Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, nuteistas už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. vasario 20 d., pabaiga – 2027 m. vasario 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo gynėjo apeliaciniu skundu, nustatė, kad apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas, be kita ko, prašo, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o kitais atvejais – gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad aukštesniajam teismui, nagrinėjančiam skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, kuriuo neprašoma bloginti proceso dalyvio padėties, paliekama diskrecijos teisė pasirinkti, ar skundo nagrinėjimui tikslinga rengti teismo posėdį, į jį kviesti proceso dalyvius ir skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, ar ne. Svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamasis įstatymas jokių sąlygų ar pagrindų, kuriems esant teismas privalo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, nenumato. Tai išskirtinė aukštesniojo teismo kompetencija. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jų kontekste susipažinus su nuteistojo skundu, jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant pateiktas skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, rengiant teismo posėdį ir į jį kviečiant proceso dalyvius, nenustatyta. Visi Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutarties apskundimo motyvai aiškiai pateikti nuteistojo R. M. skunde, todėl nuteistojo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netikslinga, šis nuteistojo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Nekyla abejonių dėl to, kad R. M. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atlikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant), tačiau šių kriterijų R. M. neatitinka.

9. Nuteistajam R. M. Marijampolės pataisos namų 2022 m. kovo 24 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2019 m. gruodžio 27 d. atlikto vertinimo, įvertinus stebimą teigiamą nusikalstamo elgesio rizikos dinamiką, vis tik išliko reikšmingai nepakitusi, t. y. priskiriama tai pačiai vidutinės rizikos grupei. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Šią išvadą visų pirma patvirtina jau minėta aplinkybė dėl nuteistajam nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ženklaus pokyčių nebuvimo, taip pat ir kitos su nuteistojo pataisos procesu, jo dedamomis pastangomis mažinant nustatytą riziką susijusios aplinkybės.

10. Vertinamu atveju socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti kriminogeniniai veiksniai, kurių didžioji dalis yra dinaminiai: lėšų tvarkymas ir pajamos (turi didelių finansinių įsipareigojimų, yra rizika dėl teisėto pragyvenimo šaltinio užtikrintumo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo); ryšiai (teistas už sutuoktinės nužudymą, jos išžaginimą bei seksualinį prievartavimą, nuteistojo santykiai su partnerėmis buvo konfliktiški, probleminiai, lydimi smurto); gyvenimo stilius ir draugai (pasikartojantis nusikalstamas elgesys); piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholį pradėjo vartoti dar būdamas nepilnamečiu, alkoholio vartojimas iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo besaikis ir tai paskatino jį nusikalsti); mąstymas ir elgesys (vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio istoriją įtakos nusikalstamumui impulsyvumo, kontroliuojančio elgesio bei savitvardos bruožai buvo svarūs veiksniai, susiję su apsvaigimo nuo alkoholio būsena bei smurtu prieš savo partneres; nors nuteistasis yra smurtavęs prieš savo partneres tačiau tai minimizuoja teigdamas, kad jos vartodavo alkoholį, o jam tai nepatiko; nuostatos, atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją pastebima, kad jo elgesys prieštaravo visuomenės normoms. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas.

11. Nuteistajam R. M. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas numatant priemones, padedančias valdyti kriminogeninius veiksnius. Socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistasis vykdo: dalyvavo socialinės reabilitacijos grupinėje programoje „keisk požiūrį“ bei programoje „Kitoks“, jam buvo pravesti individualūs-motyvaciniai pokalbiai. Taip pat nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: „nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programos“ užsiėmimuose; susitikime su Lietuvos probacijos atstovais, dalyvavo ir baigė „Elgesys‑Pokalbis‑Pasikeitimas“ programos užsiėmimuose; savanoriškai lankosi „Anoniminių alkoholikų“ susirinkimuose. Tačiau, kriminogeninių veiksnių, susijusių su piktnaudžiavimu alkoholiu ir su tuo susijusių nusikalstamu elgesiu, gyvenimo stiliumi ir draugais, ryšiais, mąstymu, nuostatomis, nustatymas rodo, kad dalyvavimas tikslinėse programos reikšmingos įtakos pozityviems pokyčiams pakartotinį nusikalstamą elgesį sąlygojančiose srityse, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, dar neturėjo, su šiomis sritimis susiję kriminogeniniai veiksniai šiuo metu dar nėra efektyviai valdomi. Pažymėtina, kad socialinės reabilitacijos tikslas, be kita ko, yra mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką (BVK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Siekiant socialinės reabilitacijos tikslų, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą, sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas (BVK 137¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi pažanga nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo procese bei kriminogeninių veiksnių valdyme dar nėra pasiekta, nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje siekiant įtvirtinti nuteistojo gebėjimus efektyviai valdyti jam nustatytas problemines sritis, galinčias lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį.

12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu vertinimo. Priešingai nei teigia nuteistasis, aplinkybės, charakterizuojančios nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, yra reikšmingos vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau tai niekaip nesusiję su non bis inidem principu ir juo labiau nelaikytinos jo pažeidimu. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad 2019 m. liepos 3 d. buvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (tarp nuteistojo asmeninių daiktų buvo rastas savadarbis vandens šildytuvas). Nors ši nuobauda jau nebegalioja, tačiau vien užfiksuotas bausmės atlikimo reikalavimo pažeidimo faktas sudaro pagrindą išvadai, kad išimtinai teigiamu elgesiu nuteistasis vis tik nepasižymėjo, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nepakankamą laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikį nuteistojo elgesio korekcijai, o tuo pačiu ir nuteistojo negebėjimą išimtinai teigiamą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį.

13. Vertinant nuteistojo elgesį informacijos apie ankstesnius teistumus kontekste (praeityje nuteistasis teistas septynis kartus, tame tarpe ir už fizinio skausmo sukėlimą, fizinio smurto panaudojimą artimoje aplinkoje, nusikaltimai sunkėja), daryti neabejotiną išvadą, kad jau šiuo metu paleistas lygtinai nuteistasis tinkamai vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, nėra pagrindo. Nors su ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

14. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis R. M. bausmės atlikimo metu pasižymėjo teigiama darbine motyvacija, nuo 2019 m. dirbo VĮ „Mūsų amatai“, o perkėlus jį į pusiaukelės namus įsidarbino UAB „M.M.“, vėliau įsidarbino UAB „I.“, taip pat pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo šaltkalvio-įrankininko specialybę, taip didindamas savo galimybes įsidarbinti, galimai būtų įdarbintas ir lygtinio paleidimo atveju, ir šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau vertinant jas kaip pakankamas lygtinio paleidimo taikymui vis tik nėra pagrindo. Pagrindžiant šią išvadą atkreipiamas dėmesys, kad darbine veikla nuteistasis užsiėmė ir iki nusikalstamų veikų padarymo ir ši, su išsilavinimu, mokymusi bei galimybe įsidarbinti, susijusi sritis socialinio tyrimo išvadoje nėra vertinta kaip didinanti riziką nusikalsti pakartotinai, su tuo susiję kriminogeniniai veiksniai nėra išskirti. Todėl nors nuteistojo pastangos įsidarbinti yra jį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, kurios akivaizdus mažėjimas, sąlygotas kriminogeninių veiksnių efektyvaus valdymo, nenustatytas, naikinti skundžiamą nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistasis R. M. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl naikinti šią nutartį nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį paliekant galioti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.