- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-01-20
- Bylos Nr.
- 1-415-966/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50677-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis UAB „Vėjo laukas“ elektrinio krautuvo vairuotoju-pakuotoju, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. P., vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent pagal 2008-10-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2202-736/2008 vengė pareigos mokėti sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamą periodinę išmoką po 200 Lt (58 Eur) nuo ieškinio padavimo dienos (2008-09-23) iki D. P. pilnametystės ir išlaikymo sumą, susidariusią už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2008-09-23) iki 2008-10-01, kurią sudaro 52,60 Lt (15,23 Eur). V. P. laikotarpyje nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio teismo priteisto išlaikymo sūnui nemokėjo, nors turėjo oficialų darbą ir už jį gavo užmokestį, buvo registruotas Kauno teritorinėje darbo biržoje ir gavo mokymo stipendiją bei nedarbo socialinio draudimo išmokas, tačiau teismo priteisto išlaikymo sūnui nemokėjo, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, dėl ko įsiskolino V. B. ir Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įsiskolinimo dydis 3736,25 Eur, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Kaltinamasis V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad V. B. (Šimkaitytė) yra jo sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), mama. Su ja santuokos sudarę nebuvo, tačiau kurį laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Gyvenimui kartu nesusiklosčius, jie išsiskyrė, tuomet V. B. dar tik laukėsi. Kuomet gimė sūnus, jis žinojo, jam suteikė savo pavardę, nors kartu jau negyveno. Gimusio vaiko išlaikyti nepadėjo, todėl vaiko mama netrukus kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. 2008-10-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi tarp jų buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria jis įsipareigojo mokėti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 200 Lt. Priteistos teismo sumos pats niekada nemokėjo, tik du kartus buvo išskaičiuota iš darbo užmokesčio ir pervesta sūnaus mamai, tai buvo 2009-08-25, tuo metu dirbo UAB "Radvydė", buvo išskaičiuota 340,50 Lt, ir laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-10-01 buvo išskaičiuota 750,56 Lt, tuo metu dirbo UAB "Trikampis žiedas Kaunas". Priteistos teismo sumos nemokėjo todėl, kad neturėjo pinigų, nes jei būtų sumokėjęs pats nebūtų turėjęs iš ko pragyventi. Visą tą laikotarpį buvo sveikas ir darbingas, išskyrus 2012 metus, kuomet buvo susilaužęs koją ir metus laiko buvo laikinai nedarbingas, tuo metu oficialaus darbo neturėjo, buvo registruotas darbo biržoje, todėl už ligą jokių išmokų negavo. Per tą laikotarpį dirbo ne vienoje darbovietėje, ten gaudavo darbo užmokestį, bet teismo priteistos sumos nemokėjo, nes uždarbis buvo mažas, darbovietėse niekas neklausė ar turi mokėti, todėl niekur ir nesakydavo, be to teismo priteistą išlaikymą turi dar mokėti ir kitom dviem dukroms, nors nemoka irgi dėl tos pačios priežasties. Kuomet neturėjo oficialaus darbo buvo registruotas darbo biržoje, gal ir buvo per tą laiką koks mėnesis kai nedirbo ir nebuvo registruotas. Būnant registruotam darbo biržoje, jam ten siūlė darbus, bet jie netiko, todėl darbo ieškojosi ir rasdavo pats. Šiuo metu irgi yra dirbantis, tačiau teismo priteisto išlaikymo nemoka, nes gauna mažą uždarbį, kurio vos pakanka pačiam. Apie tai, kad išlaikymą moka vaikų išlaikymo fondas sužinojo tik apklausos metu, niekada jokių pranešimų iš jų nebuvo gavęs ir negirdėjęs. Su sūnumi bendrauja, jis kartais būna pas jį, jų tarpusavio santykiai geri ir draugiški, švenčių progomis jį pasveikina, jokios kitos materialinės paramos neteikia, tačiau kuomet jis būna pas jį tai išlaiko, nors būna retai (b. l. 76-77).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
- liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2006 metais gyveno kartu su V. P.. Gyveno kaip šeima, nors oficialiai santuokos sudarę nebuvo. Jai besilaukiant vaiko santykiai nutrūko, jis išėjo gyventi pas kitą moterį. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. P.. Apie sūnaus gimimą jo tėvas V. P. žinojo, suteikė jam savo pavardę. Sūnų po gimimo pirmą kartą aplankė praėjus keliems mėnesiams nuo jo gimimo, tačiau materialiai prie vaiko išlaikymo neprisidėjo visiškai, todėl 2009 metais ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. 2009 metų pabaigoje, tikslios datos neprisimena iš V. P. Kėdainių apylinkės teisme buvo priteistas išlaikymas sūnui Domui kas mėnesį mokėti po 200 Lt. Teisme V. P. dalyvavo, apie išlaikymo priteisimą žinojo, su priteista suma sutiko. Po išlaikymo priteisimo vaiko tėvas išlaikymą mokėjo vieną kartą, tuomet pamena, kad gavo 345 Lt, tačiau kada tiksliai gavo ir už kokį laikotarpį pasakyti negali, žino, kad tai buvo pervedimas iš jo tuo metu buvusios darbovietės. Pinigai buvo pervesti į jos asmeninę sąskaitą. Maždaug iki 2010 metų daugiau nei vienos teismo priteistos išmokos iš vaiko tėvo negavo, tačiau kažkur tais pačiais metais jie vėl pradėjo gyventi kartu, abu buvo išvykę uždarbiauti į užsienį, sūnų prižiūrėjo jos mama. Tuo metu su V. P. gyveno vėl kaip šeima, vedė bendrą ūkį, jis prie šeimos išlaikymo minimaliai prisidėjo, tačiau konkrečiai teismo priteistos sumos jai nemokėjo ir vis prašė, kad išlaikymo priteisimą nutrauktų, tačiau ji nesutiko. Kartu pragyveno apie pusę metų, jam grįžus į Lietuvą jie vėl išsiskyrė, nepilnametis vaikas liko gyventi su ja. Nuo to laiko iki šios dienos vaiko tėvas nėra pervedęs lėšų vaiko išlaikymui. Su sūnumi iki 2016 metų vasaros net nebendravo, tik šių metų vasarą pirmą kartą buvo pasiėmęs sūnų pas save į svečius. Kadangi vaiko tėvas teismo priteisto išlaikymo sūnui nemokėjo, ji kreipėsi Kėdainiuose į antstolį, kad pradėtų vykdomąjį procesą. Kreipėsi netrukus po priteisimo, tikslios datos nepamena. Tuo pačiu dėl piniginės išmokos kreipėsi ir į vaikų išlaikymo fondą. Fondas priėmė sprendimą ir nuo 2011 metų pradėjo kas mėnesį mokėti po 57 Eur, o vaiko tėvas ir toliau nemoka. Nuo 2016 metų vasaros V. P. su sūnumi kartais bendrauja, sūnui paskambina, pasiteirauja kaip jam sekasi, pasveikino su mokslo metų pradžia, tačiau jokios kitos materialinės paramos sūnui neteikia, dovanų nedovanoja, pramogauti nesiveža. Kiek jai žinoma V. P. anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau gydėsi, lyg tai su šia problema susitvarkė (b. l. 20-21);
- V. Š. prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti (b. l. 8);
- Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad Vaikų išlaikymo fondas D. P. moka išmokas nuo 2011 metų kovo mėnesio (b. l. 6-7);
- 2011-03-02 antstolio J. K. pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (b. l. 9);
- 2008-10-16 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2202-736/2008 (b. l. 24);
- 2016-11-15 antstolio Aleksandro Ščiukino raštu Nr. SK- 3199 dėl V. P. išlaikymo mokėjimo (b. l. 26);
- 2016-11-17 Kauno teritorinės darbo biržos raštu Nr. S1-2717(7.5) dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, kad V. P. yra teikiami darbo pasiūlymai, nuo 2009-12-14 iki 2010-03-01, nuo 2011-03-09 iki 2011-04-01, nuo 2012-04-13 iki 2012-12-01 buvo išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka; laikotarpiu nuo 2003-12-01 iki 2004-03-01 V. P. buvo mokama mokymo stipendija (b. l. 29-32);
- išrašu iš Sodros duomenų bazės, kuriame matyti, kad V. P. šiuo metu dirba UAB „Vėjo laukas“ (pradėjo dirbti 2016-07-25) ir UAB „Ekskomisarų biuras“ (pradėjo dirbti 2016-10-07) (b. l. 33-36);
- UAB „Sankcija“ raštu dėl V. P. informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad išlaikymas iš V. P. nebuvo išskaitomas, nes vykdomieji raštai nebuvo pateikti (b. l. 38);
- UAB „Maxima LT“ raštu dėl piniginių lėšų išieškojimo, kuriame nurodoma, kad išlaikymas iš V. P. nebuvo išskaitomas, nes vykdomieji raštai nebuvo pateikti (b. l. 42);
- UAB „Verbum“ raštu dėl piniginių lėšų išieškojimo, kuriame nurodoma, kad išlaikymas iš V. P. sūnui D. P. nebuvo išskaitomas, nes vykdomieji raštai nebuvo pateikti (b. l. 44).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis V. P., žinodamas apie pareigą teikti nepilnamečiam sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 Lt (58 Eur) kiekvieną mėnesį nuo 2008-09-23 iki D. P. pilnametystės bei išlaikymo sumą, susidariusią už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2008-09-23) iki 2008-10-01, kurią sudaro 52,60 Lt (15,23 Eur), laikotarpyje nuo 2008 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio nemokėjo ir toliau vengia mokėti lėšas sūnaus išlaikymui, dėl ko 2016 m. rugpjūčio 1 d. susidarė 3736,25 Eur skola. Kaltinamasis nurodė, kad per nurodytą laikotarpį du kartus buvo išskaičiuotos lėšos iš jo darbo užmokesčio ir pervesta sūnaus mamai - 2009-08-25, jam dirbant UAB "Radvydė", buvo išskaičiuota 340,50 Lt, ir laikotarpiu nuo 2011-08-01 iki 2011-10-01, jam dirbant UAB "Trikampis žiedas Kaunas", buvo išskaičiuota 750,56 Lt. šią informaciją patvirtina ir antstolio Aleksandro Ščiukino rašte nurodyta informacija. byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamojo nurodytos sumos buvo įvertintos apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą. Nors nurodytu laikotarpiu kaltinamasis turėjo oficialų darbą ir už jį gavo užmokestį, buvo registruotas Kauno teritorinėje darbo biržoje ir gavo mokymo stipendiją bei nedarbo socialinio draudimo išmokas, tačiau teismo priteisto išlaikymo sūnui nemokėjo, tokiu būdu vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, ir toliau nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką ir mokėti lėšas vaikui išlaikyti, tai reiškia, kad jis sąmoningai, būdamas darbingas ir dirbdamas, be pateisinamų priežasčių, tyčia vengia išlaikyti vaiką. Kaltinamasis nurodė, kad šiuo metu dirba, tačiau lėšų užtenka tik jam pačiam. Dėl tos pačios priežasties jis neteikia išlaikymo dar dviem savo vaikams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad kaltinamojo V. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
V. P. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b. l. 82-83).
Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis V. P. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vertinant V. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis nebaustas administracine tvarka, teistas, tačiau teistumas išnykęs, psichoneurologinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, šiuo metu dirba (b. l. 27, 57-65). Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 164 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant mažesnį nei vidurkis bausmės dydį.
Kadangi kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.
V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str. 3 d.).
Civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąjį: per bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje; per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. P. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant V. P.: - per bausmės laikotarpį tęsti darbą arba būti užsiregistravus darbo biržoje; - per bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti V. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Išaiškinti V. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.