Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-04-24 · Civilinė byla Nr. 2A-697-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancija2KT-89/2013
  2. ApeliacijaSprendimas · 2014-04-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-24
Bylos Nr.
2A-697-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02606-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Evaldas Burzdikas
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
V. M., V. E. S., uždarajai akcinei bendrovei „AKMI“
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 17-ojo biuro
Kategorijos
  • 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-697-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02606-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.10; 27.1; 27.3.2.1; 27.7; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-967-753/2013 pagal V. S. ieškinį atsakovams V. M., V. E. S., uždarajai akcinei bendrovei „AKMI“, tretiesiems asmenims Kauno miesto 17-ojo biuro notarei R. O. I., valstybės įmonei Registrų centrui dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais visus 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. UAB „AKMI“ visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimus nuo priėmimo momento, notarės R. O. I. 2013 m. sausio 7 d. patvirtintą UAB „AKMI“ prašymą dėl įregistruotų juridinio asmens duomenų tikrumo ir 2013 m. sausio 10 d. įregistruotą UAB „AKMI“ įstatų redakciją dėl įstatinio kapitalo dydžio (247 000 Lt).

Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas V. E. S. yra vieninteliai UAB „AKMI“ akcininkai. Ieškovei priklauso 39 paprastosios vardinės po 1 000 Lt nominalios vertės akcijos (49 proc.), atsakovui V. E. S. – 41 paprastoji vardinė po 1000 Lt nominalios vertės akcija (51 proc.). 2013 m. vasario 12 d. ieškovė sužinojo, kad atsakovas V. E. S. vienasmeniškai, nusistovėjusia tvarka nepranešęs ieškovei, sušaukė 2012 m. gruodžio 10 d. akcininkų susirinkimą ir priėmė neteisėtą sprendimą – padidino įstatinį kapitalą nuo 80 000 Lt iki 247 000 Lt, išleisdamas papildomai 167 paprastąsias vardines akcijas po 1 000 Lt nominalios vertės, kurias pats įsigijo. Atsakovas taip pat neteisėtai, ieškovei nežinant, patvirtino naują bendrovės įstatų redakciją su padidintu įstatiniu kapitalu. Po 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. susirinkimų ieškovės dalis įstatiniame kapitale sumažėjo iki 15 proc. Ginčijamų 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. UAB „AKMI“ akcininkų susirinkimų nutarimai priimti pažeidžiant nustatytą tvarką. UAB „AKMI“ įstatų (iki 2013 m. sausio 10 d. pakeitimų) 8.1 punktas numatė, kad pranešimai apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti paskelbti dienraštyje „Kauno diena“ arba įteikti kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiųsti registruotu laišku paskutiniu bendrovei žinomu adresu. Iki šiol ieškovei pranešimai būdavo įteikiami pasirašytinai. Ginčijamais sprendimais buvo pažeista ieškovės pirmumo teisė įsigyti bendrovės akcijas (įstatų 4.4 p.). Jeigu ieškovė būtų dalyvavusi susirinkime, sprendimas nebūtų priimtas, nes padidinti įstatinį kapitalą, pakeisti įstatus, atšaukti ieškovės pirmumo teisę įsigyti akcijas galima tik kvalifikuota balsų dauguma, t. y. 2/3 arba 3/4 balsų. Atsakovai pažeidė ieškovės turtines (Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. 1 d. 4 p.) ir neturtines teises (Akcinių bendrovių įstatymo 16 str. 1 d. 1, 2, 3 p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu atmetė ieškinį. Konstatavo, kad atsakovės UAB „AKMI“ įstatų 6.7 punkte numatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka, o 8.1 punkte nurodyta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti paskelbtas dienraštyje „Kauno diena“ arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Atsižvelgęs į tai, kad pranešimai apie 2012 m. spalio 18 d. vyksiantį UAB „AKMI“ visuotinį akcininkų susirinkimą, 2012 m. gruodžio 20 d. vyksiantį UAB „AKMI“ neeilinį akcininkų susirinkimą, 2012 m. spalio 29 d. pranešimas apie UAB „AKMI“ įstatinio kapitalo didinimą su pateikta išsamia informacija apie akcijų pasirašymą buvo paskelbti dienraštyje „Kauno diena“, padarė išvadą, kad nebuvo pažeista akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, numatyta UAB „AKMI“ įstatuose.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nevertinta įmonėje nusistovėjusi akcininkų susirinkimų sušaukimo tvarka, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000), pažeistos CPK 259 straipsnio 1 dalis ir 270 straipsnio 4 dalis, kuriose yra numatyta teismo pareiga sprendimu išspręsti ginčą iš esmės ir priimti motyvuotą sprendimą, nesivadovauta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Byloje rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų parodymais patvirtinta, jog iki 2012 m. spalio mėn. apie visus visuotinius akcininkų susirinkimus akcininkams buvo pranešama asmeniškai, iki tol dienraštyje „Kauno diena“ akcininkams nebuvo paskelbtas nė vienas pranešimas. Nepaisant šios nusistovėjusios tvarkos, apie 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. visuotinius akcininkų susirinkimus buvo paskelbta dienraštyje „Kauno diena“, o akcininkui V. E. S. dar ir asmeniškai telefonu. Atsakovas V. M. nenurodė objektyvių priežasčių, nulėmusių minėtos tvarkos pakeitimą. Pranešimo apie vyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą įteikimas (net ir galinėmis ryšio priemonėmis) asmeniškai kiekvienam akcininkui būtų racionalus, neapsunkintų įmonės darbo ir sudarytų realias galimybes visiems akcininkams nevaržomai, operatyviai ir be neprotingų papildomų pastangų gauti informaciją apie šaukiamus susirinkimus, juolab, kad tuo laikotarpiu ieškovė realiai dirbo įmonėje. Pakeistos akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos taikymas tik vieno iš įmonės akcininkų atžvilgiu prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principams. Atsakovas V. M. suvaržė ieškovės galimybes tinkamai realizuoti turtines ir neturtines akcininko teises, nes be svarbių priežasčių tik ieškovės atžvilgiu atsisakė ilgą laiką naudoto pranešimo apie akcininkų susirinkimus būdo ir pradėjo naudoti alternatyvų, apie tai iš anksto jos neinformavęs.

Nevertinta ieškovės galima įtaka balsavimo rezultatams, jeigu jai būtų tinkamai pranešta ir ji būtų galėjusi dalyvauti akcininkų susirinkime. Ieškovės dalyvavimas susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo, būtų turėjęs lemiamos reikšmės priimtam sprendimui. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad ji būtų balsavusi „prieš“ įstatinio kapitalo padidinimą, todėl 2012 m. spalio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime būtų priimtas kitoks sprendimas – nedidinti įmonės įstatinio kapitalo. Remiantis tokiu akcininkų susirinkimo sprendimu, antrasis susirinkimas dėl įstatų pakeitimo iš viso nebūtų šaukiamas.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai V. M., V. E. S., UAB „AKMI“ prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad UAB „AKMI“ įstatuose nenumatyti ieškovės nurodomi akcininkų informavimo būdai – asmeniškas įmonės direktoriaus pranešimas ar informavimas galinėmis ryšio priemonėmis. Šios bylos ir apeliaciniame skunde nurodomos kasacinės instancijos teismo nagrinėtos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000) ratio decidenti iš esmės skiriasi. Nurodytoje byloje buvo sprendžiama situacija, kuomet bendrovės valdyba anksčiau naudojo vieną įstatuose numatytą pranešimo būdą, vėliau jo atsisakė ir pradėjo naudoti kitą alternatyvų pranešimo būdą apie tai tinkamai neinformavusi akcininkų. Tuo tarpu šioje byloje apie 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. šaukiamus akcininkų susirinkimus buvo pranešta vienu iš įstatuose nustatytu būdu. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad yra susipažinusi su bendrovės įstatais ir jai žinoma juose įtvirtinta akcininkų informavimo tvarka. Bendrovėje nebuvo nusistovėjusios akcininkų informavimo tvarkos. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad anksčiau šie klausimai buvo sprendžiami neformaliai. Prasidėjus įmonės akcininkų santuokos nutraukimo teisminiam procesui, buvo siekiama visus įmonės reikalus spręsti pagal įstatuose ir kituose teisės aktuose numatytą tvarką. Įmonės įstatinis kapitalas buvo padidintas ne dėl to, jog būtų sumažinta ieškovės dalis įstatiniame kapitale, bet dėl to, kad įmonė galėtų toliau vykdyti veiklą. Kitam akcininkui ėmusis iniciatyvos gelbėti įmonę, ieškovė siekia nuginčyti visus nutarimus, negalvodama, kokios gali būti pasekmės. Patenkinus ieškovės reikalavimus, įmonė turėtų grąžinti akcininkui 48 367 EUR (165 656 Lt) paskolą, tačiau piniginės lėšos iš karto buvo panaudotos įmonės reikmėms ir nebūtų galimybės grąžinti lėšų. Ieškovės nurodomi akcininkų informavimo būdai, t. y. informavimas telefonu ar asmeniškas įmonės vadovo pranešimas, yra netinkami, nes, informuojant akcininkus tokiais būdais, būtų sudaromos galimybės vėliau bet kuriam akcininkui neigti, kad jam buvo pranešta, nes šis veiksmas niekur nebūtų fiksuojamas. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo motyvų, kodėl viešas paskelbimas įstatuose nurodytame šaltinyje buvo netinkamas būdas informuoti akcininkus, nepateikia argumentų, kaip buvo pažeistos jos teisės ir suvaržytos galimybės sužinoti dėl pasirinkto viešo paskelbimo būdo.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacine tvarka vertinamos bylos ieškinio dalykas – uždarosios akcinės bendrovės „AKMI“ 2012 m. spalio 18 dienos visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriuo nutarta padidinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 80 000 Lt iki 406 000 Lt papildomais akcininkų įnašais, išleidžiant 326 vienetus paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės akcijų, ir 2012 m. gruodžio 20 dienos visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo patvirtinta nauja šios bendrovės įstatų redakcija, numatanti 247 000 Lt įstatinio kapitalo dydį, teisėtumas. Ieškinio pagrindas – Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose įtvirtintų akcininko neturtinių teisių pažeidimas, ieškovei netinkamai pranešus apie susirinkimų datas ir darbotvarkę (faktiškai tai nuslėpus). Ieškovė nurodė, kad, žinodama apie 2012 m. spalio 18 dienos susirinkimą, nebūtų balsavusi už sprendimą, kurio priėmimui reikia kvalifikuotos balsų daugumos (įmonės įstatų 6.6, 6.10 punktai). Tuo pačiu buvo pažeista Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta akcininko turtinė teisė pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamas akcijas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė buvo tinkamai informuota apie ieškinio dalyku esančius visuotinius akcininkų susirinkimus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys pagrindžia, jog UAB „AKMI“ įstatų 6.6 punkte yra įtvirtinta išimtinė visuotinio akcininkų susirinkimo teisė priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą. Įstatų 6.10 punkto 4 papunktis nustato, kad toks sprendimas priimamas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų. Pagal Įstatų 6.7 punktą visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Ginčo laikotarpiu galiojusios Akcinių bendrovių įstatymo 2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr.XI-354 redakcijos 26 straipsnio 4 dalis įtvirtino, jog pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turėjo būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. UAB „AKMI“ įstatų 8.1 punkte nurodyta, jog pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti paskelbtas dienraštyje „Kauno diena“ arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai arba išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.

Nurodytos teisinės nuostatos bei Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose įtvirtintos neturtinės akcininkų teisės (dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose) įgalina daryti išvadą, jog ieškinio dalyku esančių visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų teisėtumą ir akcininkės teisių pažeidimą ieškovė pagrįstai susiejo su aplinkybe, ar, pranešant apie šiuos susirinkimus, nebuvo pažeista Akcinių bendrovių įstatymo norma, reglamentuojanti akcininko informavimą apie įvyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog apie susirinkimus ieškovei buvo pranešta vienu iš UAB „AKMI“ įstatuose numatytų būdų (paskelbiant dienraštyje „Kauno diena“), nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 2 dalimi, įpareigojančia civilinių teisinių santykių subjektus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kai įstatymai nedraudžia jiems savo susitarimu nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas; CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, įpareigojančia teismą aiškinti ir taikyti įstatymus, vadovaujantis minėtais principais; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Akcinių bendrovių įstatymo normų, reglamentuojančių pranešimo akcininkams apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę, taikymo ir aiškinimo praktikos.

2000 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-383/2000 pagal ieškovo Vilniaus miesto valdybos ieškinį atsakovams UAB “Sangreta” ir S. J. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pasisakydama dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, pažymėjo, jog vertinant, ar ši tvarka nebuvo pažeista, teismas privalo atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, į akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, galimą įtaką balsavimo rezultatams, taip pat į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Netinkamą pranešimą apie susirinkimus ieškovė motyvavo tuo, kad vieninteliai UAB „AKMI“ akcininkai yra ji su sutuoktiniu atsakovu V. S., todėl niekada įmonės istorijoje apie akcininkų susirinkimus nebuvo pranešama kitaip, kaip tik asmeniniu informavimu. Nurodė, jog apie įstatinio kapitalo padidinimą sužinojo tik 2013 m. vasario 12 d. teismo posėdyje dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad atsakovas turėjo tikslą nuslėpti nuo jos informaciją apie rengiamą susirinkimą tuo klausimu, nes santuokos nutraukimo byloje ji prašė priteisti didesnę dalį (51 procentą) akcijų. Padidinus įstatinį kapitalą, jos turima akcijų dalis sumažėjo iki 15 procentų.

Nagrinėjamos bylos ir informacinės teismų sistemos Liteko duomenys patvirtina, jog 1998 m. vasario 9 d. iš akcininko V. E. S. įnašų suformuotas UAB „Juodasis židinys“ (ankstesnis UAB „AKMI“ pavadinimas) 10 000 Lt įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 40 000 Lt, akcijos nominali vertė – 1000 Lt. 1998 m. birželio 23 d. įstatinis kapitalas padidintas iki 8000 Lt. Naujai išleistas 40 akcijų pasirašė šalys V. E. S. (viena akcija) ir V. K. (39 akcijos). Šios šalys susituokė 1998 metų spalio 24 d. 2012 metais UAB „AKMI“ įstatinį kapitalą sudarė 80 000 Lt, padalinti į 80 akcijų. Ieškovei priklausė 39, atsakovui V.E. S. – 41 akcija. 2012 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal V.E. S. ieškinį V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno (abiejų )sutuoktinių kaltės. Šioje byloje 2012 m. rugsėjo 4 d. pareikštu priešieškiniu atsakovė nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (gyvendamas santuokoje, susituokė su kita moterimi Rusijoje), prašė priteisti jai didesnę akcijų dalį (41 akciją).

2012 m. rugsėjo 7 dieną atsakovas V.E. S. pateikė UAB „AKMI“ direktoriui paraišką dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kurio tikslas – įstatinio kapitalo didinimas, sušaukimo. Paraiškoje nurodoma pranešimą apie 2012 m. spalio 18 d. organizuojamą susirinkimą skelbti dienraštyje “Kauno diena“ (t. 1 b.l. 115).

Atsakovai nepaneigė ieškovės teiginio, jog ligtolinėje įmonės istorijoje toks ar kuris nors kitas įstatuose numatytas pranešimo apie šaukiamą akcininkų susirinkimą būdas nebuvo naudojamas. Atmestinas jų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad bendrovėje nebuvo nusistovėjusios akcininkų informavimo tvarkos – nei jos savininkas atsakovas V.E. S., nei nuo 2001 m. administracijos vadovu dirbantis atsakovas V. M. nepateikė įrodymų apie ankstesnius pranešimų apie akcininkų susirinkimus būdus, priešingai, atsakovas V. M. teismo posėdyje patvirtino ieškovės paaiškinimą, jog apie ankstesnius susirinkimus ieškovė būdavo informuojama per jos vyrą, parnešant namo pranešimą (t. 2 b.l.90). Logiška manyti, jog kartu gyvenę sutuoktiniai apie savo įmonės, kurioje daugiau akcininkų nėra, o ieškovė yra jos darbuotoja, akcininkų susirinkimus neskelbė nei spaudoje, nei siuntė vienas kitam registruotus pranešimus (CPK 185 straipsnis). Anot atsakovo A. M., apie mėnesį laiko iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimo ieškovė jam atsisakinėjo pasirašyti pranešimą, šeimoje buvo prasidėjęs skyrybų procesas, todėl buvo parinkta oficiali pranešimo forma. Nors šis teiginys nepatvirtintas įrodymais, teisėjų kolegijos manymu, atsisakinėjimo pasirašyti kliūtis galėjo būti lengvai pašalinta, pranešimą įteikiant registruotu laišku. Atsakydamas į ieškovės atstovės klausimą dėl pranešimo formos tinkamumo atsakovas V. M. taip pat paaiškino, jog tuo atveju, jei apie susirinkimą būtų pranešta ieškovei, ji balsuotų prieš įstatinio kapitalo padidinimą ir siekiamas nutarimas nebūtų priimtas. Susiejus įmonėje nenaudoto pranešimo apie akcininkų susirinkimus būdą su šalių S. ištuokos ir turto padalijimo procesu, ieškovės siekiu gauti didesnę akcijų dalį bei aplinkybe, kad apie 2012 m. gruodžio 20 d. susirinkimą atsakovui V.E. S., tuo metu buvusiam Rusijoje, buvo pranešta dar ir registruotu laišku, teisėjų kolegija laiko pagrįstu apeliantės teiginį, jog pakeistos akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos taikymas tik vieno iš įmonės akcininkų atžvilgiu konkrečiu atveju prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principams (CK 1.5 straipsnio 2, 4 dalys). Atsakovų parinktas paskelbimo būdas nėra asmeninis, jis reikalauja kasdienio skelbimų sekimo dienraštyje „Kauno diena“. Kadangi šiuo būdu anksčiau apie susirinkimus nebuvo skelbiama, nebuvo atsiradusi ir tokia susižinojimo apie akcininkų susirinkimus būtinybė. Šiuo aspektu nagrinėjamos ir nutartyje nurodytos kasacinės instancijos teismo nagrinėtos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000) aplinkybės yra panašios. Sutiktina su apeliante, kad tokiu pranešimu atsakovai, be svarbių priežasčių tik ieškovės atžvilgiu atsisakę ilgą laiką naudoto pranešimo apie akcininkų susirinkimus būdo ir pradėję naudoti alternatyvų, apie tai iš anksto jos neinformavę, suvaržė ieškovės galimybes realizuoti turtines ir neturtines akcininko teises: nutarimo didinti uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą priėmimui reikalingas ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvavusių akcininkų balsų skaičius, tačiau, nežinodama apie susirinkimą, ieškovė negalėjo pasinaudoti balsavimo teise; antra vertus, ieškovės nežinojimas apie 2012 m. spalio 18 d. susirinkimą nulėmė ir jos negalėjimą įsigyti papildomai išleistų akcijų (susirinkimas priėmė nutarimą Nr. 2 pateikti UAB „AKMI“ akcininkams, 2012 m. spalio 18 d. susirinkimo dienos pabaigoje nuosavybės teise valdantiems UAB „AKMI“ išleistas akcijas, pasiūlymą laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. lapkričio 16 d. pasinaudoti pirmumo teise įsigyti naujai išleidžiamas akcijas proporcingai akcininkų turimų akcijų nominaliai vertei, nutarimu Nr.3 nustatė akcijų apmokėjimo tvarką). Atmestini atsakovų argumentai apie ieškovės siekį nuginčyti visus nutarimus, negalvojant apie pasekmes įmonei, apie įmonės įstatinio kapitalo padidinimą tam, kad ji galėtų toliau vykdyti veiklą iš paskolos. Nekonstatuojant paskolos suteikimo fakto matyti, jog paskolą įstatinio kapitalo padidinimui pagal 2012 m. spalio 18 d. sutartį įsipareigojo suteikti atsakovas V.E. S. (t. 1 b.l. 114), be to, paskolos sutartis pasirašyta abiejų akcininkų santuokos metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susirinkimų nutarimų teisėtumo požiūriu visos nurodytos aplinkybės įrodo ne atsakovų nurodomus ketinimus, o ieškovės teiginį apie atsakovo V.E. S. tikslą nuslėpti nuo ieškovės įstatinio kapitalo padidinimo faktą, tam sąmoningai pasitelkiant įstatyme ir įmonės įstatuose numatytą, tačiau iki tol nenaudotą pranešimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą būdą.

Aukščiau paminėtoje nutartyje kasacinis teismas akcentavo, kad „...net ir esant dispozityviai įstatymo normai, teisinių santykių subjektai negali elgtis absoliučiai laisvai ir savavališkai. Tais atvejais, kai dispozityvi įstatymo norma teisinių santykių subjektams suteikia diskrecijos teisę, t.y. teisę veikti savo nuožiūra ir patiems reguliuoti savo santykius tarpusavio susitarimais, teisinių santykių subjektai privalo vadovautis bendraisiais teisės principais. Tokiais bendraisiais teisės principais yra teisingumas, sąžiningumas ir protingumas (CPK 11 str. 7 d.). Taigi šiais principais privalu vadovautis ir nustatant bendrovės įstatuose pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarką. Ši tvarka turi būti tokia, kad užtikrintų galimybę kiekvienam akcininkui realizuoti savo neturtinę teisę – teisę dalyvauti aukščiausio bendrovės valdymo organo – visuotinio akcininkų susirinkimo – darbe (Akcinių bendrovių įstatymo 16 str.). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad, nustatant pranešimo tvarką, būtų atsižvelgta į bendrovės akcininkų skaičių, jų galimybę operatyviai gauti informaciją, galimas bendrovės išlaidas, būtinas pranešant akcininkams apie šaukiamą susirinkimą vienu ar kitu būdu, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl teismai, nagrinėdami ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais dėl to, kad buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, negali apsiriboti formaliu pranešimo atitikimo bendrovės įstatams konstatavimu, o turi aiškintis, ar bendrovės įstatuose nustatyta pranešimo tvarka iš tikrųjų buvo racionaliai realizuota ir sudarė realias galimybes visiems akcininkams nevaržomai, operatyviai ir be neprotingų papildomų pastangų gauti informaciją apie šaukiamą susirinkimą.“

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nors apie ginčijamus susirinkimus ir buvo paskelbta vienu iš Akcinių bendrovių įstatyme ir UAB „AKMI“ įstatuose numatytų būdų, konkrečiu atveju šis būdas eliminavo ieškovės galimybę sužinoti apie rengiamų susirinkimų darbotvarkę ir datą, todėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka buvo pažeista. Nors apeliantė tuo nesiremia, teisėjų kolegija pažymi, jog, 2012 m. rugsėjo 18 d. spaudos leidinyje pranešant apie 2012 m. spalio 18 d. susirinkimą, yra pažeistas ir UAB „AKMI“ įstatų 8.1 punkte įtvirtintas 30 dienų termino reikalavimas (pagal CK 1.118 straipsnio 1 dalį trisdešimtoji diena yra 2012 m. spalio 18 d.). Kitaip įvertinus išdėstytus įrodymus bei išaiškinus materialinės teisės normas, apeliacine tvarka peržiūrėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas ieškinį tenkinantis sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais notarės R.O. I. 2013 m. sausio 7 d. patvirtintą UAB „AKMI“ prašymą dėl įregistruotų juridinio asmens duomenų tikrumo bei 2013 m. sausio 10 d. įregistruotą UAB „AKMI“ įstatų redakciją dėl 247 000 Lt įstatinio kapitalo dydžio yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti akcininkų susirinkimų nutarimus, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti 2013 m. gruodžio 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą. Priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiais 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. uždarosios akcinės bendrovės „AKMI“ (įmonės kodas 134532833) visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimus, notarės R. O. I. 2013m. sausio 7 d. patvirtintą uždarosios akcinės bendrovės „AKMI“ prašymą dėl įregistruotų juridinio asmens duomenų tikrumo bei 2013m. sausio 10 d. įregistruotą uždarosios akcinės bendrovės „AKMI“ įstatų redakciją dėl 247 000 Lt įstatinio kapitalo dydžio.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė