Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-712-966/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
1S-712-966/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28712-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-712-966/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28712-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2; (S) 2.1.16.2.2
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. U., kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones J. U., galimai padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

1.1. J. U. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo manant, kad jis laikotarpyje tarp 2019 m. gegužės 28 d. 17.30 val. ir 2019 m. gegužės 29 d. 11.00 val., tyčia atsuktuvu subraižė G. G. naudojamo automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) kairės ir dešinės pusės priekines ir galines dureles bei pradūrė skyles automobilio bagažinės dangtyje, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė G. G. turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje tarp 2019 m. birželio 10 d. 19.30 val. ir 2019 m. birželio 11 d. 11.00 val. tyčia atsuktuvu subraižė G. G. naudojamo automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekines ir galines dureles, bagažinės dangčio kairę pusę bei įskėlė kairės pusės galinį žibintą, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė G. G. turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje tarp 2019 m. birželio 26 d. 20.30 val. ir 2019 m. birželio 27 d. 11.00 val. tyčia atsuktuvu subraižė G. G. naudojamo automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), visas dureles, stogą, dešinį galinį sparną, abu stogo tvirtinimo laikiklius bei vieną iš jų atlupo, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė G. G. turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje tarp 2019 m. birželio 27 d. 19.00 val. ir 2019 m. birželio 28 d. 11.30 val. tyčia atsuktuvu subraižė G. G. naudojamo automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), priekinį bamperį, dešinės pusės veidrodėlį, pradūrė juose skyles bei sulankstė priekinį valstybinį numerį, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė G. G. turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje tarp 2019 m. birželio 28 d. 20.30 val. ir 2019 m. birželio 29 d. 8.00 val. tyčia atsuktuvu įbrėžė G. G. naudojamo automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), prie dešinės pusės stogo linkio bei sulankstė automobilio stogo priekinę dešinę pusę, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė G. G. turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje tarp 2019 m. birželio 30 d. 13.30 val. ir 2019 m. liepos 1 d. 14.30 val. tyčia atsuktuvu subraižė G. G. naudojamo automobilio „Mercedes Benz “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), visus langus, stogą, suskaldė kairį galinio vaizdo veidrodėlio rėmelį, sulaužė priekinių valytuvų mechanizmą, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė G. G. turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpyje tarp 2019 m. liepos 13 d. 19.30 val. ir 2019 m. liepos 14 d. 11.30 val. tyčia žirklėmis subraižė G. G. automobilio „VW Golf V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), visus langus, visas lempas, stogą, taip pat sulankstė, subraižė ir subadė priekines ir galines dureles, priekinius ir galinius sparnus, bagažinės ir variklio dangčius bei apipylė automobilį nenustatytos kilmės skysčiu, tokiu būdu sugadino svetimą turtą: automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 541 Eur vertės, padarydamas G. G. 2 286 Eur turtinę žalą, automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 935 Eur vertės, padarydamas G. G. 922 Eur turtinę žalą ir automobilį „VW Golf V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1626 Eur vertės, padarydamas G. G. 2 053 Eur turtinę žalą, iš viso padarydamas nukentėjusiajam bendrą 5 261 Eur turtinę žalą;

1.2. Be to J. U. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo manant, kad jis Laikotarpyje tarp 2019 m. rugpjūčio 7 d. 14.30 val. ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. 12.25 val. tyčia automobilio raktu subraižė G. G. automobilio „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), priekinį ir galinį automobilio bamperius, kairės pusės priekinių durelių stiklą, galinius žibintus, dešinės pusės durelių stiklą, priekinį ir galinį automobilio stiklus, kairės pusės priekinį žibintą ir chromuotas detales aplink automobilio langus; subraižė ir įlenkė automobilio stogą, bagažinės dangtį, abiejų pusių sparnus ir dureles bei įlenkė variklio dangtį, taip tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė G. G. turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiko tarpu, toje pačioje vietoje, tyčia automobilio raktu subraižė E. B. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį ir galinį bamperius, variklio ir bagažinės dangčius, kairės pusės priekinį ir galinį sparnus, kairės ir dešinės pusės galines dureles, dešinės ir kairės pusės automobilio slenksčius, dešinės pusės sparnus, automobilio stogą bei subraižė ir įlenkė priekines dešinės ir kairės pusės dureles, taip tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė E. B. turtinę žalą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiko tarpu, toje pačioje vietoje, tyčia automobilio raktu subraižė D. G. automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio ir bagažinės dangčius, kairės pusės priekines ir galines dureles, dešinės pusės galines dureles, automobilio stogą bei chromuotas detales aplink durelių langus, taip tyčia sugadino svetimą turtą ir padarė D. G. turtinę žalą, tokiu būdu sugadino svetimą turtą: automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Eur vertės, padarydamas G. G. 2 800 Eur turtinę žalą, automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur vertės, padarydamas E. B. 2 590 Eur turtinę žalą ir automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 950 eurų vertės, padarydamas D. G. 400 Eur turtinę žalą, iš viso padarydamas nukentėjusiesiems bendrą 5 790 Eur turtinę žalą;

1.3. Be to J. U. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo manant, kad jis 2019 m. gruodžio 28 d. apie 20.08 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pro buto langą tyčia metė puodą, virdulį bei peilio rankeną į Z. M. automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip trijose vietose įlenkė automobilio stogą bei dešinės pusės priekines dureles, tokiu būdu tyčia apgadino svetimą – Z. M. priklausantį turtą 3 500 Eur vertės, padarydamas 375 Eur turtinę žalą.

2. Kauno apylinkės teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, nustatė, kad J. U. yra socialiai pavojingas asmuo, savo būklės atžvilgiu nėra kritiškas, jo veiksmai neprognozuojami, duomenų apie sveikatos būklės pagerėjimą nėra, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas, todėl jos taikymo terminą pratęsė 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

3. Skunde J. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartis ir priimti naują sprendimą, kuris naikintų taikomas procesines priemones.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas paskyrė pačią griežčiausią procesinę prievartos priemonę neatsižvelgdamas į esmines aplinkybes. Paskutinė veika buvo padaryta 2019 m. gruodžio 28 d. ir nuo to laiko jokio teisės pažeidimo nepadarė. Praėjus tiek laiko negalima laikyti, kad asmuo vis dar yra pavojingas visuomenei, nuo jos atskirtas ir laikomas uždarytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Teismo sprendimas neproporcingas realiai situacijai.

3.2. Skunde J. U. pažymi, kad buvo laisvas Lietuvos pilietis, kuris neprivalėjo teisine tvarka gintis nuo teisėsaugininkų pareikštų kaltinimų ir nesigynė. Iš tikrųjų jokių nusikalstamų veikų, dėl kurių yra kaltinamas, nepadarė. Teismas savo sprendimą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo grindžia pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėta byla ir joje nustatytomis aplinkybėmis. J. U. tikina nežinojęs, kad serga, tačiau šio fakto neginčija ir yra pasiryžęs gydytis ambulatoriškai.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

J. U. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, skundžiamą nutartį, įvertinusi J. U. skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria J. U. taikomos procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas 3 mėnesiams, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymo terminą, visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes įvertinto tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.

6. Analizuojamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnis, reglamentuojantis su procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą taikymu susijusius klausimus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tokiu atveju, jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Komentuojamo straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tokios pačios tvarkos, kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.

7. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2020 m. birželio 5–16 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas, kad J. U. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų metu sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiame akte nustatyta ir tai, kad dėl savo sveikatos būklės J. U. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiamas teismo posėdžio metu. J. U. mąstymas nenuoseklus, sulėtintas, išsakė santykio, nuodijimo, persekiojimo kliedesius, emocijos neadekvačios, dirglios, nuotaika distiminė, korekcijai nepasiduoda. Savo liguistiems išgyvenimams, juridinės situacijos padariniams nekritiškas, įsitempęs, gynybiškas. Nepakankamai nuoseklus mąstymas, apibendrinimo lygio netolygumas, priešiškumas, įtampa, galimas agresyvus elgesys, veiksmai neprognozuojami, socialiai pavojingas. J. U. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (ekspertizės akto 6 lapas).

8. Remdamasis ekspertizės aktu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga pratęsti procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, kadangi J. U. išlieka socialiai pavojingas, savo būklės atžvilgiu nekritiškas, jo veiksmai neprognozuojami, o duomenų apie reikšmingą jo sveikatos būklės pasikeitimą nėra gauta. Teismo posėdyje, taip pat ir skunde išsakyta J. U. nuomonė dėl gydymosi ambulatoriškai, neteikia pagrindo išvadai, kad J. U. psichinės sveikatos būklė nereikalauja tolesnio procesinės prievartos priemonės taikymo. Vertinamo klausimo kontekste pažymima, kad asmens psichinės sveikatos būklės vertinimas yra specialių medicininių žinių reikalaujanti sritis, todėl sprendžiant klausimą dėl atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą asmens, galimai padariusio baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, psichinės sveikatos būklės įvertinimas teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte turi ypatingą reikšmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, šias išvadas teikusių ekspertų kompetencija. Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai ir nesant jokių duomenų, kad J. U. psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi tiek, kad taikyti vertinamą procesinę prievartos priemonę būtų nebetikslinga, nėra pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė nesant tam pagrindo. Ambulatorinio gydymo taikymas, atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumą ir vertinant šiuos duomenis baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, dėl kurių padarymo J. U. atiduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pavojingumo kontekste, neužtikrintų BPK 141 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės tikslų ir paskirties.

9. Skunde J. U. nurodo, kad baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, dėl kurių pareikšti kaltinimai, jis nepadarė. Šiuo aspektu pažymima, kad sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės taikymo termino pratęsimo nėra sprendžiama, ar asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Ši aplinkybė yra įrodinėtina nagrinėjant bylą iš esmės BPK XXIX skyriuje nustatyta tvarka. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas BPK 141 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės taikymo klausimas, vertinamas tik duomenų pagrįsti manymui, kad asmuo galėjo padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, pakankamumas. Skundžiamoje nutartyje šie duomenys (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys) aptarti ir pagrįstai įvertinti, kaip pakankami manymui, kad J. U. galėjo padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje.

10. Skunde J. U. prašo panaikinti ne tik 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas, bet ir 2020 m. birželio 25 d. nutartį, kuria jam paskirta BPK 141 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 20 dienų terminas skundui paduoti dėl 2020 m. birželio 25 d. yra pasibaigęs, ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl šios nutarties revizija apeliacine tvarka nėra galima.

11. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, BPK 141 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, duomenų, šioje proceso stadijoje sudarančių pakankamą pagrindą manyti, kad J. U. galėjo padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, visumą, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas BPK 141 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo terminą pratęsė pagrįstai ir teisėtai. Todėl skundžiamą nutartį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, 141 straipsniu,

nutaria:

J. U. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė