Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymą suinteresuotiems asmenims R. M. (skolininkas vykdymo procese), Ž. M. (skolininko sutuoktinė), antstolė Asta Lukšienė, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotam asmeniui (skolininkui) R. M. teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis), atsiliepimas nustatytu terminu nepateiktas.

CK 3.112 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. R. M. skola yra asmeninė, ji atsirado tenkinat ne šeimos, o asmeninius vieno sutuoktinio (skolininko) poreikius. Dėl šios prievolės įgijimo sutuoktinė Ž. M. sutikimo nėra davusi; skolininko paveldėtas turtas yra asmeninė jo nuosavybė, todėl R. M. skolos pirmiau turi būti išieškomos iš jo asmeninio, t. y. paveldėto turto, o tik jo nesant ar nepakankant galėtų būti išieškoma iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Skolininkas R. M. ir suinteresuotas asmuo Ž. M. yra sutuoktiniai. Skolininkas R. M. užsiima individualia veikla. Skolininko R. M. sutuoktinė Ž. M. dirba (duomenys neskelbtini). Antstolė 2020 m. gegužės 14 d. areštavo skolininko sutuoktinės Ž. M. darbo užmokesčio dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 479,88 Eur bendrojoje sumoje ir pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolė 2020 m. birželio 22 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkas su sutuoktine nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties; šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl R. M. ir Ž. M. santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Esant nurodytam konstatuotina, kad duomenų, patvirtinančių, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės šiuo metu būtų nutraukta, o jų turtas padalintas, nėra, todėl teismas sprendžia, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodęs, jog sieks, kad teismas, santuokos nutraukimo byloje nustatytų, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo 2011 m. lapkričio 25 d., tačiau kaip minėta aukščiau šis suinteresuoto asmens prašymas dar neišnagrinėtas. Ž. M. nurodžiusi, jog santuokos nutraukimo byloje suformulavusi reikalavimą nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau pažymėtina, kad ir šis pareiškėjos reikalavimas šiai dienai nėra išnagrinėtas, o CK 3.117 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Suinteresuotas asmuo Ž. M. pateiktame atsiliepime nurodžiusi, jog nesutinka su pareiškimu ir dėl to, jog skolininkas R. M. turi turto asmeninės nuosavybės teise, nes jis yra priėmęs palikimą po savo motinos mirties. Nors R. M. nėra įregistravęs savo nuosavybės teisių į paveldėtą turtą Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių teismo išreikalautų rašytinių įrodymų (pareiškimo dėl palikimo priėmimo) matyti, kad R. M. 2019 m. kovo 18 d. pateikė Marijampolės 6-ajam notaro biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimą priėmė nesant turto apyrašo.

CK 3.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog skolininkas turi asmeninio nekilnojamojo turto, kurį paveldėjo po savo motinos mirties. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog 2019 m. vasario 15 d. teismo įsakymas Nr.eL2-2097-399/2019, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr.0140/19/01361 atsirado R. M. nepadengus įsiskolinimo pagal 2015 m. lapkričio 23 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TR-2140-14688, kuria UAB „Sergel“ perėmė iš AB „Telia Lietuva“ (buvusi AB „Omnitel“) reikalavimo teises į skolininką, sutartį dėl telefono ryšio paslaugų teikimo. Įsiskolinimas susidarė nuo 2012 m. birželio 28 d. už su akcija įsigytą įrangą neišbuvus minimalaus laikotarpio operatoriaus tinkle ir/arba faktiškai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas.

CK 3.109 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga; CK 3.109 straipsnio 3 dalyje skelbiama, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Pažymėtina, kad vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis, t. y. bylos nagrinėjimo dalykas ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje teismas nesiekia nustatyti, kad skolininkas ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. Nr.0140/19/01361 išieškojimas siekiamas vykdyti ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės.

Kai nurodyta aukščiau, skola atsiradusi iš skolininko sutarties dėl telefono ryšio paslaugų teikimo. Įsiskolinimas susidarė nuo 2012 m. birželio 28 d. už su akcija įsigytą įrangą neišbuvus minimalaus laikotarpio operatoriaus tinkle ir/arba faktiškai suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodęs, jog minėtam sandoriui sudaryti sutikimo sutuoktiniui nebuvo davusi. Pažymėtina, kad nors įstatyme yra numatyta galimybė išieškoti iš fizinio asmens turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tai gali būti atlikta tik laikantis įstatyme nustatytos išieškojimo tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.109 straipsnio 3 dalis, 3.112 straipsnio1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Iš vykdomoje byloje ir civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų teismas sprendžia, jog sąlygų tam, kad išieškojimas šiuo metu turėtų būti nukreiptas į dalį bendrame skolininko ir jo sutuoktinės turte, nėra, nes kaip nurodyta vykdomoji byla užvesta 2019 m. spalio 14 d., bendra išieškoma suma (priteista skola) yra 310,46 Eur, skolininkas turi asmeninės nuosavybė teise nekilnojamojo turto, todėl teismas sprendžia, jog byloje nėra pakankamai duomenų spręsti, jog nėra galimybės 310,46 Eur išieškoti iš skolininko R. M. asmeninio turto. Be to ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo nurodyta, jog sutuoktiniai dalijasi santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, už kurio dalį Ž. M. siekia sumokėti R. M. piniginę kompensaciją, kas reikštų, jog skolininkas asmeninės nuosavybės teise turės pinigines lėšas. Be to sutuoktiniai turi ir nepilnametę dukrą V. M., gim. (duomenys neskelbtini), o vaikų interesai yra vienas iš teisinių gėrių, kurį gindamas teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą vadovautis prioritetinėmis vaikų apsaugos teisėmis, pažymint, kad skolininko sutuoktinė iš gaunamų pajamų turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, nes tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir šios pareigos atsisakyti negalima, todėl R. M. skolos išieškojimas nukreipimas į dalį Ž. M. pajamų ribotų nepilnamečio vaiko teises.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, įvertinus civilinėje ir vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjos prašymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo atmestinas, nes nebuvo nustatytos aplinkybės, jog skolininkas neturi pakankamai asmeninio turto iš kurio būtų galima išieškoti 310,46 Eur skolą.

Suinteresuotas asmuo Ž. M. atsiliepime suformulavusi prašymą priteisti iš pareiškėjos UAB „Sergel“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlyginamos jos išlaidos (CPK 93 straipsnis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nėra pagrindo priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėja įgyvendino antstolio pasiūlymą, kuris numatytas įstatymo. Atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotas asmuo Ž. M. bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl skolininko vykdymo procese R. M. netinkamo elgesio, Ž. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš jo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš skolininko R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr.0140/19/01361 grąžinti antstolei A.Lukšienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.