- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2YT-792-1088/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16617-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- Š. L.
- Suinteresuotas asmuo
- L. A., A. M., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Kristina Raulinaitienė
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. A., A. M., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Š. L. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po senelio A. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (el. b. l. 1-7).
2. Pareiškime nurodė, kad mirusiojo dukra M. M. per įstatymų nustatytą terminą atsisakė palikimo, o mirusiojo sūnus L. A. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau netrukus po A. A. mirties pareiškėjas priėmė A. A. palikimą, pradėdamas jo turtą faktiškai valdyti. Nurodo, jog perėmė į savo rankas vieno kambario buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvarkymo reikalus, tiek per trijų mėnesių laikotarpį po palikėjo mirties mokėjo ir dabar tebemoka visus mokesčius, susijusius su šiuo nekilnojamuoju turtu, taip pat perėmė ir jame esančius kilnojamuosius daiktus, palikėjui priklausiusią knygų kolekciją.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad rūpinosi senelio laidotuvėmis, apmokėjo laidojimo išlaidas, o iškart po senelio mirties iš senelio buto (duomenys neskelbtini), pasiėmė knygų kolekciją, paveikslus, laiškus. Dar iki senelio mirties buvo kalbėta, kad butas (duomenys neskelbtini) atiteks pareiškėjui, todėl pareiškėjo motina, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė palikimo atsisakė. Pareiškėjas po senelio mirties ketino gyventi bute, todėl pradėjo jo remonto darbus, išmetė nereikalingus daiktus, mokėjo buto mokesčius grynais Perlo terminale, tačiau kvitų išsisaugojęs neturi. Šiuo metu pareiškėjas bute gyvena.
4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad į A. A. palikimą nepretenduoja, pareiškėjo pareiškimo patenkinimui neprieštarauja (el. b. l. 85-86). Suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką pranešta (el. b. l. 87).
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime (el. b. l. 74-76) nurodė, kad yra gavusi pranešimą apie galimą palikėjo A. A. palikimo perėjimą valstybei ir kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau minėtas dokumentas išduotas nebuvo. VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjas turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kad po palikėjo mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Įvertinus visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, galima bus spręsti apie pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444, 445 straipsniai).
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Š. L. yra A. A., mirusio (duomenys neskelbtini) anūkas (el. b. l. 8, 9, 10, 64). A. A., miręs našliu, turėjo du vaikus – M. M. ir L. A. (el. b l. 64). Po A. A. mirties notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (el. b. l. 14). Palikėjo dukra M. M. per įstatymų nustatytą terminą atsisakė palikimo (el. b. l. 12-13). Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, A. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17).
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
10. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
11. Pareiškėjo teismo posėdyje teikti paaiškinimai, jog jis po senelio mirties iš jo buto (duomenys neskelbtini), pasiėmė knygų kolekciją, paveikslus, laiškus, kai kuriuos baldus, kitus daiktus sprendė išmesti, jog pradėjo remontuoti butą, mokėjo jo išlaikymo mokesčius, ir kurių pagrįstumą patvirtina teismo posėdyje liudytojos M. M. teikti paaiškinimai, leidžia teismui pareiškėjo pareiškimą vertinti pagrįstu ir įrodytu (CPK 177 straipsnis). Teismo vertinimu, pareiškėjas savo aktyviais veiksmais – iškart po senelio mirties pasiėmė dalį palikėjo daiktų, dėl kitų daiktų priėmė sprendimus juos išmesti, priėmė sprendimą remontuoti butą ir jį suremontavo, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Teismas byloje nesant jokių pareiškėjo pareiškime nurodytiems, teismo posėdyje jo ir liudytojos teiktiems paaiškinimams prieštaraujančių ar juos paneigiančių duomenų, neturi pagrindo netikėti akivaizdžiais ir įprastais dalykais, jog po senelio mirties pareiškėjas jo turtu rūpinosi kaip savo (CPK 183, 185 straipsniai). Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjų nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad jie po senelio mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
12. Pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo Š. L. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Š. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po senelio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.