Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-04-06 · Civilinė byla Nr. 2A-251-280/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
2A-251-280/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
Ieškovas
A. U.
Atsakovas
VŠĮ Pasvalio pirminės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-251-280/2016
Teisminio pr. Nr. 2-32-3-00719-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10; 3.3.1.14; 3.3.1.21(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-1000/2015 pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovui VŠĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrui dėl žmogaus teisių pažeidimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. U. 2014-08-12 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė atsakovo VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vadovo V. P. 2011-07-08 pasirašytą raštą Nr. R3-368 pripažinti neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovą VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą ieškovei išduoti vieną iš pažymų: pažymą, kad A. U. 2011 m. nesirgo lėtiniu alkoholizmu, nesirgo narkomanija, nesirgo psichikos liga; pažymą, kad A. U. 2011 m. nesirgo F10, nesirgo narkomanija, psichikos liga Z76.9; 3) priteisti iš atsakovo VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro 1448 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškinyje ji nurodė, kad atsakovas, neturėdamas ieškovės raštiško sutikimo ją gydyti, neteisėtai teikė jai gydymo paslaugas, nors jau 2008 m. ji nebuvo atsakovo pacientė ir VŠĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre nesigydė ir prašė nutraukti gydymą. Ji nebuvo supažindinta su savo pačios medicininiais dokumentais, todėl atsakovas neturėjo teisės teikti išvadų apie jos sveikatos būklę. Atsakovo vadovas V. P. neteisėtai teigė, kad ji yra psichikos sveikatos centro įskaitoje ir neleido susipažinti su medicininiais dokumentais. Atsakovas 2011-07-08 Nr.R-368 rašte siuntė ją priverstinai hospitalizuotis, taip pažeisdamas jos asmens neliečiamumą. Šis raštas pažeidė jos teises, todėl turi būti pripažintas neteisėtu, kadangi nurodyta diagnozė tuo metu nebuvo patvirtinta. Tvirtina, kad neserga jokia psichine liga.

Prašė teismą įpareigoti atsakovą išduoti pažymą, kad ji nesirgo psichikos ligomis. Dėl nurodytų atsakovo veiksmų ji patyrė dvasinius nepatogumus išgyvenimus, buvo pažeista garbė ir orumas, todėl turi būti priteista neturtinė žala iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl atsakovo rašto panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo atmetė, dalyje dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pažymą, kad atsakovė 2011 m. nesirgo alkoholizmu, narkomanija, psichikos liga ar pažymą, kad ieškovė nesirgo F10, narkomanija, psichikos liga Z76.9, nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme, priteisė iš ieškovės 459,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, bei 12,61 Eur – valstybei.

Teismas nurodė, kad ieškovė pati atvyko į VŠĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą ir jame gydėsi, tokiu būdu, savo veiksmais išreiškė ir davė sutikimą būti gydoma. Įstaigos vidaus taisyklės yra pakabintos informaciniame stende ir su jomis turi galimybę susipažinti kiekvienas pacientas. Ieškovės gydymąsi ir buvimą paciente patvirtino Panevėžio teritorinės kasos išrašas, iš kurio nustatyta, kad nuo 2008-11-02 iki 2011-11-02 ieškovei buvo teikiami kompensuojami vaistai. Teismas pripažino, kad atsakovas rašte netinkamai parinko terminą, kad ieškovė yra „įskaitoje“, kadangi šiuo terminu buvo įvardinta medicininė apskaita, į kurią buvo įtraukta ieškovė. Netikslus termino nurodymas, nedaro rašto neteisėtu, nes ieškovei baudžiamojoje byloje buvo nustatytas medicininis stebėjimas. Atsakovas, kaip gydytojas, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią informaciją apie jo sveikatos būklę negalima teikti, siekiant nepakenkti paciento būklei. Atsakovas nesuteikė ieškovei visos informacijos, manydamas, kad sužinojus informaciją apie sveikatos būklę, atsižvelgiant į ieškovei nustatytą diagnozę, gali pakenkti ieškovės sveikatai, tai nelaikytina ieškovės laisvės apribojimu ar jos kaip pacientės teisės pažeidimu.

Ginčijame atsakovo 2011-07-08 rašte Nr. R3-368 nurodyta, kad ieškovę gydantis gydytojas išdavė ieškovei siuntimus į Vilniaus respublikinę psichiatrijos ligoninę bei rekomendaciją kreiptis į Respublikinę psichiatrijos ligoninę klinikinių konsultacijų skyrių. Šis raštas buvo atsakymas į ieškovės 2011-07-02 prašymą dėl gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo apskundimo, kuriuo ji prašė išduoti pažymą, kad ji neserga liga F25. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1997 m. ieškovei buvo diagnozuota liga F25, dėl ko ji reguliariai lankėsi pas psichiatrą. Byloje nesant duomenų, kad nurodyta diagnozė yra melaginga, atsakovas teikdamas informaciją vadovavosi nustatytais ieškovės sveikatos duomenimis, ieškovė nepateikė duomenų paneigiančių 1997 m. nustatytą diagnozę, todėl atsakovas pagrįstai neišdavė jai prašomos pažymos. Skundžiamas atsakovo raštą laikant teisėtu, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą išduoti pažymą, kad ji nesirgo ankščiau nurodytomis ligomis, teismas nutraukė, nustatęs kad tokio reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtinas teismo kompetencijai, nes tik medicinos įstaiga, išsamiai ištyrusi ieškovės sveikatos būklę, gali išduoti ieškovės prašomo turinio pažymą.

Šalies argumentai

Ieškovė A. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-11-12 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašo prijungti prie bylos receptą, įrodantį, kad ieškovė lankydavosi VŠĮ „Joniškėlio poliklinika“ pas šeimos gydytoją bei taikyti atsakovo vadovui atsakomybę už melagingus parodymus.

Ieškovės nuomone, teisėja sprendime nurodo, kur kabo atsakovo vidaus taisyklės, taigi ji lankosi atsakovo įstaigoje, naudojasi teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, tikrinasi sveikatą, todėl yra priklausoma nuo atsakovo, t.y. šališka. Teisėja nagrinėdama bylą, išgalvojo liudytojo gydytojo A. M. parodymus, nes posėdžio garso įraše liudytojo parodymai skiriasi nuo nurodytų sprendime.

Teismas pakeitė ieškinio pagrindą, ieškovė prašė priteisti neturtinę žalą ne dėl išduotos atsakovo pažymos, bet dėl pažeistų žmogaus teisių. Žmogaus teisės buvo pažeistos, atsakovui nevykdant sąlygų, pažeidžiančių žmogaus teises: informuotas sutikimas, asmens neliečiamumas, informacijos asmeniui apie jį suteikimas.

Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė yra Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pacientė, nepateikė įrodymų, jog įstaiga yra užsitikrinusi, kad ieškovei būtų pateikta visa būtina informacija. Nustačius, kad gydytojas teikė medicinos pagalbą be sutikimo arba viršijo duoto sutikimo ribas, taip pat reikiamai neinformavo paciento, laikytina teisių pažeidimu ir pagrindu taikyti civilinę atsakomybę. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovas apie paciento duotą sutikimą privalo įrašyti į jo medicinos dokumentus, o pacientas pasirašyti. Neteikdamas informacijos, atsakovas pažeidė ieškovės asmens autonomijos principą, pagal kurį ieškovė renkasi tai, kas jai geriausia.

Teismas klaidingai vertina faktą, pagal kurį recepto išrašymas reiškia buvimą kurios nors sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos pacientu, nes galima būti ir tos įstaigos pacientu neišrašius nei vieno recepto. Recepto išrašymą lemia gydytojo kompetencija, 2011-11-02 ieškovei receptą išrašė VŠĮ „Joniškėlio poliklinika“ gydytoja. Teismas nesivadovavo ieškovės pateiktais įrodymais apie ieškovės nedarbingumą, kurie patvirtina, kad ieškovė nedirba dėl somatinių sutrikimų. 2006-06-12 baudžiamosios bylos nutarties teismas nėra išsiuntęs gydymo įstaigai. Ieškovės teigimu, ji lankėsi gydymo įstaigoje bijodama prievartos jos atžvilgiu. Sąvoka „įskaita“ yra įžeidžianti ir šia sąvoka ieškovę gąsdino ir žemino terapeutas V. P..

Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovė buvo įtrauktą į sąrašą asmenų, kuriems reikalingas stebėjimas. Teisėja konstatuodama, kad ieškovė 1997 m. buvo diagnozuota liga F25.1, nepaisė LR Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 3 str., Konvencijos 5 str. 1 d. . 2011-05-05 raštu Nr. R3-259 gydytojas V. P. uždraudė ieškovei susipažinti medicininiais dokumentais bei vertė ją hospitalizuotis. Atsakovo vadovui nesuteikiama teisė pasirašyti lydraštį, nes nėra specialisto pasirašyto rašto. Teismas nepaisė, kad V. P. yra visiškai svetimas ieškovei asmuo, jis neturi teisės ieškovei teikti patarimus rekomendacijas. Ieškovei toks nurodymų teikimas yra nemalonus ir pažeidžiantis ieškovės kaip žmogaus teises. Terapeutas V. P. ėmė veikti už gydytoją specialistą, tam neturėdamas licenzijos, nepaisė LR SAM Ministro Įsakymo „Dėl medicinos normos MN53:2005“, kurioje nėra nurodyta, kad dėl diagnozės paneigimo, pacientas nukreipiamas į kitą gydymo įstaigą.

Ieškovė tvirtina, kad neprivalo įrodyti, kad ji yra sveika, sutrikimas turi būti įrodytas atsakovo. Ieškovė teigia, kad atsakovas 2011-05-30 yra parašęs nukreipimą į RVPL, tačiau nukreipimą parašė pats terapeutas V. P. ir ieškovė nėra jo mačiusi. Šis nukreipimas parašytas be ieškovės žinios, be ieškovės parašo. Ieškovei nėra žinoma kokiomis aplinkybėmis A. M. išrašė šį siuntimą, ieškovės specialistas niekada nesiuntė į Vilniaus respublikinę ligoninę. Byloje nėra nė vienos GKK pasirašytos pažymos apskaitos forma 035/a ir specialisto pasirašyto dokumento, kad ieškovė būtų galėjusi sirgti, todėl atsakovo vadovas melavo, teigdamas GKK valia ieškovę esant sergančią. Teisėja nepagrįstai nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji neserga 1997 m. nustatyta liga, nenurodė, kokiais įstatymais vadovaujantis pateikė tokius teiginius ir kad gydymo įstaigos tokių, kaip teisėja nurodo, nuginčijimų nevykdo.

Ieškovei nebuvo atlikta kompleksinė klinikinė psichiatrinė diagnostika, kuria vadovaujantis būtų buvę galima skirti diagnozę F25.1., teismui atsiųsti ligoninės išrašai nepatikimi – nėra psichologo pavardės, antspaudo, todėl teismas nepagrįstai teigė, kad ligoninė teisingai diagnozavo paciento pablogėjusią sveikatą.

2008-10-03 sprendime nustatyta, kad ieškovė gali pilnai įgyvendinti savo teises ir ginti savo interesus, skirti ekspertizę jai nėra tikslinga. Teisėja nevertino, kad sprendimu jau yra palankiai įvertinta ieškovės sveikata, todėl ieškovei to įrodinėti nebereikia. Teismas iš atsakovės priteisė per dideles atstovavimo išlaidas, nes advokatas buvo susipažinęs su bylomis pagal ieškovės ieškinius ir jam nedaug laiko užėmė parašyti atsikirtimus. Be to, nors advokatas teismo posėdžiuose užtruko 7 val., tačiau dėl jo kaltės teismo posėdžiai buvo atidedami, be to, atsakovo atstovas posėdžiuose galimai melavo, nesąžininga priteisti maksimalias sumas už galimą advokato melą.

Atsiliepimas

Atsakovas VŠĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2015-11-12 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti.

Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad sprendimo nurodymas apie tai, kad atsakovo vidaus taisyklės kabo stende, rodo teisėjos šališkumą. Ieškovė šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu neginčijo. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad teisėja galimai išsigalvojo gydytojo A. M. parodymus kad nebūtų teikiami ieškovei jos medicininiai dokumentai. Šios aplinkybės buvo nurodytos atsiliepime, atsakovas negalėjo pateikti šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, nes draudimas buvo įrašytas ieškovės ligos istorijoje.

Kadangi apeliantė bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsakovo pacientė, atsakovas neturėjo galimybių pateikti įrodymus iš ieškovės ligos istorijos. Ieškovė pati atvyko į atsakovo gydymo įstaigą ir lankėsi VŠĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos centro Psichikos sveikatos centre, todėl laikoma, kad ji buvo informuota ir sutiko, kad būtų apžiūrėta, įvertinta jos sveikatos būklė, paskirtas gydymas. Rašytinis sutikimas reikalingas prieš pacientui atliekant chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą. Apeliantei tokios procedūros nebuvo reikalingos. Apeliantė reguliariai lankėsi pas gydytojus, todėl šis jos lankymasis reiškė informuotą sutikimą, ji turėjo galimybę kreiptis į įstaigos specialistus rūpimais klausimais.

Tai, kad apeliantė lankėsi VŠĮ Joniškėlio poliklinikoje, nepatvirtina, kad ji buvo ne atsakovo pacientė, nes VŠĮ Joniškėlio poliklinika yra VŠĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro padalinys, o ne savarankiškas juridinis asmuo ir privalo vadovautis centro nustatyta tvarka. Apeliantės argumentus kad ji nebuvo atsakovo pacientė paneigia Panevėžio teritorinės ligonių kasos išrašas, iš kurio matyti, kad apeliantei buvo teikiami kompensuojami vaistai nuo 2008-01-31 iki 2011-11-02, tai reiškia, kad ji gydėsi atsakovo įstaigoje.

Tai, kad ji gydėsi nuo somatinių ligų, nepaneigia fakto, kad ji neserga psichine liga. 2006-06-12 Pasvalio rajono apylinės teismo nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-755/2006 apeliantė buvo pripažinta kalta ir nustatytas jai medicininis stebėjimas.

Atsiliepimas

Atsakovo rašte nurodytas terminas „įskaita“ nelaikytinas neteisėtu, kadangi šiuo terminu įvardinta apskaita, žmonių, kuriems reikalingas medicininė priežiūra, stebėjimas, į kurią buvo įtraukta apeliantė.

1997 m. Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje apeliantei buvo nustatyta diagnozė F25.1. Teisminio nagrinėjimo metu teismo ekspertė patvirtino, kad ligos diagnozė gali būti panaikinta tik pacientui kreipiantis į stacionarą ir atliekant ekspertizę. Nors apeliantė teigė, kad neserga liga F25.1, tačiau jokių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovo 2011-07-05 rašte Nr. R3-368 nurodyta, kad ieškovę gydantis gydytojas jai išdavė siuntimus į Vilniaus respublikinę psichiatrijos ligoninę, rekomenduojama kreiptis į Respublikinę psichiatrijos ligoninę klinikinių konsultacijų skyrių. Šis raštas buvo atsakymas į ieškovės 2011-07-02 raštą dėl gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo apskundimo, kuriuo ji prašė išduoti pažymą, kad neserga F25.1.

Atsiliepimas

Atsakovo raštas rekomenduojamo pobūdžio, nurodant kokius veiksmus reikia atlikti, norint gauti tokią pažymą. Jokių priverstinių veiksmų ar priverstinės hospitalizacijos ieškovės atžvilgiu atsakovas netaikė. Apeliantė teisingai nurodo, kad šią 2011-04-10 dieną atsakovo įstaigoje nesilankė, nes buvo savaitgalis. Gydytojui darant įrašą apeliantės istorijoje įvyko rašybos klaida ir klaidingai nurodyta jos apsilankymo data. Iš tikrųjų apeliantė lankėsi 2011-04-18, gydytojas jai parengė siuntimą konsultuotis. 2011-05-30 gydytojas A. M. parengė apeliantei išrašą konsultuotis Vilniuje psichiatrinėje ligoninėje. Apeliantė jo neatvyko pasiimti. Apeliantė, prašydama išduoti pažymą apie tai, kad ji neserga psichinėmis ligomis, gali būti nepilnamečio globėja, nepateikė duomenų, nuginčijančių šį faktą, todėl atsakovas neišdavė jos prašomos pažymos. Kauno klinikų išraše iš medicininių dokumentų Nr.A-1537169 nurodyta diagnozė Z76.9, pagal TLK-10-AM kodą, reiškią apsilankymą sveikatos priežiūros įstaigoje dėl nepatikslintų aplinkybių. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad pažymas apie tai, kad ieškovė psichiškai sveika, šeimos gydytojui išduoda pirminiai psichikos sveikatos priežiūros centrai ir jų K. Š. įrašas, priešingai nei teigia ieškovė, nepatvirtina, kad ji neserga psichikos liga. 2011-06-27 atsakovo raštu R3-329 buvo nurodyta Gydytojų konsultacinė komisijos išvada, kadangi ji turi spręsti ginčytinus pacientų gydymo ar jų tyrimų klausimus. Atsakovas taip pat nesutinka, kad bylinėjimosi išlaidos būtų sumažintos ar išdėstomos dviejų metų laikotarpiui. Atsakovo advokato išlaidos neviršija rekomendacinio dydžio, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Apeliantė, prieš teikdama ieškinį, turėjo įvertinti jo pagrįstumą, bylinėjimosi išlaidų išdėstymas sudarys pagrindą pakartotiniam ieškinių teikimui atsakovo atžvilgiu.

Apeliacinis skundas netenkinamas, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Akcentuotina, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančių procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Kolegija pažymi, jog šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir šią teisę realizavo. Todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovės prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į byloje pateiktus papildomus įrodymus pažymėtina, kad bylos nagrinėjimas jau tęsiasi ilgą laiką, šalys argumentus dėl gydymosi, bei kitus ne kartą nurodė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu. Teismo vertinimu, ieškovė visus įrodymus privalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė, teikdama su apeliaciniu skundu papildomus įrodymus (receptą Nr.182201870, išrašytą su gyd. R. S.), juos prašydama pridėti ir vertinti dėl aplinkybių kurias nurodė, iš dalies kartodama tuos pačius argumentus, kaip ir ieškinyje, šiuos įrodymus privalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pradžios. LR CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas ieškovės įrodymus atsisako priimti ir juos vertinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-06-09 ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama išduoti psichikos sveikatos pažymą Forma 046/a, kad nėra kliūčių jai būti vaiko globėja.

VŠĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, atsakydamas į šį ieškovės prašymą informavo, kad norinčiam įvaikinti ar tapti globėju asmeniui Lietuvos sveikatos priežiūros įstaiga išduoda pažymą apie sveikatos būklę. Išduodant pažymą dėl vaiko globos ar įvaikinimo, vadovaujamasi 2001-07-24 SAM ir SADM įsakymu Nr.404/96 patvirtintu medicininių kontraindikacijų, kuriomis asmenys negali būti įvaikintoju, sąrašu. Vadovaujantis šio įsakymo 3 p. ieškovė negali būti įvaikintoja ar globėja dėl ligos, nes yra Pasvalio psichikos sveikatos įskaitoje. Raštą pasirašė ne gydantis gydytojas, o įstaigos vadovas.

Šalies argumentai

Ieškovė 2011-07-02 prašymu kreipėsi į VŠĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centrą, nesutikdama su gydytojų komisijos sprendimu, nurodė, kad GKK sprendime nepateikta jokių duomenų, kad būtų galima ieškovę laikyti sergančia, todėl gydymo įstaiga turi išduoti pažymą, nes diagnozė neteisingai įrašyta ir ieškovė yra pasveikusi.

Atsakydamas į šį ieškovės prašymą, 2011-07-08 raštu Nr.R3-368 VŠĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras nurodė, kad dar 1997 m. ieškovei yra nustatyta diagnozė F25, ji reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre, jai skiriamas gydymas, kad gydantis psichiatras 2011-04-18 ir 2011-05-30 davė siuntimus ieškovei į Vilniaus Respublikinę ligoninę klinikinių konsultacijų skyrių. Šiomis aplinkybėmis pažyma, kurios ieškovė prašo, šiuo metu, t.y. 2011-07-08, negali būti išduota.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė ieškinį teisme teigdama, jog nesutinka su VŠĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras sprendimu, kuriame nurodyta, kad ji negali būti globėja, bei ginčija ir prašo pripažinti neteisėtu 2011-07-08 raštą Nr.R3-368 VŠĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, nepateikdama jokių tiesioginių įrodymų apie tai, kad medicinos įstaigos pateiktos išvados yra neteisingos ir, kad atsisakymas išduoti jos prašomo turinio pažymą yra neteisėtas (CPK 178 str.). Ieškovė teigia, kad ginčo esmė ieškovės informuotumas ir sutikimas teikti medicinos paslaugas ieškovei, o ne – kokius raštus parašė atsakovas.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.).

Taigi, ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl pažymos pripažinimo neteisėta, o ne vien dėl neteisėtų gydymo paslaugų jai suteikimo, todėl teismas nagrinėjo ieškinį dėl pareikšto reikalavimo. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pati atvyko į gydymo įstaigą ir sutiko būti gydoma, pretenzijų dėl to niekam nereiškė dvejus metus (nuo 2008 iki 2011 m.), būtina informacija pacientui yra iškabinta stende, todėl ieškovės argumentai, kad ji nebuvo supažindinta su reikalinga informacija nepagrįsti. Tuo metu ji nereiškė jokių pretenzijų dėl to, ar jai paslaugos teikiamos pagal nustatytus reikalavimus.

Iš byloje pateiktų gydymo ligos istorijos kopijos ambulatorinės kortelės išrašų nustatyta, kad ieškovė buvo gydoma ir Respublikinėje Rokiškio ligoninėje, ieškovei ten nustatyta diagnozė F25.1, 2005 m. Ieškovė du kartus laikotarpiu nuo 2005-03-10 iki 2005-04-19 ir nuo 2005-06-07 iki 2005-06-27 gydėsi Panevėžio ligoninėje - diagnozė F25.1. Ieškovė tuo metu raštiškai buvo supažindinta, kad serga psichikos liga ir sutiko su taikomu jai gydymu. Be to, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006-06-12 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-36-755/2005 ieškovei A. U. buvo nustatytas medicininis stebėjimas, kurio ji laikėsi, dėl to buvo apskaitoma, nors ir jai neteisingai nurodyta, kad yra įskaitoje. Ieškovė sutiko su medikamentų jai skyrimu. Baudžiamos bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuotas A. U. susirgimas.

P. P. sveikatos centre ieškovė lankėsi ir gydėsi nuo 2008 iki 2011 m. ambulatoriškai, (CPK 197 str.) su anksčiau nustatyta diagnoze F.25.1.

Pagal 2001-07-24 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.40496 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ psichikos liga F25.1 yra įtraukta į sąrašą ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti įvaikintoju. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 256 „Dėl pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos ir psichoterapijos paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų bei bazinių kainų tvirtinimo“ 1.6 p. numatyti Psichiatrijos ir psichoterapijos tretinio lygio ambulatorinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimai, kurie nurodyti 6 priede. Esant ligos kodui F20-30, į tretinio lygio įstaigą siunčiama klinikinės psichiatrinės diagnozės patikslinimui (medicininės dokumentacijos analizė, anamnezės papildymas, objektyvus duomenų patikslinimas), papildant ją kitų specialybių gydytojų konsultacijomis ir paraklinikiniais tyrimais, kurie neatlikti ar neatliekami žemesnio lygio įstaigose.

Nagrinėjamu atveju atsakovo vadovas V. P. pagrįstai ginčijamame rašte nurodė, kad pažymą, jog atsakovė neserga psichikos liga galima išduoti tik atlikus tyrimus tretinio lygio įstaigoje Vilniaus Respublikinėje ligoninėje bei patikslinus diagnozę. Atsakovui turint duomenų, kad ieškovė serga liga, kuri yra nurodyta sąrašuose, jis negalėjo išduoti ieškovės reikalaujamos pažymos, kad ji gali būti vaiko globėja, kol tas faktas atitinkama tvarka nenustatytas. Siuntimas į tretinio lygio įstaigą patikslinti diagnozės negali būti traktuojamas kaip prievartinis ieškovės hospitalizavimas, tretinio lygio įstaiga gali diagnozę nustatyti ir be hospitalizavimo, o kitu būdu nagrinėjamu atveju paneigti diagnozės nebuvo galima.

Šalies argumentai

Ieškovė, reikšdama reikalavimą išduoti jos prašomą pažymą, o išduotą pripažinti negaliojančia, nepateikė patikimų duomenų, kad 2011 m. buvo visiškai pasveikusi. Pati ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu nesikreipė į medicinos įstaigas, kad būtų tinkamai ištirta, nors ir buvo informuota atsakovo bei Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2011-11-10 raštu Nr.K6-3-17301 apie galiojančią tvarką, pagal kurią gali gauti pažymą, kad yra sveika. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma, kad norint nustatyti visišką pasveikimą, reikia kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kurie būtų patvirtinę nustatytą ligą arba konstatavę pasveikimo faktą, tačiau ieškovė to nepadarė ir nedaro. Kokios to priežastys, jos procesiniuose dokumentuose neįvardijama, tik galima spėti, kad ji bijo, kad jai gali būti nustatyta nenaudinga jai diagnozė, o esamą siekia paneigti neveikimu: nesilankyti pas gydytojus, nesutikti su gydymu bei siūlymais dėl diagnozės patikslinimo.

Ieškovė nurodo, kad faktą, jog ji yra sveika, patvirtina Kauno klinikų išduota pažyma. Tačiau susipažinus Kauno klinikų išrašu iš medicininių dokumentų Nr. A-1537169 matyti, kad jame nurodyta diagnozė Z76.9 reiškia apsilankymą sveikatos priežiūros įstaigoje dėl nepatikslintų aplinkybių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pateiktas išrašas nepatvirtina ieškovės teiginių, kad ginčo laikotarpiu ieškovė buvo sveika.

Nesant duomenų, patvirtinančių, jog ji yra visiškai pasveikusi, atsižvelgiant tai, kad ieškovė pati nesikreipdama į medikus, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl ko patiria neigiamas tokio elgesio pasekmes bei negali paneigti anksčiau nustatytos diagnozės, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo ginčijamą raštą pagal jo turinį pripažinti neteisėtu vien formaliais pagrindais bei, tai padarius, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovės tvirtinimas, kad jos teisės buvo pažeistos, atsakovui nevykdant sąlygų, pažeidžiančių žmogaus teises: informuotas sutikimas, asmens neliečiamumas, informacijos asmeniui apie jį suteikimas, nepagrįstas. Atsakovas pateikė įrodymus, paaiškino, kad ieškovė yra Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pacientė. Nenustatyta, kad gydytojas teikė medicinos pagalbą be ieškovės sutikimo arba viršijo duoto sutikimo ribas, taip pat reikiamai neinformavo pacientės. Formaliai dėl to nebuvo jokio nesusipratimo iki pažymos išdavimo. Ieškovė nenurodo ir nepaaiškina, kodėl ji lankėsi gydymo įstaigoje, kodėl naudojo jai skirtus vaistus, jeigu ji buvo sveika. Nepasitenkinimas kilo tik dėl pažymos turinio. Tai akivaizdu ir iš jos 2011-09-26 siūlymo tartis su atsakovu taikiai. Be to, atsakovas nurodė dėl kokių priežasčių ieškovei nebuvo pateikta susipažinti su padarytais įrašais jos medicininiuose dokumentuose, nes yra numatytos to išimtys.

Nesant duomenų, kad bylą nagrinėjant teisme ar pažymos išdavimo metu ieškovė būtų buvusi visiškai sveika, ką ji tvirtina, teismas negali įpareigoti medicinos įstaigos išduoti ieškovės vieną iš prašomų pažymų, patvirtinančių, kad ji 2011 m. nesirgo psichikos ir kitomis ligomis, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tik medicinos priežiūros įstaiga atlikus reikalingus tyrimus gali nustatyti visišką pasveikimą, o ne teismas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo taikyti atsakomybę atsakovo vadovui už melagingus parodymus. CPK 186 str. 6 d. numatyta, kad už priesaikos sulaužymą teismas šaliai ar trečiajam asmeniui, taip pat jų atstovams pagal įstatymą turi teisę skirti iki 289 Eur baudą. Kadangi nenustatyta, kad atsakovo vadovas duodamas paaiškinimus galimai melavo, nėra pagrindo skirti jam įstatyme numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos iš ieškovės (CPK 93, 98 str.). Atsakovas nurodė patyręs 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Išlaidos ieškovo naudai priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str.).

Ieškovė prašo priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti arba išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Įstatyme nustatyta civilinio proceso dalyvio, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „BTA I. C. SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-212-219/2015). Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos.

Nagrinėjamoje byloje nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą (buvo ginčijama pažymos turinys), į tai, kad rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas ilgas ir specialus pasirengimas, nes atstovas dalyvavo pirmos instancijos teisme, priteisia iš ieškovės atsakovui 100 €.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, į.k. 293328580, naudai iš ieškovės A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 100 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėMargarita DzelzienėLaimantas Misiūnas