Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM atstovui M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 172¹⁴ straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 6-6-10-15 už tai, kad ji nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d., būdama UAB „AML“, kuri verčiasi įmonių steigimo veikla (pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 6 p. ir 2 str. 14 d. 1 p. priskiriama patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams), direktore ir veikdama kaip fizinis asmuo nevykdė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.:

1) A. M. iki 2015 m. lapkričio 23 d. raštu nepraneš FNTT prie VRM apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT;

a) atliktą vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;

b) įtartinas pinigines operacijas ir sandorius;

c) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis;

3) nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Nevykdydama pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, pažeidė:

1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, 16 straipsnio 4 ir 7 dalis;

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. posėdžių metų paaiškino, kad, mano, jog administracinėn atsakomybėn turi būti patraukta ji kaip fizinis, o ne juridinis asmuo, nes visos sutartys sudarytos jos, kaip fizinio asmens, vardu. Gavo iš VĮ Registrų centro pažymą, kurioje nurodyta, kad, kaip UAB „AML“, ji nėra įsteigusi įmonės. Visi dokumentai FNTT buvo pateikti tik nuo jos, kaip fizinio asmens, išskyrus vieną – dėl atsakingo asmens paskyrimo. Ji nuo 2013 m. įmonę steigė ir pati dokumentą dėl atsakingo asmens buvo pasirašiusi, o nuo 2015 m. nusprendė, jog būtų geriau, kad jos buhalterė būtų tuo atsakingu asmeniu, o ne ji pati, todėl paskyrė buhalterę. Kad neatrodytų, kad ji iš gatvės, buvo pateiktas dokumentas nuo UAB „AML“. Tokiu būdu susiejo, kad ta buhalterė nuo jos įmonės, nes ji kaip fizinis asmuo neturi jokio darbuotojo, kurį galėtų paskirti. Atėjus tyrėjams, ji nurodė, kad visi žurnalai yra pas buhalterę. Vėliau, kai reikėjo atnešti visus dokumentus (dėl to buvo susitarta), ji atėjo laiku, kaip ir buvo sutarę su tyrėju. Ji atėjo ne pasikonsultuoti dėl kažkokios informacijos, o norėjo dokumentus suderinti. Tuomet tyrėjai pasakė, kad suderinti nebereikia. Taigi, tuo metu ji visus dokumentus turėjo su savimi, galvojo juos paduoti, tačiau tyrėjai pažiūrėjo ir dėl atsakingo asmens paskyrimo pasakė, kad turi jį pataisyti ir paskui atnešti. Tada ji paklausė, ar gali visus dokumentus atnešti pirmadienį. Jie pasakė, kad gali. Tada ji atėjo pirmadienį su visais dokumentais. Patvirtino, kad sutinka su ta kaltinimo dalimi, kurioje teigiama, kad nebuvo pranešta apie atsakingą asmenį. Pažymėjo, kad atsakingas asmuo buvo paskirtas 2015 m. kovo 2 d., tačiau ji nežinojo, kad reikėjo apie tai pranešti FNTT, todėl to padaryta ir nebuvo. Su kaltinimo dalimi, kurioje teigiama, kad nuo įmonės nėra pateikta žurnalų, sutinka, nes visą veiklą vykdė kaip fizinis asmuo, dėl to nuo įmonės žurnalų ir nėra. Įmonė neatlikinėjo tokios veiklos, jokių įmonių steigimo per tą laikotarpį nebuvo, todėl mano, kad nereikėjo turėti ir žurnalų. Pripažino, kad žurnalus turėjo turėti kaip fizinis asmuo. Dėl tos kaltinimo dalies, kurioje teigiama, kad ji, kaip fizinis asmuo, turėjo pranešti FNTT apie paskirtą asmenį, sutinka, kad turėjo pranešti, tačiau ji tokio darbuotojo neturėjo. Nurodė, kad vėliau (iki protokolo surašymo) ji pateikė FNTT visus registravimo žurnalus, visas vidaus procedūras, susijusias su asmens tapatybės patikrinimais, dokumentus dėl vadovaujančio asmens paskyrimo ir po patikrinimo pateikė FNTT informaciją dėl vadovaujančio asmens paskyrimo, o pranešimą apie paskirtą asmenį FNTT pateikė po patikrinimo. Buhalterė paslaugas teikė buhalterinių paslaugų sutarties pagrindu. Buvo parašytas priėmimo-perdavimo aktas nuo jos, kaip fizinio asmens, D. A.. Ji kiekvieną mėnesį pateikdavo jai ir sąskaitas, kas susiję su jos įmone. Lyg 2015 m. kovo 3 d. paskyrė D. A. atsakingu asmeniu ir tuo pagrindu perdavė visus žurnalus ir tada surašė priėmimo-perdavimo aktą. Nurodė, kad nežino, kodėl byloje parašyta, kad jos pateikti dokumentai galioja iki 2015 m. Paaiškino, kad anksčiau FNTT neteikė dokumentų, tai pirma tokia situacija. Ji veikla verčiasi nuo 2013 m. pradžios. Iš pradžių teikė teisines paslaugas, po to pradėjo įmones steigti (nuo 2013 m.). Kai įmonė yra steigiama, tai ją registruoja ant patalpų, kurias ji įsigijusi savo nuosavybėn.

Liudytoja apklausta D. A. paaiškino, kad ji teikia A. M. buhalterines apskaitos paslaugas. Ji yra įregistravusi UAB „Lengva pradžia” ir kaip tos įmonės įgaliotas atstovas teikia buhalterines apskaitos paslaugas. Jos yra pasirašiusios sutartį. Tos sutarties pagrindu ji dirbo pastoviai nuo 2015 m. vasario mėnesio, pastoviai teikė buhalterines apskaitos paslaugas ir dokumentus ji gaudavo periodiškai. Ji teikia paslaugas A. M. įmonei, bet padedu jai ir kaip fiziniam asmeniui (pagal žodinį prašymą). A. M. steigia įmones, o kaip juridinis asmuo ji teikia tik teisines paslaugas. Ji yra girdėjusi apie 2015 m. lapkričio mėnesį įvykusį įmonės patikrinimą. Patikrinimo metu visi dokumentai buvo pas ją. Po patikrinimo Agnė kreipėsi į ją, kad ji grąžintų tuos dokumentus. Patikrinimo metu ji turėjo šiuos dokumentus: vidaus tvarką, tris žurnalus, įsakymą dėl paskyrimo atsakingo asmens. Patvirtino, kad ji buvo paskirta atsakingu asmeniu ir jai tai buvo žinoma. Žinojo, kad apie tai nebuvo pranešta FNTT. Jai neteko tvarkyti žurnalų, kadangi nebuvo įtartinų sandorių. Mano, kad reikia tvarkyti, jeigu įtartini sandoriai, jei sandoriai viršija tam tikrą sumą, jeigu yra sandorių nutraukimas. Tokie žurnalai buvo, bet ji jų netvarkė, nes nebuvo reikalo jų tvarkyti. Nebuvo jokių įtartinų operacijų, nieko nebuvo, ką reikėtų įrašyti į tuos žurnalus. Dokumentai jai buvo perduoti nuo A. M., kaip nuo fizinio asmens. Kaip įmonės atstovė ji žurnalų jai neperdavė. Pažymėjo, kad žurnalai buvo kaip priedai. Žurnalai nebuvo atskiri dokumentai, ten buvo priedai prie kažkokios tvarkos, nurodymo.

Liudytoju apklaustas G. R. parodė, kad Pinigų plovimo prevencijos valdyba kiekvienais metais atlieka apie 20 patikrinimų įvairių subjektų. Atlikus viešųjų šaltinių analizę, t. y. internetinės erdvės, buvo nustatyta M. bendrovė. Nusprendė patikrinti, kaip vykdoma pinigų plovimo prevencija šioje bendrovėje, nes bendrovė nebuvo atsiuntusi FNTT rašto dėl atsakingo asmens paskyrimo. Anksčiau iki 2014 m. gruodžio mėnesio reikėjo dar atsiųsti visą tvarką, ne tik raštą apie asmenį. Patikrinus valdyboje esančias duomenų bazes, buvo nustatyta, jog šios tvarkos bendrovė taip pat nebuvo atsiuntusi. Taigi, visa šių faktų visuma lėmė, jog nusprendė patikrinti M. bendrovę. Patikrinimas buvo atliktas 2015 m. lapkričio 18 d. Atvykus į bendrovės patalpas, sutiko direktorę, atliko patikrinimą. Nustatė, jog šitose patalpose veiklą vykdo bendrovė. Bendrovės direktorė nurodė, jog jų reikalautus dokumentus mano, jog turi, bet juos saugo pas buhalterę D. A.. Susitarė, jog visus dokumentus atneš į FNTT 2015 m. lapkričio 20 d. Tada, lyg ketvirtadienį, sulaukė iš direktorės skambučio. Ji nurodė, kad nespės atnešti dokumentų sutartu laiku, nes yra labai užsiėmusi ir paprašė nukelti dokumentų atnešimą į kitą savaitę. Susitikimas buvo nukeltas. Tačiau 2015 m. lapkričio 20 d. (penktadienį) direktorė atvyko pas juos su visais dokumentais, su raštu apie paskirtą atsakingą asmenį ir norėjo juos pateikti FNTT. Jai dar kilo papildomų klausimų, buvo paprašyta specialisto konsultacijos. Jo kolega pasikvietė direktorę pas save. Ji atnešė visus dokumentus, kurių jie reikalavo patikrinimo metu. Jie yra pridėti prie bylos. Kadangi ji įmones registruoja kaip ir savo vardu, tai ji norėjo pasiteirauti, ar tvarkos turi būti kaip bendrovės, ar kaip fizinio asmens. 2015 m. lapkričio 20 d. ji pateikė dokumentus FNTT bendra tvarka, o po to dar kartą, kaip ir buvo sutarę telefonu, kad ji ateis kitą savaitę, ji atvyko duoti paaiškinimą jam ir dar kartą atsinešė visus dokumentus. Ji pateikė žurnalus, visas tvarkas ir du raštus dėl atsakingo asmens paskyrimo, kaip fizinio asmens ir kaip bendrovės. Kai ji pateikė dokumentus, tai pažeidimas kaip ir buvo pašalintas, bet iki to laiko ji šitų dokumentų kaip ir neturėjo. Iki lapkričio 20 d. ji nebuvo pranešusi apie atsakingą asmenį. Perduotuose dokumentuose nebuvo nurodyta jų priėmimo data. Pažeidimai buvo padaryti tiek pačios M., kaip fizinio asmens, tiek kaip juridinio asmens. Pas juos tokia praktika, kad kai pažeidimai padaryti tiek kaip fizinio asmens, tiek kaip juridinio asmens, yra rašoma viename protokole. Paaiškino, kad turi būti įmonėje žurnalai vis tiek tvarkomi, nors ir nevyksta įtartini sandoriai ar sandoriai neviršija tam tikros sumos. Jei nebūna įtartinų operacijų, žurnalų tvarkymas pasireiškia tokiu būdu, jog turi būti tam tikri laukeliai, į kuriuos turi būti rašomi privalomi duomenys. Dokumentai buvo pateikti ir kaip nuo įmonės, ir kaip nuo fizinio asmens (šiuo atveju buvo pateiktas raštas dėl atsakingo asmens paskyrimo). Buvo du atskiri dokumentų paketai. Abiejuose paketuose buvo paskyrimas apie asmenį ir tvarkos su registracijos žurnalų vedimo tvarka. A. M. pateikė visą tvarką, kaip žurnalai bus vedami ir pavyzdinį blanką su stulpeliais, kas į kokį langelį bus rašoma. Pažymėjo, kad jei yra pati tvarka, kaip pildyti, kaip tvarkyti ir priedai, tai jau yra žurnalas. Žurnalus galima vesti laisva forma, tik turi būti nustatyta tvarka, kaip, kokie langeliai bus pildomi. Neturi būti atskirai užvestas žurnalas. Kaip bendrovei patogiau, taip ir daro. Viskas tvarkoje, kai nėra atskiro žurnalo. Užtenka priedų. Atkreipė dėmesį, kad iki 2014 m. gruodžio mėnesio visos bendrovės, vykdančios įmonių steigimo veiklą, turėjo visas tvarkas ir žurnalus teikti jiems derinimui, o nuo 2014 m. gruodžio mėnesio dokumentai lieka bendrovėje, o FNTT siunčiamas tik raštas apie atsakingą asmenį. Taigi, nuo 2014 m. gruodžio mėnesio nebereikia siųsti dokumentų FNTT, bet juos reikia turėti. Į FNTT reikia atsiųsti tik raštą apie atsakingą asmenį. Jeigu 2013 m. būtų buvusi A. M. patvirtinta tvarka, tai ji nebuvo atsiųsta jiems derinimui. Todėl mano, kad A. M. dokumentai (žurnalai) parengti atgaline data.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, FNTT prie VRM atstovas M. S. palaikė kaltinimą, nurodydamas, kad protokolas surašytas ir kaip direktorei, ir kaip asmeniui, kuris tuo verčiasi. Kaltinimas grindžiamas tuo, jog A. M., kaip fizinis asmuo ir kaip juridinio asmens vadovė, buvo kitas subjektas, t. y. patikos ar bendrovės steigimo ar administravimo paslaugų teikėja. Bendrovė viešoje erdvėje skelbiasi, reklamuoja, kad steigia įmones. Kai atvyksta žmonės į tą įmonę, tada dokumentai yra apiforminami M. vardu. Ji šią bendrovę naudoja, kad pritrauktų klientus. Tiek pateikta medžiaga, patikrinimo aktas, tiek ir paaiškinimas įrodo, jog buvo steigiamos bendrovės. Berods nuo 2014 m. buvo apie 110 įmonių sukurta ir parduota. Ši įrodymų visuma parodo, jog A. M. tuo užsiima. Tai jau buvo versliškai daroma. 2015 m. patikrinimo metu buvo išsiaiškinta, kad bendrovė informuoja, jog užsiima steigimu, o, klientams atvykus, viskas pildoma yra jos, kaip fizinio asmens, vardu. Įrodymai šioje byloje yra jos pačios paaiškinimai, patikrinimo aktas, registrų centro informacija. Protokolas surašytas ir kaip įmonės vadovei, nes ji įmonę naudojo tam, kad pritrauktų klientus. Anksčiau A. M. nieko neteikė, todėl ir buvo atliktas patikrinimas. Po patikrinimo ji atėjo pas juos konsultuotis dėl to, kokius dokumentus pildyti, nors buvo sakius, jog turi visus dokumentus. Po konsultacijos ji pateikė tuos dokumentus. Šiandien pažeidimai yra pašalinti. Ji pateikė dokumentus ir kaip fizinis, ir kaip juridinis asmuo. Pažeidimas sutampa su patikrinimo akto data, t. y. 2015 m. lapkričio 18 d. Pažymėjo, kad Pinigų plovimo prevencijos valdyboje galima surašyti vieną protokolą, kuris būtų skirtas ir juridiniam, ir fiziniam asmeniui. Fiziniam asmeniui protokolas buvo surašytas, nes neturėjo reikiamų tvarkų, nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Tie duomenys buvo pateikti tik po patikrinimo. Dėl juridinio asmens atsakingas asmuo buvo paskirtas, bet įmonė neturėjo tvarkų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su įstatymo nuostatomis nebuvo susipažinęs, nes nežinojo imperatyvių reikalavimų. D. A. parodė, kad padeda A. M., kaip fiziniam asmeniui, vesti buhalterinę apskaitą, tačiau ji sakė, kad yra paskirta ir kaip juridiniame asmenyje. Tačiau paklausus jos, ką ji veikia juridiniame asmenyje, ji pasakė, kad realiai juridiniame asmenyje kaip ir nedirba.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, teisena A. M., kaip UAB „AML“ direktorės, atžvilgiu nutrauktina, o A. M., kaip fizinis asmuo (besiverčiant individualia veikla), pripažintina kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje.

Nagrinėjamu atveju analogiškais pažeidimais A. M. kaltinama tiek kaip UAB „AML“ direktorė, t. y. vykdant UAB „AML“ veiklą, tiek kaip fizinis asmuo, kuris verčiasi individualia veikla. Nors inkriminuojami pažeidimai turi savarankiškų pažeidimų požymių, o dėl to, manytina, kad turėjo būti surašyti du atskiri administracinių teisės pažeidimų protokolai, tačiau teismas sprendžia, kad kaltinimai buvo suformuluoti aiškiai bei suprantamai, todėl nėra pagrindo pareikštus kaltinimus išnagrinėti iš esmės, atskirai pasisakant dėl kiekvieno iš jų. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. M., kaip UAB „AML“ direktorei, pažeidimas inkriminuojamas dėl to, jog UAB „AML“ vertėsi įmonių steigimo veikla, dėl to ji, kaip patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėja (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 6 p., 2 str. 14 d. 1 p.), privalėjo įvykdyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 4 dalies ir 7 dalies, FNTT prie VRM direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-54 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“ 62.2 punkto, 62.3 punkto, 68 punkto, 69 punkto ir 70 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1352 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 „Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ pakeitimo 1 ir 2 punktų reikalavimus, tačiau to nepadarė. Iš tiesų, tiek juridiniam, tiek fiziniam asmeniui, kuris verslo tikslais steigia bendroves ar kitus juridinius asmenis (teikia bendrovių steigimo paslaugas) (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 6 p., 2 str. 14 d. 1 p.), privalomi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 4 dalies ir 7 dalies, FNTT prie VRM direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-54 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“ 62.2 punkto, 62.3 punkto, 68 punkto, 69 punkto ir 70 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1352 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 „Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ pakeitimo 1 ir 2 punktų reikalavimai, kurie numato tokius imperatyvius reikalavimus asmenims (fiziniams ir juridiniams): paskirti asmenį, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT; turėti ir tvarkyti registracijos žurnalus apie: atliktą vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; įtartinas pinigines operacijas ir sandorius; klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis; nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. (pažeidimo laikotarpiu) UAB „AML“ vertėsi įmonių steigimo veikla. Pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 punktą patikos ir bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjas yra bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris verslo tikslais steigia bendroves ar kitokius juridinius asmenis. Tokia įstatymo formuluotė leidžia daryti išvadą, kad bendrovių ar kitų juridinių asmenų steigimas yra aktyvi veikla, pasireiškianti atitinkamų teisinių bei faktinių veiksmų visuma. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, o ir nenustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. UAB „AML“ buvo įsteigusi bent vieną juridinį asmenį. Tai, jog internetiniame puslapyje UAB „AML“ deklaruoja teikianti įmonių steigimo paslaugas (b. l. 56), nesant byloje kitų įrodymų, nėra pagrindas pripažinti, kad UAB „AML“ vertėsi tokia veikla (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 6 p., 2 str. 14 d. 1 p.). Tuo labiau aplinkybę, kad UAB „AML“ galimai vertėsi įmonių steigimo veikla, paneigia ir VĮ Registro centro pažyma, kurioje nurodyta, kad duomenų, jog UAB „AML“ dalyvavo steigime kaip steigėja ar dalyvė juridinių asmenų registre ir juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje, nėra. Kadangi UAB „AML“ nesivertė juridinių asmenų steigimo veikla, todėl ir aukščiau aptarti teisės aktų reikalavimai jai nebuvo privalomi, o dėl to ir nebuvo pažeisti. Atsižvelgiant į išdėstyta, prieinama prie išvados, kad kaltinimas, pareikštas A. M., kaip UAB „AML“ direktorei (dėl bendrovės veiklos), yra nepagrįstas, todėl administarcinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje, teisena A. M., kaip UAB „AML“ direktorės, atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Iš A. M. duotų paaiškinimų teismo posėdžių metu bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. ji vertėsi įmonių steigimo veikla, todėl jai buvo privalomi aukščiau aptartų teisės aktų reikalavimai. A. M. neginčijo, o ir bylos duomenys įrodo, kad nors ji buvo paskyrusi įgaliotą asmenį, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT (b. l. 20, 27, 137, 138), tačiau apie tokį asmenį iki 2015 m. lapkričio 18 d. ji nepranešė FNTT, o tuo ji pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies ir FNTT prie VRM direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-54 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“ 70 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko su kaltinimo dalimi, jog ji neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų apie atliktą vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, įtartinas pinigines operacijas ir sandorius, klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, bei tuo, jog neva nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose. Nors byloje nustatyta, kad dar 2013 m. sausio 1 d. A. M., kaip fizinis asmuo, buvo priėmusi Registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarką (b. l. 11-13; 120-125), kurios kaip priedai sudarė pildomų žurnalų (apie atliktą vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; įtartinas pinigines operacijas ir sandorius; klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis), pavyzdinės formos, patvirtinusi Kriterijus, kuriais piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąlyginius požymius (b. l. 9-10; 126-127), o 2013 m. sausio 4 d. patvirtino ir Reikalavimus dėl registracijos žurnalų apsaugos nuo neteisėto žurnalų sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo (b. l. 19; 119), tačiau pagal 2008 m. birželio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 562 „Dėl klientų atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ (įsigaliojęs 2008 m. birželio 20 d. ir galiojęs iki 2014 m. gruodžio 6 d.) 12 ir 13 punktus subjektai žurnalus (apie atliktą vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; įtartinas pinigines operacijas ir sandorius; klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis) privalėjo pateikti FNTT prie VRM ir juos suderinti. Iš to darytina išvada, kad nors nuo 2013 m. sausio 1 d. ir 2013 m. sausio 4 d. A. M. turėjo reikiamus žurnalus, tačiau juos nepateikusi ir nesuderinusi su FNTT prie VRM, tokių žurnalų turėjimas (iki 2014 m. gruodžio 6 d.) neatitiko įstatymų reikalavimų, todėl buvo padaryti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 4 dalies ir 7 dalies, FNTT prie VRM direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-54 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“ 62.2 punkto, 62.3 punkto, 68 punkto, 69 punkto reikalavimų pažeidimai. Nuo 2014 m. gruodžio 6 d. įsigaliojus naujam 2014 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 1352 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 562 pakeitimo nebeliko reikalavimo nurodytus žurnalus pateikti ir suderinti su FNTT prie VRM, todėl nuo 2014 m. gruodžio 6 d. A. M. turimi ankstesni žurnalai (priimti 2013 m. sausio 1 d. ir 4 d.) buvo pakankami teisės aktų reikalavimams įgyvendinti. Remiantis išdėstytu, prieinama prie išvados, kad A. M. pareikšti kaltinimai dėl žurnalų (apie atliktą vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; įtartinas pinigines operacijas ir sandorius; klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis) neturėjimo ir netvarkymo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. (įskaitytinai) yra nepagrįsti, todėl šalintini iš kaltinimo. Likusioje dalyje (dėl laikotarpio nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d.) kaltinimai yra pagrįsti ir teisėti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. sausio 1 d. A. M. buvo priėmusi Vidaus taisykles, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu (b.l.17-18; 134-135), tačiau tik 2015 m. kovo 2 d. patvirtino išsamią Vidaus tvarką, įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, kurioje buvo nustatyta tvarka dėl klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo, įtartinų operacijų ir (ar) sandorių nustatytą, sustabdymą ir FNTT informavimą, pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo rizikos vertinimą, informacijos apsaugą (b .l. 21-26; 128-133). Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad kaltinimas dėl vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, neturėjimo yra nepagrįstas, todėl taip pat šalintinas iš kaltinimo, nes tokia tvarka buvo numatyta nuo 2013 m. sausio 1 d., ir kaip nepagrįsta šalintina ir kaltinimo dalis dėl pažeidimo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. lapkričio 18 d. (įskaitytinai) dėl atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose, nenustatymu. Kaltinimo dalis dėl laikotarpio nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2015 m. kovo 1 d. (įskaitytinai) (nenustačius atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, išskyrus dėl procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu) yra pagrįsta ir teisėta.

Institucijos atstovo bei liudytojo G. R. teigimu, galimai reikalingi dokumentai buvo parengti atgaline data, tačiau tokių duomenų byloje nenustatyta; šias prielaidas paneigia ir tas faktas, kad dar 2015 m. kovo 3 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu (b. l. 115) aptarti dokumentai (reikalavimai dėl registracijos žurnalų apsaugos nuo neteisėto žurnalų sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo; registracijos žurnalų pildymo ir administravimo tvarka su priedais; kriterijų, kuriais piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąlyginiai požymiai; dokumentai dėl atsakingo asmens paskyrimo; vidaus tvarka, įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones; vidaus taisyklės, susijusios su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu) buvo perduoti D. A., o tai reiškia, kad tokie dokumentai jau tuo metu tikrai buvo. Be to, faktinė situacija, kad patikrinimo metu A. M. su savimi neturėjo reikiamų dokumentų, jiems esant perduotiems UAB „AML“ bei A. M. buhalterinius dokumentus tvarkančiai D. A. (UAB „Lengva pradžia“ direktorei), savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad A. M. reikiamų dokumentų iš viso neturėjo ir jais nedisponavo, o dėl to galimai pateikti dokumentai buvo parengti atgaline data.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad A. M., kaip fizinis asmuo, padarė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 4 dalies ir 7 dalies, FNTT prie VRM direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-54 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“ 62.2 punkto, 62.3 punkto, 68 punkto, 69 punkto ir 70 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1352 1 punkto ir 2 punkto reikalavimų pažeidimus, už kurių padarymą atsakomybė numatyta LR ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje.

Ta aplinkybė, kad, kaip nurodė A. M., ji nežinojo įstatymų reikalavimų, nepašalina jos atsakomybės, nes ji užsiima specifine veikla, reikalaujančia teisės aktų išmanymo, bet o, yra teisininkė, individualia veikla verčiasi nuo 2012 m. lapkričio 26 d., įmonių steigimo veikla – nuo 2013 m., t. y. pakankamai ilgą laikotarpį, todėl galėjo ir turėjo žinoti teisės aktų, reglamentuojančių jos veiklą, reikalavimus.

Padarius administracinį teisės pažeidimą, skirtina administracinė nuobauda (LR ATPK 21 str.).

Pagal LR ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalį kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams – nuo dviejų tūkstančių dvidešimt septynių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų.

Nors nustatyti trys atskiri pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų pažeidimai, tačiau teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti buvus vieną trunkamą pažeidimą, numatytą LR ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje.

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 31 str.), nes ji dėl pažeidimų prisipažino tik iš dalies ir sąlyginai, dėl to gailėdamasi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta (LR ATPK 32 str.).

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina tai, kad nenustatyta A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, jo (pažeidimo) laikotarpis, pažeidėjos asmenybė (nebausta administracine tvarka, neteista). Iš A. M. paaiškinimų posėdžių metu teismas turi pagrindo manyti, jog ji tikrai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, neigiamai jį vertina bei suvokia savo atsakomybę už jį, dėl to daugiau nenusižengs. Be to, pažymėtina, jog, kaip nurodė A. M. bei teismo posėdžio metu patvirtino institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas, atitinkami Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų pažeidimai šiuo metu jau yra pašalinti. Taip pat reikšmingomis pripažintinos aplinkybės, susijusios su tuo, jog pagal patikrinimo medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendradarbiavo atliekant minėtą patikrinimą, visa medžiaga buvo pateikta vėliau ir nebuvo siekiama jos nuslėpti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. prašė taikyti jos atžvilgiu LR ATPK 30¹ straipsnį, kuris numato galimybę, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antroje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatyme nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau teismas nenustatė šio straipsnio taikymui pagrindo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių išimtinių padaryto pažeidimo ar asmenį charakterizuojančių aplinkybių. Nustačius pažeidimą, skiriama nuobauda, atsižvelgiant į LR ATPK 20 straipsnio nuostatas, turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas teisines pasekmes. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors teismo posėdžio metu A. M. negalėjo tiksliai nurodyti gaunamų pajamų, tačiau, įvertinęs jos išsilavinimą (yra teisininkė), veiklą (verčiasi individualia veikla ir vadovauja bendrovei), duomenis apie deklaruotas pajamas (b. l. 173-178), įsigytą nekilnojamąjį turtą (b. l. 75-79), aplinkybę, kad neturi išlaikytinų asmenų, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinė padėtis nėra sunki. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas nusprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. M. paskyrus minimalaus dydžio baudą, numatytą LR ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalies sankcijoje, todėl jai skiriama 579 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 3 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje (dėl individualios veiklos), ir paskirti jai 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

A. M. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje (dėl UAB „AML“ veiklos), nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.