėra naudojamas ir atsakovė nėra atliekų turėtoja.

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-09-30 atsakovė nesinaudojo turto objektu „Sandėlys“, esančiu (duomenys neskelbtini), tuo laikotarpiu atsakovė nebuvo atliekų turėtoja, todėl jai nekyla pareiga mokėti pareiškėjui vietinę rinkliavą. Pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

atmesti kaip nepagrįstą areiškėjo prašymą atsakovei J. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.