- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-312-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05170-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- UAB „Panevėžio autobusų parkas“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-312-227/2019
2019 m. balandžio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9790-956/2018 pagal ieškovo R. P. ieškinį dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo atsakovei UAB „Panevėžio autobusų parkas“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. DGKS-3807, priteisti iš atsakovės jo naudai vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją bei netesybas, kurių dydis atitinka jo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį dydį, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis nuo 2018 m. balandžio 11 d. buvo atšauktas iš UAB „Panevėžio autobusų parkas“ generalinio direktoriaus pareigų ir nuo 2018 m. balandžio 12 d. nutraukta darbo sutartis. Nebuvo atskleistos jo atšaukimo (atleidimo) iš einamų pareigų priežastys, nenustatytas pasitikėjimo ieškovu praradimo pagrindas. Valdyba atšaukė iš pareigų, remiantis tik Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl korupcijos rizikos analizės (toliau - STT išvada), kuri nurodė tik grėsmes, visiškai nevertino kito dokumento – Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2017 m. vasario 3 d. audito ataskaitos (toliau audito ataskaita). STT vertino tik egzistuojančius veiksnius, galinčius sudaryti prielaidą padaryti pažeidimus, o ne jau padarytus ar daromus pažeidimus. Iš pareigų ieškovas atšauktas ne dėl kaltės, todėl jam priklauso išeitinė išmoka pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalies nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 5,70 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Nustatė, kad 2000 m. sausio 24 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti UAB „Panevėžio autobusų parkas“ administracijos vadovu - generaliniu direktoriumi. UAB „Panevėžio autobusų parkas“ atliktas auditas, kurio metu buvo siekiama įvertinti atsakovės veiklą efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo aspektais, audituotas 2015 m. - 2016 m. laikotarpis, pokyčių ir palyginimų analizei naudojant ir 2012 m. - 2014 m. duomenis. Atlikus auditą, 2017 m. vasario 3 d. parengta UAB „Panevėžio autobusų parkas“ veiklos audito ataskaita Nr. SAA-1. STT atliko korupcijos rizikos analizę Panevėžio miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių, įskaitant ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“, veiklos srityse, kurios metu buvo analizuojamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., ir pateikė išvadas. 2018 m. kovo 20 d. posėdžio metu UAB „Panevėžio autobusų parkas“ valdyba įvertino neigiamai direktoriaus kompetenciją dėl bendrovės veiklos organizavimo, todėl vadovaudamasi ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, nusprendė nuo 2018 m. balandžio 11 d. atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų ir nutraukti su juo darbo sutartį. Atsakovės valdyba 2018 m. gegužės 7 d. posėdžio metu netenkino ieškovo 2018 m. gegužės 2 d. prašymo dėl išeitinės išmokos išmokėjimo, kadangi nusprendė ieškovo kompetenciją dėl bendrovės veiklos organizavimo vertinti neigiamai. 2018 m. birželio 27 d. ieškovas pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą dėl išeitinės išmokos bei netesybų priteisimo, tačiau 2018 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. DGKS-3807 ieškovo prašymas atmestas. Byloje kilo ginčas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
5. Teismas pažymėjo, kad nenaikina Darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. DGKS-3807, kadangi jis nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis). Vadovavosi DK 104 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad ginčas kilo dėl to, ar ieškovas atšauktas iš pareigų dėl jo kaltų veiksmų, ar nesant jo kaltei, kadangi nuo to priklauso teisė į išeitinę išmoką.
6. Teismas vadovavosi administracijos vadovo atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarką reglamentuojančio ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, pažymėjo, kad ieškovas buvo bendrovės direktorius, o įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje lemia tai, kad jam keliami kitokie reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams. Todėl ir bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iš pareigų vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Iš atsakovės ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų, 2018 m. kovo 20 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 23 nustatė, kad bendrovės valdyba sprendimą atšaukti ieškovą iš pareigų priėmė remdamasi STT išvada, valdybos nariams neigiamai įvertinus direktoriaus kompetenciją dėl bendrovės veiklos organizavimo. Atsakovė ieškovo kaltę grindžia STT išvada, kurioje išdėstyti konkretus atvejai, rodantys įmonės veiklos, už kurią buvo atsakingas ieškovas, bei ieškovo darbo trūkumus bei kuria teismas taip pat vadovavosi (CPK 197 straipsnio 2 dalis), pažymėjo, kad įrodymų, paneigiančių STT išvadas, ieškovas teismui nepateikė. Teismas atmetė argumentą, kad atsakovė, atšaukiant jį iš pareigų, turėjo vertinti audito ataskaitą, kadangi bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir daugeliu atvejų yra absoliuti; atsakovė ieškovo kaltę grindžia STT išvada, todėl ji neturėjo ir neprivalėjo vertinti dar ir audito ataskaitos, audito ataskaitoje buvo įvertintas laikotarpis už 2015 - 2016 metus, o STT tyrimas apėmė platesnį laikotarpį - nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.
7. Nesutiko, kad ieškovui nebuvo atskleistos atšaukimo (atleidimo) iš pareigų priežastys, kadangi 2018 m. kovo 20 d. vyko valdybos posėdis, kurio metu buvo nutarta neigiamai vertinti ieškovo kompetenciją dėl bendrovės veiklos organizavimo ir dėl šios priežasties atšaukti jį iš užimamų pareigų. Ieškovas šiame valdybos posėdyje dalyvavo, sprendimas jam buvo žinomas, t. y. atšaukimo iš pareigų priežastį (neigiamai įvertinta kompetencija dėl bendrovės veiklos organizavimo) ieškovas žinojo, su STT išvada buvo susipažinęs, nes valdybai 2018 m. kovo 19 d. pateikė savo paaiškinimus dėl STT išvados.
8. Teismas pripažino, kad STT išvadoje konstatuoti ieškovo veiksmai ir darbo veiklos trūkumai, daro žalą bendrovei, t. y. menkina bendrovės autoritetą, kartu parodo ieškovo, kaip vadovo, nepakankamą kompetenciją, neatsakingumą, nerūpestingumą, neprofesionalumą, kas įvertinta atšaukiant ieškovą iš vadovo pareigų. Dėl tokių bendrovės veiklos trūkumų, nepakankamai efektyvaus administravimo, norminių teisės aktų pažeidimų ieškovas prarado akcininkų pasitikėjimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad įmonės veiklos trūkumus, konstatuotus STT išvadoje, lėmė jo darbinė veikla. Teismas darė išvadą, kad yra ieškovo kaltė dėl jo atšaukimo iš pareigų, o vien formalaus teiginio „atšaukiamas dėl kaltės“ nebuvimas nesudaro pagrindo vertinti, jog nebuvo asmens kaltės jį atleidžiant iš užimamų pareigų. Byloje esantys įrodymai (2018 m. kovo 20 d. valdybos posėdžio protokolas Nr. 23, STT išvada), leido teismui daryti išvadą, kad ieškovas iš pareigų buvo atšauktas dėl nepakankamai efektyvaus administravimo bei norminių teisės aktų pažeidimų, kas lėmė akcininkų nepasitikėjimą įmonės vadovu. Atsakovei nutraukus darbo santykius su ieškovu dėl jo kaltės, išeitinė išmoka jam negali būti priteisiama (DK 104 straipsnis 2 dalis), taip pat nenustačius aplinkybių, kad buvo uždelsta atsiskaityti su ieškovu, netenkintas ir reikalavimas dėl netesybų dėl pavėluotai išmokėtos išeitinės išmokos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas R. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Nurodo, jog kaltus vadovo veiksmus turi įrodyti atšaukimo teisę turintis subjektas, juridinio asmens vadovą atšaukdamas dėl šio kaltės ir netaikydamas įstatyme nustatytų garantijų. Apie juridinio asmens vadovo kaltus veiksmus DK 104 straipsnio prasme visų pirma turi būti sprendžiama pagal tai, kaip jis vykdė savo pareigas, nustatytas CK 2.87 straipsnyje, ar buvo lojalus bei sąžiningas priimdamas juridiniam asmeniui reikšmingus sprendimus ir vykdydamas kitas pareigas. Ieškovas buvo atšauktas iš pareigų iš esmės remiantis tik „LR STT išvada korupcijos rizikos analizės Panevėžio miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių veiklos srityse“, visiškai nevertinant kitų byloje esančių dokumentų - Panevėžio miesto savivaldybes kontrolės ir audito tarnybos UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 2017-02-03 atlikto veiklos audito ataskaitos. STT vertino tik egzistuojančius veiksnius, galinčius sudaryti prielaidą padaryti pažeidimus, o ne jau padarytus ar daromus pažeidimus - t.y. galimą korupcijos riziką. Darbo ginčų komisija, vertindama ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumą, neatskleidė įstaigos vadovo atleidimo (atšaukimo) iš pareigų priežasčių, taip pat nenustatė pasitikėjimo ieškovu praradimo pagrindų. Priešingu atveju pažeidžiama įstaigos vadovo (darbuotojo) teisė žinoti, kokiu pagrindu jis atšauktas (atleistas), reikšti atitinkamus reikalavimus, susijusius su tokiu atšaukimu (atleidimu). Kadangi ieškovui nebuvo atskleistos jo atšaukimo (atleidimo) iš einamų pareigų priežastys, tai nebuvo objektyviai pagrįsto teisėto pagrindo atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų. Atšaukus ieškovą iš direktoriaus pareigų ir atsižvelgus į Panevėžio miesto savivaldybes kontrolės ir audito tarnybos UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 2017-02-03 atlikto veiklos audito ataskaitos Nr. SAA-1 išvadas, kuriose nėra konstatuoti vadovo kalti veiksmai, ieškovui išeitinė išmoka priklauso.
11. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad STT išvadoje konstatuoti ieškovo veiksmai ir darbo veiklos trūkumai, daro žalą bendrovei, t. y. menkina bendrovės autoritetą, kartu parodo ieškovo, kaip vadovo, nepakankamą kompetenciją, neatsakingumą, nerūpestingumą, neprofesionalumą; kad dėl tokių bendrovės veiklos trūkumų, nepakankamai efektyvaus administravimo, norminių teisės aktų pažeidimų ieškovas prarado akcininkų pasitikėjimą. Jokioje patikrinimo medžiagoje nėra konstatuotas žalos padarymas, to neteigė ir atsakovės atstovas. Darbo ginčų komisija ir teismas visiškai neargumentavo, kodėl pripažįsta įrodymu STT išvadą, o kodėl atmeta kaip įrodymą Audito ataskaitą, kas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas netinkamai vertino atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę ir jų visetą, byloje nėra konkrečių duomenų apie ieškovo kaltę. Atsakovės teiginiai apie prarastą pasitikėjimą ieškovu nepagrįsti konkrečiais įvykiais, ieškovo sprendimais, asmeninėmis savybėmis ar įstaigos veiklos rezultatais.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Panevėžio autobusų parkas“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad apelianto atleidimas nebuvo drausminė nuobauda, o pasinaudojimas ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatyta bendrovės valdybos teise rinkti ir atšaukti bei atleisti bendrovės vadovą iš pareigų. Vien formalaus teiginio sprendime „atšaukiamas dėl kaltės“ nebuvimas nesudaro pagrindo vertinti, jog nebuvo asmens kaltės jį atšaukiant iš pareigų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atleidžiant vadovą iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, iš DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, pagal kurį darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Apeliantas dalyvavo bendrovės valdybos posėdyje priimant sprendimą dėl jo atšaukimo iš pareigų ir viską privalėjo žinoti bei suprasti. Teismo sprendime, STT išvadoje nėra užuominų apie padarytą materialinę žalą. Išvadoje nurodoma daug pažeidimų ir siūloma spręsti dėl pažeidimus padariusių asmenų atsakomybės, konstatuota, kad apeliantas, eidamas bendrovės vadovo pareigas, neužtikrino tinkamo jam nustatytų funkcijų vykdymo, išsamiai išdėstyti konkretūs atvejai, rodantys įmonės veiklos, už kurią buvo atsakingas apeliantas, bei apelianto darbo trūkumus. Apelianto argumentai, kad dėl jo veiksmų bendrovė žalos nepatyrė, ar kad jis nebuvo siekęs pakenkti bendrovei savo tyčiniais veiksmais, neturi teisinio reikšmingumo. Šioje byloje nekeliamas žalos atlyginimo klausimas, netinkamas darbo funkcijų vykdymas savaime yra žalingas, nes nesuderinamas su bet kurios įmonės veiklai keliamais reikalavimais.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti, nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Nurodo, kad 2018 m. kovo 20 d. valdybos posėdyje R. P. dalyvavo, posėdyje vyko STT tyrimų išvados vertinimas bei priimamas sprendimas dėl bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų. Todėl ieškovas žinojo ir suprato, kokios priežastys lėmė jo atšaukimą iš pareigų. Pagal teisminę praktiką nuo vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso visos įmonės veiklos efektyvumas. Bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, savo veiksmais bendrovei sukurti teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu. Dėl tokios vadovo pareigybės reikšmės būtinas renkančio vadovą bendrovės organo pasitikėjimas juo. Bendrovės valdybai ar kitam vadovą išrinkusiam organui praradus pasitikėjimą vadovu ar nusprendus operatyviai koreguoti įmonės valdymą bei konstatavus, kad kito asmens gebėjimai valdyti įmonę didesni ir tai suteiks įmonei daugiau naudos, įstatymas suteikia teisę atšaukti vadovą iš pareigą. Sprendžiant dėl išeitinės išmokos, teismai vertiną specifinę įmonės vadovo teisinę padėtį, kuri lemia aukštus reikalavimus jo veiklai ir atsakomybei, ir daro išvadą, kad, kai yra ieškovo kaltė dėl jo atšaukimo iš pareigų, atleidžiant jį iš pareigų, jam neturi būti sumokama išeitinė išmoka. Įmonės vadovo kaltę lemia ir akcininko pasitikėjimo juo praradimas. Bendrovė, kartu ir jos akcininkai turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo, kad jis veiktų bendrovės interesais kvalifikuotai, rūpestingai ir apdairiai. Svarbu, kad šio teisinio santykio šalys pasitikėtų viena kita. Ieškovo kaltė, pagrįsta STT išvada, kurioje konstatuota eilė atliktų pažeidimų, todėl atsakovė neturėjo jokio pagrindo papildomai vertinti dar ir audito ataskaitos. Juridinio asmens teisė atšaukti įmonės vadovą yra absoliuti, t.y. vadovas gali būti atšauktas bet kada, atšaukimo nebūtina pagrįsti jokiais papildomais pagrindais ar vadovo darbo kokybės vertinimu, taip pat aktuose nėra imperatyviai reglamentuojama, kad atleidžiant vadovą turi būti nurodyta ar jis atleidžiamas be kaltės ar jai esant. Kadangi ieškovas atšauktas iš direktoriaus pareigų, vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, dėl jo kaltės, jam neturėjo būti sumokama išeitinė išmoka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
15. Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prašymui pagrįsti jokių argumentų nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, jog CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t.y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, bei atsiliepimai į skundą, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teisėjų kolegijos posėdyje nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
16. Byloje nustatyta, kad 2000 m. sausio 24 d. darbo sutartimi Nr. 2 ieškovas priimtas dirbti UAB „Panevėžio autobusų parkas“ administracijos vadovu - generaliniu direktoriumi. UAB „Panevėžio autobusų parkas“ buvo atliktas auditas, kurio metu buvo siekiama įvertinti atsakovės veiklą efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo aspektais, audituotas 2015 m. - 2016 m. laikotarpis, pokyčių ir palyginimų analizei naudojant ir 2012 m. - 2014 m. duomenis. Atlikus auditą, 2017 m. vasario 3 d. parengta UAB „Panevėžio autobusų parkas“ veiklos audito ataskaita. Taip pat STT atliko korupcijos rizikos analizę Panevėžio miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių, įskaitant ir UAB „Panevėžio autobusų parkas“, veiklos srityse, kurios metu buvo analizuojamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., ir pateikė išvadas. 2018 m. kovo 20 d. posėdžio metu UAB „Panevėžio autobusų parkas“ valdyba įvertino neigiamai direktoriaus kompetenciją dėl bendrovės veiklos organizavimo, todėl vadovaudamasi ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, nusprendė nuo 2018 m. balandžio 11 d. atšaukti ieškovą iš direktoriaus pareigų ir nutraukti su juo darbo sutartį. Atsakovės valdyba 2018 m. gegužės 7 d. posėdžio metu netenkino ieškovo 2018 m. gegužės 2 d. prašymo dėl išeitinės išmokos išmokėjimo.
17. Byloje keliamas klausimas, ar ieškovas iš pareigų atšauktas dėl kaltės, ar nesant kaltei. Apelianto nuomone, jis atšauktas iš pareigų nesant jo kaltės, todėl jam priklauso išeitinė išmoka vadovaujantis DK 104 straipsnio 2 dalimi. Ši norma nustato, jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, išeitinės išmokos išmokėjimas atleidžiant darbuotoją susietas su jo kalte. Nors skunde apeliantas nurodo argumentus, kad nebuvo teisinio pagrindo jo atšaukimui, tačiau pažymėtina, kad jis neginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, byloje reikšminga buvo nustatyti tik tai, ar atšaukimą iš pareigų lėmė jo kalti veiksmai ar jis atšauktas iš pareigų nesant kaltės.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, jog išeitinė kompensacija ieškovui nepriteista visiškai pagrįstai. Nors apeliantas skunde teigia, kad galimai jam nebuvo žinomos priežastys, dėl kurių jis atšaukiamas iš pareigų, su tuo sutikti negalima. Pabrėžtina, jog vien formalaus teiginio „atšaukiamas dėl kaltės“ nebuvimas nesudaro pagrindo vertinti, jog nebuvo asmens kaltės jį atleidžiant iš užimamų pareigų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose nėra imperatyviai reglamentuojama, kad atleidžiant vadovą turi būti nurodyta ar jis atleidžiamas be kaltės ar jai esant. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atleidžiant vadovą iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, iš DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 53 straipsnio 7 dalyje nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, pagal kurį darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012), o atšaukimo dėl kaltės aplinkybė gali būti įrodinėjama visomis civilinio proceso įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, 2018 m. kovo 20 d. valdybos posėdyje, kurio metu buvo nutarta neigiamai vertinti ieškovo kompetenciją dėl bendrovės veiklos organizavimo ir dėl šios priežasties atšaukti jį iš užimamų pareigų, ieškovas dalyvavo, jam valdybos priimtas sprendimas buvo žinomas, posėdyje buvo įvardintos atšaukimo iš pareigų priežastys, taip pat ieškovas su STT išvada buvo susipažinęs, nes valdybai 2018 m. kovo 19 d. pateikė savo paaiškinimus dėl STT išvados. 2018 m. kovo 20 d. valdybos posėdyje buvo svarstyta STT išvada ir nuspręsta, kad UAB „Panevėžio autobusų parkas“ direktoriaus kompetencija dėl bendrovės veiklos organizavimo vertinama neigiamai, kas sąlygojo sprendimą atšaukti jį iš užimamų pareigų. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovui buvo žinomos atšaukimo iš pareigų priežastys.
19. Apeliantas nurodo, kad jis buvo atšauktas iš pareigų iš esmės remiantis tik „LR STT išvada korupcijos rizikos analizės Panevėžio miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių veiklos srityse“, visiškai nevertinant kitų byloje esančių dokumentų - Panevėžio miesto savivaldybes kontrolės ir audito tarnybos UAB „Panevėžio autobusų parkas“ 2017-02-03 atlikto veiklos audito ataskaitos. Teigia, kad STT vertino tik egzistuojančius veiksnius, galinčius sudaryti prielaidą padaryti pažeidimus, o ne jau padarytus ar daromus pažeidimus - t.y. galimą korupcijos riziką. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas dėl jo kaltės ir kad tai pagrindžia minėta STT išvada, kurioje konstatuoti pažeidimai, konkretūs atvejai, rodantys įmonės veiklos, už kurią buvo atsakingas ieškovas, bei ieškovo kaip bendrovės vadovo darbo trūkumus: 1) UAB „Panevėžio autobusų parkas“ mažos vertės pirkimai dažniausiai buvo atliekami apie juos neskelbiant; 2) UAB „Panevėžio autobusų parkas“ neužtikrino konkurencijos siekiant didesnio tiekėjo skaičiaus dalyvavimo pirkimų procedūrose; 3) į pirkimų planą neįtraukiami visi UAB „Panevėžio autobusų parkas“ pirkimai; 4) ne visos UAB „Panevėžio autobusų parkas“ sudarytos sutartys viešinamos nustatyta tvarka; 5) UAB „Panevėžio autobusų parkas“ neatskirtos pirkimų inicijavimo, vykdymo ir kontrolės funkcijos; 6) UAB „Panevėžio autobusų parkas“ pirkimų iniciatoriams nenustatyta pareiga pasirašyti nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus; 7) UAB „Panevėžio autobusų parkas“ ne visais atvejais yra pildomos pirkimo paraiškos; 8) UAB „Panevėžio autobusų parkas“ ne visais atvejais užtikrinamas nešališkas pretenzijų nagrinėjimas; 9) UAB „Panevėžio autobusų parkas“ nepakankamai užtikrinama sudarytų sutarčių vykdymo kontrolė. Nustatyta, kad ieškovo atšaukimą iš pareigų lėmė būtent STT tyrimo metu nustatyti pažeidimai, už kuriuos buvo atsakingas ieškovas. STT tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., kai tuo tarpu audito ataskaitoje buvo vertinamas laikotarpis už 2015 - 2016 metus. Audito ataskaitos išvados nepaneigia STT išvadų teisingumo. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad STT išvada būtų neteisinga. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei tvirtina apeliantas, byloje esantys įrodymai leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovas iš pareigų buvo atleistas dėl netinkamo bendrovės veiklos organizavimo, kas lėmė akcininkų nepasitikėjimą įmonės vadovu.
20. Pabrėžtina, kad ieškovui, kaip įmonės vadovui, buvo keliami aukštesni reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams, todėl ir jo kaltė atšaukiant iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus įmonės vadovo statusui, o ne pagal drausminės atsakomybės sąlygas, taikomas taikant drausminę atsakomybę bet kuriam bendrovės darbuotojui (ne administracijos vadovui). Bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir daugeliu atvejų yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė įrodė, jog ieškovas dėl savo veiksmų, nurodytų STT išvadoje, prarado akcininkų pasitikėjimą dėl netinkamai atliekamų savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, kas pagrindžia ieškovo kaltę dėl jo atleidimo iš direktoriaus pareigų.
21. Kadangi atsakovės valdybos sprendimą atleisti ieškovą iš pareigų nulėmė paties ieškovo veiksmai, kaip nepagrįstas ir neįrodytas atmetamas apelianto argumentas dėl jo kaltės nebuvimo atleidžiant jį iš pareigų (CPK 178 straipsnis). Padarius šią išvadą, nebelieka pagrindo svarstyti klausimą dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį priteisimo. Šiuo atveju atsakovė įrodė ieškovo atleidimą iš pareigų dėl jo kaltės (CPK 178 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 183 straipsnis).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi aplinkybė, kad nebuvo nustatyta, jog ieškovas savo veiksmais padarė materialinės žalos bendrovei, kadangi sprendimo atleisti iš pareigų metu ieškovas buvo praradęs atsakovės pasitikėjimą dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, ne dėl žalos padarymo. Šiuo atveju būtent pasitikėjimo praradimas nulėmė ieškovo atleidimą iš pareigų. Kaip pagrįstai nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė, netinkamas darbo funkcijų vykdymas savaime yra žalingas, nes nesuderinamas su bet kurios įmonės veiklai keliamais reikalavimais.
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi.
24. Apeliacinės instancijos sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas materialinės ir procesinės teisės nuostatų nepažeidė, tinkamai ištyrė bei vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.