- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- 1-972-1078/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03200-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- M. U.
- Advokatai
- Večiaslavas Beperštis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis – (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2021 m. sausio 30 d., apie 15.10 val., prie parduotuvės „Lauritoma“, esančios adresu – Žaliųjų ežerų g. 5, Vilnius, įėjimo durų, žodinio konflikto metu pripurškė nukentėjusiam M. U. į veidą dirginančių dujų, taip sukeldamas M. U. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. K. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Paaiškino, jog prieš nagrinėjamą įvykį tarp jo ir nukentėjusiojo buvo dar konfliktų, susijusių su šunimis. Miške M. U. buvo ištrūkęs šuns pavadėlis. Jam (kaltinamajam) buvo atliktos kojos ir prostatos operacijos, jei M. U. šuo būtų jį užpuolęs, tai būtų jį pargriovęs ir apkandžiojęs. Jei būtų pargriuvęs, būtų negalėjęs atsistoti. Dėl to jis nusipirko balionėlį, kuris leidžia dujas plona čiurkšle ir gana dideliu atstumu. Tą dieną, vedžiodamas šunį, pamatė kitą pririštą šunį. M. U. atrišinėjo šunį ir šuo ištrūko iš pavadėlio. Šuo buvo pririštas balkonėlyje prie parduotuvės, nukentėjusysis taip pat buvo balkonėlyje, o jis (kaltinamasis) į balkonėlį užlipęs nebuvo. Šuo pradėjo bėgti link jo, šuo buvo agresyvus. Jis (kaltinamasis) bandė filmuoti. Išsitraukė balionėlį. Atstumas buvo apie 6 metrus, jeigu ir pataikė M. U. dujomis, tai netyčia, nes taikėsi tik į šunį. M. U. šuo išsinėrė iš pavadėlio ir užpuolė jo šunį, kurį jis tuo metu laikė. M. U. prabėgo pro jį takeliu ir nubėgo link namų. Bėgo namo kviesdamas šunį. Kaltinamasis paaiškino, kad dujas papurškė, kai M. U. šuo ištrūko iš pavadėlio, nes tas šuo puolė juos. Negali pasakyti, kodėl teisme apklausta liudytoja E. B. nurodo, kad jis nukentėjusiajam dujas purškė tiesiai į veidą. Gal yra kažkokie santykiai jos su nukentėjusiuoju. Jis (kaltinamasis) pats nieko blogo negali pasakyti apie liudytoją E. B., pažįsta ją seniai, jų santykiai visada buvo gražūs.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis R. K. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. 2021 m. sausio 30 d., apie 15.00 val., jis vaikščiojo su šunimi, kurį vedžiojo su pavadėliu. Einant šalia parduotuvės, pamatė prie durų pririštą kitą šunį, kurį iš karto pažino, nes prieš 2-3 savaites miške jis buvo užpuolęs jo šunį. Jo šuo yra mažesnis už kitą šunį, kitas šuo „įsikibo“ į jo šuns sprandą, o šeimininkas nesugebėjo minėto kito šuns patraukti. Kai kito šuns šeimininkui pasakė pastabą, kam jis įsigijo tokį šunį, kurio nesugeba suvaldyti, tas atsakė, kad „susidoros su jo šunimi, kad užmuš ir jį ir jo išauklėtą šunį“. Tuos žodžius jis jam sakė rusiškai. 2021 m. sausio 30 d., pamatęs vėl tą patį šunį, kuris buvo užpuolęs jo šunį, ir nuėjęs nuo tos vietos apie 7-10 metrų, išgirdo, kaip užsidarė parduotuvės durys ir, atsisukęs pamatė, kaip išėjo kito šuns šeimininkas. Jis atrišo savo šunį, dėl ko kitas šuo, būdamas be antsnukio, antkaklio ir pavadžio, iš karto puolė į jo ir jo šuns pusę. Tada jis ištraukė iš kišenės savigynai turimą dujų balionėlį ir pradėjo purkšti į juos puolusį šunį. Kitas šuo atbėgo iki jo ir jo šuns, bei sustojo apie vieną metrą atstumu, lojo. Tuo metu jis (R. K.) garsiai rėkė ir jo šuo lojo. Taip jis su savo šunimi pasitraukė į gatvės pusę. Anas šuo paskui juos nėjo, ir jo jis daugiau nematė. Jis purškė iš dujų balionėlio vieną kartą apie 1-2 sekundes, nes, kai šuo priartėjo prie jų, jis nustojo purkšti ir kuo stipriau abiem rankomis laikė savo šunį. Tuo metu, kai jis pradėjo purkšti dujas, ano šuns šeimininkas bėgo iš paskos savo šuns. Kai jo šuo pribėgo prie jų, šeimininkas bėgo toliau tuo pačiu taku ir kvietė savo šunį. Jis (R. K.) matė, kad purškiant dujas jis pataikė kitam šuniui, kuris bėgo link jų. Jis nepurškė dujų į šuns šeimininką ir nemano, kad galėjo jam pataikyti. Jis pats tuo metu buvo šoko būsenoje ir pajuto tik dujų kvapą. Į šuns šeimininką jis dujų nepurškė. Jis tik norėjo apsiginti nuo šuns puolimo (t. 1 b. l. 72-74).
Papildomos apklausos metu įtariamasis R. K. nurodė, kad jis laikosi savo anksčiau duotų parodymų. Jis purškė ne į nukentėjusiojo veidą, o į jo šunį, kuris bėgo link jo be pavadėlio, o pats nukentėjusysis bėgo paskui savo šunį. Dėl šio įvykio jis jau buvo nubaustas administracine tvarka. Daugiau nieko pasakyti negali (t. 1 b. l. 185-186).
Iš 2021 m. gegužės 12 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad R. K. parodė vietą, kurioje purškė dujas į puolusį šunį (t. 1 b. l. 75-79).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. U. nurodė, kad 2021 m. sausio mėnesį, išėjo pasivaikščioti su šunimi, pakeliui esančioje parduotuvėje jo paprašė pagalbos taisant televizorių. Prie parduotuvės pririšo savo šunį. Taisydamas televizorių užtruko apie 10 minučių. Išėjęs pamatė kaltinamąjį. Jis (M. U.) priėjo, atrišo šunį ir paprašė R. K., kad jį praleistų. R. K. jam pradėjo sakyti, kad tuoj parodys. R. K. pradėjo atsiseginėti striukę, jis (M. U.) išsigando, nes nežinojo, ką R. K. gali išsitraukti. R. K. išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo purkšti į jį ir šunį. Jis stovėjo terasoje aukščiau, o R. K. žemiau ir purškė į viršų. R. K. užbėgo laiptais į viršų, neleido jam praeiti. Jis ranka užsidengė dešinę veido pusę, bet R. K. pradėjo purkšti iš kairės pusės, kuri buvo atvira, kadangi kaire ranka laikė šunį. Šuo pradėjo draskytis, išsilaisvino iš pavadėlio. Jam (M. U.) pavyko pasišalinti, o kaltinamasis jį vijosi. Jam pavyko pabėgti ir su šunimi prie namų atėjo iš miško pusės. R. K. atėjo iš kitos pusės ir laukė jo prie laiptinės, nenorėjo praleisti. Jis (M. U.) prasibrovė iki durų, jo žmona tai matė pro langą. R. K. pradėjo fotografuoti, filmuoti jo žmoną, keiktis. Su R. K. šis susitikimas buvo ne pirmas. Jie abu turi šunis, vaikščiodami su šunimis buvo kelis kartus susitikę. Buvo vienas konfliktas, kai jis R. K. davė pastabą, nes pastarasis dresiravo savo šunį elektros šoku. Kitas kartas buvo, kai jis (M. U.) su kaimynų mergaitėmis nuėjo prie Verkių rūmų, mergaitės slidinėjo nuo kalniuko, o R. K. šuo provokavo jo (M. U.) šunį. Šunys tarpusavyje susikirto, jis (M. U.) paslydo. Tuomet susipešė šunys. R. K. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad R. K., purkšdamas jam dujas į veidą, nenurodė, kodėl taip daro. Tik sakė, kad tuoj parodys. Jo (M. U.) šuo buvo be antsnukio, pavadėlis buvo 1,5 metro, iki kaltinamojo buvo atstumas apie 70 centimetrų. Šuo pulti negalėjo, kadangi jis pavadėlį su šunimi laikė dešine ranka ir pavadėlio ilgį reguliavo, po to dešine ranka užsidengė veidą, o su kaire ranka laikė šunį su pavadėliu. Nuo parduotuvės iki namų atstumas yra apie 50 metrų, nuo momento, kai buvo pirmas papurškimas, jis namo parėjo maždaug po pusvalandžio, nes R. K. vis puldavo. Nukentėjusysis nurodė, kad buvo iškviesta tiek policija, tiek medikai. Medikai pamatavo spaudimą, apžiūrėjo akį, rekomendavo vykti į ligoninę, bet jis į ligoninę nevyko, nes laukė policijos. Pirmą kartą į medikus kreipėsi po dviejų dienų. Nukentėjusysis nurodė, kad įvykį matė pardavėja E. B. Taip pat, nukentėjusysis nurodė, kad yra pareiškęs civilinį ieškinį ir jį palaiko. Prašo iš kaltinamojo priteisti neturtinę žalą, kuri susidaro iš to, kad jis buvo pažemintas prieš aplinkinius, patyrė stresinę situaciją. Iki šiol jaučiais prastai. Pateiktas civilinis ieškinys dėl 1400 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Po to įvykio jis nedarbingumo neturėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. sausio 30 d.) apklaustas nukentėjusysis M. U. nurodė, kad 2021 m. sausio 30 d., apie 15 val., atėjo į parduotuvę „Lauritoma“, adresu – Žaliųjų ežerų g. 5, pataisyti televizoriaus. Prie parduotuvės įėjimo pririšo savo šunį. Sutaisęs televizorių, apie 15.10 val., išėjo iš parduotuvės ir pamatė, kad nepažįstamas vyras su šunimi filmavo jo šunį ir taip pat pradėjo filmuoti jį (M. U.). Vyras jam pradėjo reikšti pretenzijas dėl šuns, kuris tuo metu buvo tvarkingai pririštas, nelojo. Jis (M. U.) atrišęs savo šunį, norėjo išvengti konflikto ir išeiti, tačiau tas vyras atsisegė striukę ir ištraukęs dujų balionėlį be priežasties purškė dujas jam (nukentėjusiajam)į veidą, nuo ko jis pajuto fizinį skausmą. Jis tuo metu stovėjo balkone, o tas vyras šalia balkono. Jis (nukentėjusysis) bandė pabėgti, bet tas vyras buvo atsistojęs ant laiptų ir toliau purškė dujas jam į veidą bei į jo šunį. Jis (nukentėjusysis) pradėjo bėgti, tačiau bėgdamas pametė šuns pavadėlį, o tas vyras pasiėmė pavadėlį ir vijosi jį (nukentėjusįjį) iki pat namų – (duomenys neskelbtini). Stovėdamas prie namo laiptinės, tas vyras filmavo tiek jį, tiek jo žmoną, kuri stovėjo tuo metu prie lango, ir visaip juos įžeidinėjo. Kadangi jam (nukentėjusiajam) skaudėjo kairę veido pusę bei akis, išsikvietė medikus, kurie suteikė pagalbą vietoje. Taip pat buvo iškviesta policija (t. 1, b. l. 9).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gegužės 11 d. apklaustas nukentėjusysis M. U. papildomai nurodė, kad R. K. yra jam pažįstamas iš matymo, kadangi jie abu turi šunis ir kartais susitinka vedžiodami šunis miške. Likus apie 3 mėnesius iki įvykio, jie buvo susitikę ir jis (R. K.) jam prasitarė, kad savo šuns auklėjimui naudoja elektrošoką. M. U. jam išsakė dėl to savo neigiamą nuomonę. Tada jokio konflikto tarp jų neįvyko. Vėliau, žiemos metu, maždaug likus dviem savaitėms iki įvykio, jie taip pat susitiko miške vedžiodami šunis, šunys susikibo, o tarp jo ir R. K. kilo žodinis konfliktas. Įvykio dieną, kai jis išėjo iš parduotuvės, pamatė R. K. stovintį prie pat parduotuvės turėklų, apačioje. R. K. rankose laikė telefoną ir filmavo jo šunį, kuris buvo pririštas prie turėklų. Jo šuo į jį niekaip nereagavo. Kai jis išėjo, R. K. iš karto pradėjo filmuoti ir jį (M. U.), bei tuo metu sakė jam tokius žodžius: „Sakyk ką nors! Na, sakyk!“. R. K. šuo irgi buvo su juo kartu, bet jis nieko nedarė, stovėjo šalia šeimininko. Kai jis pradėjo atrišinėti savo šunį, tuo metu R. K. telefoną paslėpė ir, atsisegęs striukę, ištraukė dujų balionėlį, bei, sakydamas žodžius: „Tuoj aš tau parodysiu“ (sakė rusiškai, t. y. „Sejčias ja tebe pokažu“), iš apačios pradėjo purkšti dujas į jį (nukentėjusįjį) ir į jo šunį. Jis R. K. pasakė: „Ką tu darai? Leisk mums eiti!“, tačiau R. K. jam neleido nusileisti nuo laiptų, jis užlipo ant laiptų ir toliau purškė dujas taikydamas tiesiai jam į veidą. Jis, prisidengdamas su dešine ranka nuo dujų srovės, bandė praeiti, o R. K. toliau purškė dujas, užkišo savo ranką su balionėliu už jo (nukentėjusiojo) rankos, kuria jis prisidengė, ir purškė į veidą. Tuo metu per labai mažą atstumą R. K. nupurškė jam visą kairę veido pusę, ausį, akį. Jo (M. U.) šuo, taip pat gavęs dujų, pradėjo išsisukinėti ir tokiu būdu išsilaisvino iš antkaklio. Jis (M. U.) tuo metu paleido pavadėlį ir skubėjo ištrūkti. R. K. norėjo jį vytis, tačiau jo (nukentėjusiojo) šuo stojo jam skersai kelio (sniege buvo pramintas siauras takas). Tada R. K. apibėgo aplink namą iš kitos pusės ir pasivijo jį prie pat jo namo laiptinės. Jis (M. U.) pradėjo rėkti, tuomet pro langą pradėjo žiūrėti jo žmona. R. K. tuo metu vėl ištraukė savo telefoną ir su juo pradėjo filmuoti jo žmoną. Būdamas prie jo namo, R. K. dujų nepurškė. R. K. šuo visą laiką buvo šalia savo šeimininko ir niekaip nepuolė nei jo (M. U.), nei jo šuns. Jo šuo taip pat niekaip nepuolė R. K., tačiau tuo metu, kai jo (M. U.) šuo išsivadavo iš antkaklio su pavadėliu, abu šunys labai trumpai susikibo, garsiai lojo vienas ant kito, urzgė, tačiau to, kad kuris nors iš jų sukandžiotų kitą, jis nematė (t. 1 b. l. 43-45).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 23 d. apklaustas nukentėjusysis M. U. papildomai nurodė, kad į jį 2021 m. sausio 30 d. purškė dujas iš paprasto balionėlio, kurio dydis nesiekė 20 cm, buvo maždaug apie 10-12 cm ilgio (t. 1 b. l. 128-129).
Iš 2021 m. vasario 3 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis M. U. atpažino R. K. kaip asmenį, kuris 2021 m. sausio 30 d., apie 15.15 val., Vilniuje, Žaliųjų ežerų g., prie namo Nr. 5, pripurškė dujų į akis (t. 1 b. l. 54-58).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. nurodė, kad pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį. Nukentėjusįjį pažįsta gal jau 5 metus, jis parduotuvėje taiso tai elektrą, tai televizorių. Kaltinamąjį pažįsta gerai ir jau labai seniai – gal 30 metų, anksčiau jie prekiavo netoli vienas kito, tarp jų jokių konfliktų nėra buvę. Nagrinėjamo įvykio vakarą, ji į parduotuvę pasikvietė M. U., kad pastarasis sutaisytų televizorių. M. U. į parduotuvę atėjo su šunimi, kurį pririšo balkone prie įėjimo į parduotuvę. Kai M. U. išeidinėjo iš parduotuvės, R. K. norėjo užeiti į parduotuvę ir tada jie pradėjo bartis. M. U. tuo metu atrišinėjo šunį, o R. K. norėjo užeiti į parduotuvę. Ji trumpam nusisuko, kai M. U. išeidinėjo, o po to pažiūrėjo per langą ir matė, kaip R. K. purškė dujas į M. U., ji matė, kaip dujų čiurkšlė iš balionėlio „ėjo“ jam į veidą. Ji matė, kaip R. K. purškė dujas nukentėjusiajam ir taikė į nukentėjusiojo veidą. Matė, kad tikrai purškė į veidą, kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėjo veidas į veidą, pakankamai nedideliu atstumu vienas nuo kito. Tuomet ji pati priėjo prie stiklinių parduotuvės durų, jas atidarė ir pati „gavo“ dujų, todėl duris iškart uždarė. Suprato, kad tai dujos, nes matė rudą srovę, o kai jai pateko į akis – pajuto silpnumą, akys „užsidarė“. Po to matė, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis susistumdė, po to jų šunys šiek tiek susikibo. Po to M. U. pabėgo į namus, jį vedė jo šuo, o R. K. bėgo jiems iš paskos, bet nepavijo. Po to R. K. užėjęs į parduotuvę sakė, kad nepagavo M. U., nes pastarasis pabėgo. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad tiek M. U., tiek R. K. šunys abu buvo su pavadėliais, bet po to M. U. šuo išsisuko iš pavadėlio ir namo jau ėjo be pavadėlio, pavadėlį po to pasiėmė R. K.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 sausio 31 d. apklausta liudytoja E. B. nurodė, kad parduotuvėje UAB „Lauritoma“, esančioje adresu – Žaliųjų ežerų g. 5, Vilnius, 2021 sausio 30 d. dirbo nuo 11 val., apie 15.00 val., ji paprašė savo pažįstamo M. U., kad jis užsuktų į minėtą parduotuvę pareguliuoti joje esantį televizorių. Jis užėjo pas ją kartu su savo šunimi, kurį su pavadėliu pririšo lauke, šuo buvo be antsnukio. M. U. sutvarkė televizorių ir išeidamas minėjo, kad eis pavedžioti šuns ir, pavedžiojęs šunį, užsuks apsipirkti. Jam išėjus į lauką, ji priėjo prie lango ir pamatė, kad M. U. stovi prie parduotuvės lauko durų esančiame balkonėlyje, o apačioje, prie balkono, stovėjo jai iš matymo pažįstamas R. K., jis taip pat stovėjo su savo šunimi, kuris irgi buvo be antsnukio, bet buvo su pavadėliu. Pamatė, kad R. K. rankoje kažką laikė ir staiga nukreipė į M. U., pamatė rudos spalvos srovę, kurią R. K. purškė M. U. tiesiai į veidą. Prieš pradedant purkšti, matėsi, kad jie vienas kitam kažką sako, tačiau ji nieko negirdėjo. Ji iš karto priėjo prie lauko durų, pamatė, kad M. U. su šunimi leidžiasi laiptukais žemyn, lauke stipriai jautėsi aitrus kvapas, galimai nuo papurkštų dujų. Pamatė, kad M. U. eina tolyn, link savo namo, o R. K. ėjo paskui jį. Kas vyko toliau, nematė. Po kurio laiko, į minėtą parduotuvę užėjo R. K., nusipirko alaus. Kai ji paklausė: ,,ką išdarinėji, kodėl purškei dujas?“, R. K. jai nieko neatsakė ir išėjo. Ji R. K. atpažinti galėtų, kadangi jis dažnai lankosi minėtoje parduotuvėje (t. 1 b. l. 48-50).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 gegužės 17 d. apklausta liudytoja E. B. nurodė, kad M. U. buvo pririšęs šunį prie turėklų, ir tuo metu, kai R. K. purškė dujas, M. U. šuo dar buvo pririštas. Purškiamų dujų srovė ėjo tiesiai M. U. į veidą ir matėsi, kad R. K. taikosi į M. U., o ne į jo šunį. Purkšdamas dujas, R. K. stovėjo prie pat laiptų, jis buvo užlipęs ant sniego kalniuko, kuris buvo tiesiai prie laiptų ir su viena ranka laikėsi už turėklų, o kita ranka purškė. M. U. tuo metu stovėjo prie parduotuvės durų, atstumas tarp R. K. ir M. U. buvo ne daugiau nei 1 metras. Įvykio metu M. U. šuo lojo. R. K. taip pat turėjo šunį su pavadėliu ir jo šuo taip pat lojo. Kai po dujų papurškimo M. U. leidosi laiptais žemyn, jis laikė savo šunį ir tuo momentu šunys susikibo, t. y. M. U. šuo nestipriai griebė R. K. šunį už sprando, tačiau tai buvo nestiprus, neagresyvus šuns judesys, panašus į žaidimą. Tuo momentu M. U. šuo išsisuko iš pavadžio, bet ėjo toliau šalia M. U. ir niekaip nepuolė R. K. šuns ar paties R. K.. Įvykio metu abu šunys buvo prie savo šeimininkų, nuo jų neatitolo, ir be to minėto švelnaus sugriebimo, nieko daugiau tarp šunų neįvyko. M. U. šuns pavadėlis buvo likęs prie parduotuvės durų ir jį paėmė R. K.. Taip M. U. su savo šunimi nuėjo link savo namo, o R. K. su savo šunimi ėjo jiems iš paskos. Po kažkiek laiko, R. K. su savo šunimi grįžo ir užėjo į parduotuvę (t. 1 b. l. 51-52).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. U. nurodė, kad buvo išeiginė diena, vyras išėjo su šunimi pasivaikščioti ir po pusvalandžio rėkdamas įbėgo į namus. Vyras liepė kviesti policiją, paklausus, kas nutiko, pasakė, kad jį apipurškė nuodais. Vyras nenurodė, dėl ko įvyko konfliktas, tik pasakė, kad tai tas vyras, kuris prieš savo šunį naudoja elektrošoką. Tuomet ji pažiūrėjo pro langa, lauke pamatė stovintį kaltinamąjį, kuris ją filmavo, keikėsi ir pagrasino, kad jiems (V. ir M. U.) parodys. M. U. prausėsi vonioje, skundėsi, kad jam degina veidą. Tuomet ji iškvietė medikus. Kol vyras prausėsi, ji paėmė jo striukę, striukė buvo šlapia nuo to skysčio ir smirdėjo. Dėl minėto skysčio jai pradėjo deginti rankas ir veidą. Kaltinamojo iki įvykio nepažinojo ir mano, kad nebuvo jo mačiusi, bet yra girdėjusi, kad rajone yra sadistas, kuris savo šunį auklėja elektrošoku. Atsakydama į klausimus, liudytoja nurodė, kad vyro veidas buvo raudonas, sumušimų nebuvo. Po įvykio, dar apie savaitę laiko vyras jautė pasekmes, gėrė vaistus, kuriuos jam skyrė gydytojai. Taip pat nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, ar vyro visas veidas buvo raudonas, nes jis bėgo iškart praustis. Kai nusiprausė, veidas ir akys buvo raudonos. Kol atvažiavo greitoji, vyras skundėsi, kad degina veidą, skauda ausį. Kai atvažiavo medikai ir vyrą apžiūrėjo, jis į ligoninę nevyko dėl to, kad nutarė kviesti policiją ir laukė atvykstančių pareigūnų. Kadangi įvykio diena buvo savaitgalis, dėl to į Santarų klinikų gydytojus kreipėsi tik pirmadienį.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 rugsėjo 23 d. apklausta liudytoja V. U. nurodė, kad 2021 m. sausio 30 d., apie pietus, ji buvo namuose, o jos vyras išėjo pavedžioti jų šunį ir tuo pačiu pataisyti televizorių į šalia namų esančią parduotuvę. Nepraėjus pusvalandžiui, ji išgirdo triukšmą, atpažino savo vyro balsą, tada ji įleido jį į butą, o jis stipriai klykdamas iš karto nubėgo į vonią praustis. Jis buvo užsidengęs savo veidą su rankomis ir šaukė: „kviesk greitai policiją“. Tada ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė vyrą, kuris lindo tiesiai į jų buto langą, filmavo ją su telefonu ir rėkė kažką grasinančio, vadindamas ją su vyru alkoholikais. Jos vyro striukė buvo šlapia ir nuo jos ėjo labai aitrus kvapas. Ji striukę paėmė, norėdama išnešti į balkoną, ir jai pradėjo deginti rankas. Supratusi, kad vyrui yra bloga, skauda, ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitoji atvyko, apžiūrėjo vyrą, suteikė jam pagalbą ir išvyko. Paskui atvyko policija (t. 1, b. l. 125-127).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 rugsėjo 14 d. apklaustas liudytojas V. S. nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. 2021 m. sausio 30 d., dirbo su P. P. ir gavo iškvietimą vykti adresu – Žaliųjų Ežerų g. 5. Juos pasitiko M. U., kuris pasiskundė, kad jam prie parduotuvės papurškė dujų iš matymo pažįstamas asmuo. Konfliktas tarp jų įvyko dėl šunų. Nepamena, ar M. U. skundėsi dėl skausmo, ar buvo kviesti greitosios pagalbos medikai (t. 1, b. l. 119-120).
Ikiteisminio tyrimo metu 2021 rugsėjo 16 d. apklaustas liudytojas T. V. nurodė, kad dirba Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje. 2021 m. sausio 30 d., 16.28 val., gavo iškvietimą į Žaliųjų Ežerų g. Atvykus į vietą, 16.30 val., juos pasitiko M. U. Jis buvo su šunimi. Kaip mato iš jo paties pildytos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (forma Nr. 110/2), pacientas (M. U.) skundėsi kairės pusės veido ir akies deginimu, paaiškino, kad apie 15.00 val., prie parduotuvės, įvyko konfliktas su kaimynu, konflikto metu kaimynas pripurškė pacientui į akis ašarinių dujų. Uždavus M. U. klausimą apie jaučiamą skausmą pagal skalę nuo 1 iki 10, jis atsakė, kad jaučiamą skausmą įvertina skaičiumi „2“. Ant jo veido, kairėje akyje, buvo matomas paraudonavimas. Vykti į ligoninę jis atsisakė (t. 1 b. l. 122-123).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, jog 2021 m. sausio 30 d., 16.28 val., BPC buvo gautas M. U. pranešimas apie tai, kad jį prieš 30 min., įvykus konfliktui su nepažįstamu vyru, minėtas vyras jam į akis pripurškė dujų. Ataskaitoje taip pat nurodoma, jog pranešėjas, t. y. M. U., nurodė jį užpuolusio asmens duomenis, t. y. vardą ir gyvenamosios vietos adresą (t. 1, b. l. 4).
Iš 2021 m, balandžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas – garso įrašas pateiktas Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo protokole (t. 1 b. l. 61-62).
Iš Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 810/2021(01) nustatyta, kad objektyvių medicininių duomenų, nurodančių, kad M. U. buvo padaryti kūno sužalojimai, nėra (t. 1 b. l. 26-28).
Iš tyrimą atlikusio teismo medicinos eksperto S. C. specialisto paaiškinimo protokolo nustatyta, kad purškiant dujas į veidą gali būti nenustatyti akių nudegimai (t. 1 b. l. 29-30).
Iš Greitosios medicinos pagalbos Kvietimo kortelės nustatyta, jog 2021 m. sausio 30 d., 16.30 val., buvo apžiūrėtas M. U., kuris nurodė, jog jį užpuolė nepažįstamas vyras ir apipurškė dujomis. Užfiksuotas veido skausmas, pacientas skundžiasi kairės pusės veido ir akies deginimu, akyje matomas paraudonavimas (t. 1, b. l. 23).
Iš VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų 2021 m. vasario 1 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad M. U. diagnozuotas akies skausmas bei otalgija (ausies skausmas). Nurodoma, jog su pacientu buvo bendrauta telefonu. M. U. nurodė, jog buvo užpultas, apipurkštas dujomis, vakar labai skaudėjo akį, šiuo metu skausmas mažėjantis, lašina dirbtines ašaras, akis paraudusi, kartais peršti, sausumo pojūtis, ausies skausmas nestiprus (t. 1, b. l. 16).
Iš VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų 2021 m. vasario 2 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, jog M. U. diagnozuotas neurosensorinis prikurtimas, abipusis. Pacientas nurodė, jog 2021 m. sausio 30 d. buvo apipurkštas neaiškios kilmės skysčiu, skaudėjo kairę akį, pusę veido, ausies kaušelio ir užausio sritį. Šiuo metu skausmingumas sumažėjęs (t. 1, b. l. 17).
Iš VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų 2021 m. vasario 4 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, jog M. U. diagnozuotas Blefaritas (voko krašto uždegimas) (t. 1, b. l. 19).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis R. K. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, nurodydamas, kad jis iš tiesų nagrinėjamo įvykio dieną panaudojo dujų balionėlį, tačiau dujas purškė ne į nukentėjusįjį, o į jo šunį, kuris jį puolė, tačiau neneigė, jog netyčia galėjo tekti dujų ir nukentėjusiajam. Visgi teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai yra tik jo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, kadangi tokią kaltinamojo įvykių versiją paneigia kiti bylos duomenys. Pažymėtina, jog nukentėjusysis nuosekliai viso proceso metu nurodė įvykių eigą – tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tiek ir paaiškindamas įvykio aplinkybes jį iškart po įvykio apžiūrėjusiems medikams, jis nurodė, jog R. K. dujas purškė jam tiesiai į veidą, dėl ko pajuto kairės akies, kairės veido srities skausmą. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. B., tiesiogiai mačiusi tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilusį konfliktą. Minėta liudytoja patvirtino, kad jai matant, R. K. dujų balionėlį, purkšdamas dujas, buvo nukreipęs į nukentėjusiojo veidą, o ne į nukentėjusiojo šunį, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo atstumas nebuvo didelis, todėl R. K. negalėjo nesuprasti, kad purškiamomis dujomis pataiko nukentėjusiajam. Teismas pažymi, kad šios liudytojos parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi, kaip nurodė pati liudytoja, ji pažįsta tiek nukentėjusįjį, tiek kaltinamąjį ir su jais abiem ją sieja iš esmės draugiški santykiai. Tą patvirtino ir kaltinamasis, nurodydamas, jog E. B. jis pažįsta labai seniai ir su ja jokių konfliktų nėra buvę. Be to, nukentėjusiojo versiją, kad dujos buvo purškiamos jam į veidą patvirtino ir liudytoja V. U., kuri nurodė, kad grįžęs namo jos vyras iškart pradėjo rėkti, kad reikia kviesti policiją, skubiai plovė veidą, o jo striukė, dėvėta įvykio metu, buvo šlapia ir skleidė aitrų kvapą. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, o būtent, jog greitosios pagalbos medikams apžiūrint M. U., jo akyje buvo matomas paraudonavimas. Tuo tarpu kaltinamasis, teigdamas, jog jis dujas panaudojo tik gindamasis nuo neva agresyvaus nukentėjusiojo šuns, negalėjo visgi paaiškinti, kaip nukentėjusiojo šuo jį puolė, iš jo parodymų apie tai, kad jis pamatė pririštą nukentėjusiojo šunį, o tik vėliau – ir patį nukentėjusįjį išeinantį iš parduotuvės, nėra aišku, kaip apskritai šuo, būdamas pririštas, galėjo užpulti kaltinamąjį, dėl kokių priežasčių jis laukė, kol nukentėjusysis neva specialiai paleis šunį. Be to, tokios kaltinamojo versijos – neva apie susiklosčiusią situaciją, kurios metu jis būtų priverstas gintis nuo jį užpuolusio šuns, nepatvirtino ir tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja E. B.. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus ir išanalizuotus bylos duomenis, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Nors kaltinamojo gynyba kėlė klausimą, ar nukentėjusysis išties dėl nagrinėjamo įvykio galėjo justi fizinį skausmą, tačiau teismui abejonių dėl to, jog asmuo, kuriam į veidą bei akis purškiamos dujos, jaučia fizinį skausmą, nekyla. Ir nors nukentėjusysis pats atvykusiems medikams tokį skausmą įvertino 2 balais iš 10, tačiau net ir subjektyviai įvertinto nedidelio skausmo sukėlimas kitam asmeniui yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Taip pat, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas moka, kas rodo, jog atsakomybės už savo veiksmus nevengia, dirbantis ir gaunantis legalias pajamas, turintis sveikatos problemų.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. K. paskyrus tokią bausmės rūšį, kuri sudarytų galimybes prižiūrėti bei koreguoti kaltinamojo elgesį ir jo požiūrį į įstatymus bei visuomenėje egzistuojančias elgesio taisykles, neizoliuojant jo nuo visuomenės. Atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, tai nebuvo jo sistemingo teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymo rezultatas, todėl BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta R. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 71 straipsnyje – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1 b. l. 187), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis M. U. pareiškė 1409 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t. 1 b. l. 34-35).
Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą patyrė dėl to, kad teko apmokėti 9 Eur vertės gydytojo skirtus vaistus, o neturtinę žalą sudaro 1400 Eur. Nurodoma, jog neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė dėl to, jog jam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir stiprus stresas, jautė neigiamus išgyvenimus. Purškiamų dujų buvo purškiama į veido sritį, akis, dujų pateko ir į ausis. Dėl skausmo teko kviesti greitąją medicinos pagalbą, bijojo, kad gali netekti regėjimo, sutriko klausa. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė civilinį ieškinį jame nurodytais motyvais, papildydamas, jog nedarbingumo dėl šio įvykio neturėjo, tačiau jautėsi prislėgtas, gyvenimo pokyčiai buvo, nes jautėsi blogai, be to jautėsi pažemintas prieš žmones, mačiusius šį įvykį (kas konkrečiai matė – įvardinti negalėjo).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 9 Eur turtinei žalai atlyginti yra teisėtas ir pagrįstas į bylą pateiktu Elektroniniu receptu bei kasos kvitu, patvirtinančiu turėtas išlaidas, todėl šioje dalyje nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas pilnai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam papurškiant dirginančių dujų nukentėjusiajam į veido sritį ir taip sukeliant fizinį skausmą, patyrė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Nukentėjusysis teisme akcentavo, kad jautė fizinį skausmą, nerimą, buvo pažemintas, teko keisti gyvenimo būdą, tačiau negalėjo paaiškinti visgi kaip tą gyvenimo būdą keitė bei negalėjo nurodyti, prieš kokius konkrečius asmenis jis buvo pažemintas. Teismas įvertina tai, jog nukentėjusiajam šiuo įvykiu buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jis pats įvertino greitosios pagalbos medikams kaip pakankamai nežymų (nurodė, kad fizinis skausmas buvo 2 balai iš 10), dėl dujų papurškimo į veidą neliko liekamųjų reiškinių, sveikata sutrikdyta pakankamai trumpam laikui, nukentėjusysis nebuvo praradęs darbingumo; nukentėjusysis visgi nepateikė įrodymų, kad dėl patirtos traumos jam teko keisti savo gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai iš kaltinamojo 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašais, prisegtas prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti R. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 71 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas); gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; juridinio asmens kodas: 188604955; Mokėjimo paskirtis: Vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą)).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti R. K. visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo M. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo R. K. nukentėjusiojo M. U. naudai priteisti 9 Eur (devynis eurus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti bei 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstama veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti –kompaktinį diską su garso įrašais, prisegtą prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti R. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu arba papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.