- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- 1-1858-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11367-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Stanislavo Barsul pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš viso teistas 9 kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto 2013 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti ne mažiau kaip po 20 valandų visuomenės labui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista 13 parų areštu. Iš įkalinimo vietos paleistas 2014 m. vasario 27 d., atlikus arešto bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. pasikėsino sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:
2017 m. kovo 8 d., apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaimynui Č. G. apkaltinus A. B., kad jis į bendro naudojimo vonią išpila kibirą su fekalijomis, ir liepus vonią sutvarkyti, jis t.y. A. B. apipylęs skysčiu, turinčiu benzino kvapą, padegė vonią, esančią bendro naudojimo patalpose, tokiu būdu pasikėsino sugadinti svetimą turtą, priklausantį (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje savininkams, visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi Č. G. ugnį užgesino.
Taip A. B. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
A. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga.
- kaltinamojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jam priklausančiame kambaryje. Namas yra bendrabutinio tipo, dalis kambarių yra išpirkti ir yra privatūs, dalis yra socialiniai būstai. Viename koridoriuje yra apie 20 kambarių, iš kurių pusę yra tuščių. Koridoriuje yra bendro naudojimo vonia, o tualetai yra atskirai. Dėl tos vonios kaimynai visuomet konfliktuoja. Jis vonia beveik nesinaudoja, tik kartais iš jos prisileidžia vandens. 2017 m. kovo 7 dieną jis pradėjo švęsti moterų dieną ir visą dieną gėrė alkoholinius gėrimus (alų) vienas namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pasigėręs užmigo namuose. 2017 m. kovo 8 d., apie 13 val. pas jį į svečius atvažiavo jo pažįstamas R. B., atsivežė kažkokio alkoholio. Pas jį alkoholio dar kažkiek taip pat buvo likę. Nuėjo abu pasveikino pažįstamas moteris su kovo aštuntąja, po to grįžo pas jį į kambarį ir toliau sėdėjo, gėrė. Jis išgėręs apie 22 valandą ėjo į bendro naudojimo tualetą atlikti gamtinių reikalų ir kažkas iš kaimynų, jis net nematė kas, apkaltino, kad jis užkišo vonią fekalijomis. Jį tai supykdė dėl to, kad jis ta vonia nesinaudoja, į ją nieko nepila, joje neskalbia ir panašiai, ir jokio kibiro su fekalijomis jis neturėjo ir į ją nieko nepylė. Kadangi buvo išgėręs, nuėjo į savo kambarį, kur turėjo savo reikalams (rūbų dėmėms pavalyti) benzino buteliuką, kuriame buvo apie 30 gramų benzino. Nuėjęs į vonią (vonia tikrai buvo užsikimšusi, joje buvo trečdalis vandens, bet ar vonioje buvo fekalijos nematė) į ją supylė visą turimą benziną ir padegė, po ko nuėjo į savo kambarį. Atvažiavę policijos pareigūnai jį sulaikė (b.l. 35).
Papildomos apklausos metu A. B. parodė, kad patvirtina savo ankstesnius parodymus, kaltu prisipažįsta iš dalies, kadangi į bendro naudojimo vonią fekalijų nepylė. Vonią padegė todėl, kad jį supykdė rūkančios vonioje kaimynės, kurios jį apkaltino, kad jis pylė į vonią fekalijas, todėl tokiu būdu nusprendė padaryti dezinfekciją. Sugadinti, sunaikinti vonios, ar padaryti kitokios žalos bendrabutyje jis nenorėjo, tiesiog būdamas girtas nepagalvojo apie pasekmes, kurios gali kilti. Bendrabučio kambarys, kuriame gyvena, priklauso jam, tačiau šiuo metu yra pilnai nesutvarkyti nuosavybės dokumentai (b.l. 40).
Patikslinus pranešimą apie įtarimą ir apklausus A. B. jis kaltu prisipažino visiškai. Davė iš esmės analogiškus parodymus (b.l. 43);
- liudytojos H. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba UAB „Verkių būstas“ vadybininke, jos pareigos yra namų priežiūra ir vienas iš jos administruojamų namų yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017 m. kovo 8 d. po skambučio iš policijos ji nuvyko į minėtą namą ir apžiūrėjo ketvirtame aukšte padegtą vonią. Jai atvykus vonia buvo sutvarkyta, be jokių sugadinimų. Jei būtų buvę sugadinimai, tai sąskaitą už nuostolius pateiktų įvykio kaltininkui, o jei jis nenustatytas, tai viso namo gyventojams, tačiau, kaip minėjo, jokių vonios sugadinimų nebuvo. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.l. 18);
- liudytojo Č. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. kovo 8 d., apie 21.30 val. jam kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto pasakė, kad kaimynas A. B. iš 402 buto į bendro naudojimo vonią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 4 aukšte išpylė kibirą su fekalijomis. Jis sutiko A. koridoriuje ir paprašė jo, kad jis susitvarkytų ką padarė, nes buvo didelė smarvė ir vonia naudojasi minėto bendrabučio 4 aukšto gyventojai. A. jam pasakė, kad nieko nepadarė. Č. G. atsakė jam, kad kaimynė viską matė. Tuomet A. B. atsakė, kad viską sutvarkys, tik paims benzino. Č. G. tai suprato kaip juoką ir nuėjo namo. Tuomet po 5 min. pastebėjo koridoriuje A., kuris rankoje nešėsi kažkokį butelį. Jis nuėjo į vonios kambarį, kur iš atsinešto buteliuko pradėjo pilti skystį į vonią. Supylęs paėmė žiebtuvėlį ir padegė. Kilo didelė liepsna, o A. stovėjo ir žiūrėjo. Kažkuri kaimynė paskambino 112, o Č. G. palaukęs, kol liepsna sumažėjo, ėmė gesinti gaisrą. Į minėtą bendrabutį atvažiavo greitoji ir gaisrinės pagalbos, tačiau niekas nenukentėjo, gaisrą Č. G. užgesino (b.l. 20);
- liudytojos B. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. kovo 8 d. vakare ji grįžo iš darbo į namus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir nuėjo kartu su savo vyru Č. pasiimti savo vaiko pas kaimynę O.. Ten pasidarė kavos ir išėjo jos gerti į koridorių. Ji, O. ir V. stovėjo koridoriuje prie vonios ir gėrė kavą. Kadangi iš vonios sklido blogas kvapas, pamatė, kad ji yra pripilta fekalijų. Jos vyras nuėjo pas kaimyną A. B. ir paragino jį sutvarkyti vonią. Kažkuri kaimynė matė, kaip A. išpylė į vonią kibirą su fekalijomis, tai vyras liepė sutvarkyti. A. buvo išgėręs, pasakė, kad tuoj sutvarkys, nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko grįžo ir nuėjo į vonią, rankoje laikydamas permatomą buteliuką. A. B. išėjus iš vonios, ji pamatė dūmus ir liepė kaimynei V. iškviesti policiją. Ji girdėjo, kaip jos vyras įjungė vandenį vonioje ir užgesino liepsną. A. užsidarė savo kambaryje, kur jį ir surado policijos pareigūnai (b.l. 22);
- liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2017 m. kovo 8 d. vakare ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir su kaimynėmis O. ir B. bendravo koridoriuje. Kaimynas A. B. buvo vonioje. Kažkuri kaimynė matė, kaip A. išpylė į vonią kibirą su fekalijomis, tai kaimynės vyras Č. G. liepė sutvarkyti. A. buvo išgėręs, pasakė, kad tuoj sutvarkys, padegs, nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko grįžo ir nuėjo į vonią, rankoje laikydamas permatomą buteliuką. Ji galvojo, kad tai purškiamas valiklis. A. B. išėjus iš vonios ji pamatė iš jos besiveržiančią liepsną, labai išsigando, išvietė policiją. O A. užsidarė savo kambaryje, kur jį ir surado policijos pareigūnai. Ji nematė, kas užgesino liepsną, nes buvo savo kambaryje (b.l. 24);
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2017 m. kovo 8 d., 21.57 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje pranešėjos kaimynas 4 aukšte vonioje pripylė benzino ir padegė (b.l. 3);
- 2017 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta bendrojo naudojimo patalpa – vonios kambarys, esantis ketvirtame aukšte adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Protokole užfiksuota, kad prie vonios stovi stiklinis butelis su polietileniniu maišeliu ant butelio kaklelio. Viena vonios pusė yra pajuodusi nuo dūmų. Daugiau vonios kambaryje nuo ugnies padarytų pažeidimų nepastebėta. Apžiūros metu buvo paimtas stiklinis permatomas buteliukas, turintis benzino kvapą (b.l. 6-8), kuris buvo apžiūrėtas 2017 m. gegužės 25 d. daiktų apžiūros protokolu (b.l. 9-11);
- UAB „Verkių būstas“ pranešimu, iš kurio matyti, kad dėl 2017 m. kovo 8 d. įvykio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „Verkių būstas“ nuostolių nepatyrė (b.l. 16);
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad A. B. 2017 m. kovo 8 d., 22.32 val. buvo nustatytas sunkus 2,93 promilių girtumas (b.l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. B., be kita ko atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad A. B., supykęs dėl to, kad jį kaimynai kaltina bendrojo naudojimo vonios užkimšimu fekalijomis, tyčia apipylė šią vonią degiu skysčiu bei ją padegė, teigdamas, jog taip nori ją dezinfekuoti. Nors kaimynui laiku užgesinus ugnį jokia turtinė žala padaryta nebuvo, tačiau padegdamas vonią A. B. turėjo suprasti, kad kilusi ugnis gali apimti ir kitas bendrabučio patalpas, nes dėl besiveržiančios ugnies ir dūmų daugiabučio namo gyventojai galėjo patirti sunkius sveikatos sutrikdymus ar netgi uždusti, todėl visos šios aplinkybės parodo, kad A. B. elgėsi visuotinai pavojingu būdu, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį kaip pasikėsinimas sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 59).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis, tyčinis nusikaltimas nuosavybei, veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje), į nustatytą kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – A. B. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. B. teistas 9 kartus, (b.l. 50-55), teistumai išnykę, baustas administracine tvarka už įvairių rūšių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 49), nedirba, duomenų apie jo gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre byloje nėra.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė skirti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką 24 parų arešto bausmę, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 16 parų arešto bausmę. BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos 2 alternatyvios bausmės, kurios gali būti skiriamos asmeniui, padariusiam šį nusikaltimą, t. y. areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 49 straipsnio 3 dalis numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto. Kadangi kaltinamasis anksčiau buvo teistas 9 kartus, baustas administracine tvarka, manytina, kad prokuroro siūloma galutinė 16 parų arešto bausmė už apysunkį nusikaltimą yra per švelni. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, jog šiuo atveju A. B. turėtų būti skiriama 45 parų arešto bausmė, kuri yra artima arešto bausmės vidurkiui (mažesnė už vidurkį), įvertinus, kaip minėta, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, be to, tai, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, A. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. kovo 8 d., 22.00 val. iki 2017 m. kovo 10 d., 13.23 val., (dvi paros) (b. l. 30, 37). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38-39), paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – supakuotas tuščias stiklinis buteliukas, saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje pagal 2017-05-26 kvitą B, serija BBB Nr. 1PK002019 (b.l. 12-13) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. B. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2017 m. kovo 8 d., 22.00 val. iki 2017 m. kovo 10 d., 13.23 val., prilyginant jas dviem arešto paroms.
Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.
Kaltinamajam A. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. supakuotą tuščią stiklinį buteliuką, saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje pagal 2017-05-26 kvitą B, serija BBB Nr. 1PK002019.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.