- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-291/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Donatas Šernas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Megatranzit“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „DLG“, uždarajai akcinei bendrovei „Jordė“
- Advokatai
- Reda Aleksynaitė, Mindaugas Banelis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transeast“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-538-560/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transeast“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Megatranzit“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „DLG“, uždarajai akcinei bendrovei „Jordė“ ir antstolei Ingai Karalienei dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Megatranzit“ kreipėsi bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Transeast“ ir prašė priteisti iš atsakovo 23 611 Lt skolos, 8 143,33 Lt delspinigių, 12,70 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nuo 31 754,33 Lt sumos bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakovu jis buvo sudaręs šiuos užsakymus-sutartis tarptautiniam krovinių pervežimui: 2008-07-14 Nr. 08/07/14-1415; 2008-07-08 Nr. 08/07/08-1406; 2008-05-03 Nr. 08/05/03-1349; 2008-07-10 Nr. 08/07/10-1410; 2008-07-02 Nr. 08/07/02-1400; 2008-06-25 Nr. 08/06/25-1381; 2008-06-19 Nr. 08/06/19-1377; 2008-06-18 Nr. 08/06/18-1373; 2008-05-27 Nr. 08/05/27-1330. Pagal šias sutartis ieškovas savo pareigas įvykdė - pervežė atsakovo krovinius bei už suteiktas tarptautinio pervežimo paslaugas išrašė atsakovui PVM sąskaitas-faktūras: serija TNE Nr. 10537 - 1 888 Lt sumai, Nr. 10546 - 4 012 Lt sumai, Nr. 10482 - 719,80 Lt sumai, Nr. 10470 - 7 080 Lt sumai, Nr. 10451 - 767 Lt sumai, Nr. 10344 - 2 891 Lt sumai, Nr. 10290 - 1 003 Lt sumai, Nr. 10216 - 1 239 Lt sumai ir Nr. 09913 - 4 012 Lt sumai. Už krovinių vežimo paslaugas atsakovas pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras turėjo sumokėti per 30 dienų po sąskaitos ir CMR originalo gavimo, tačiau iki šiol to nėra padaręs ir iš viso ieškovui yra skolingas 23 611 Lt. Ieškovas teigė, kad pagal CK 6.71 straipsnį ir užsakymų-sutarčių tarptautiniam krovinių pervežimui 1.1 punktą (kuris buvo pasiūlytas paties atsakovo ir nurodytas jo parengtose krovinio vežimo sutartyse) atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti su ieškovu dieną, todėl šiuo metu atsakovo mokėtini delspinigiai sudaro 8 143,33 Lt. Taip pat pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą iš atsakovo priteistinos 12,70 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Megatranzit“ 15,92 Lt delspinigių bei 12,70 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2009 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 0,24 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovui BUAB „Transeast“, o iš ieškovo BUAB „Transeast“ - 52,42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Transeast“ 2008 m. rugsėjo 5 d. su trečiuoju asmeniu UAB „DLG“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido pastarajam savo reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Megatranzit“ 7 118,08 Lt sumai. Teismas taip pat nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta ir iš šios sutarties kilusi ieškovo prievolė perleisti reikalavimo teisę į dalį skolos buvo įvykdyta vienkartiniu ieškovo veiksmu iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Šių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo pastarajam perleidus trečiajam asmeniui UAB „DLG“ reikalavimo teisę į atsakovą dėl 7 118,08 Lt sumos sumokėjimo, atsakovas šią sumą privalėjo sumokėti naujajam kreditoriui UAB „DLG“, kuris įgijo reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu dėl šios sumos sumokėjimo, o pradinis kreditorius UAB „Transeast“ nebeteko teisės reikalauti, jog skolininkas UAB „Megatranzit“ sumokėtų pradiniam kreditoriui 7 118,08 Lt skolą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2008 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į atsakovą su nurodymu 13 838,72 Lt skolos ieškovui pervesti į trečiojo asmens UAB ,,Jordė“ sąskaitą. Šią sumą atsakovas pervedė į UAB ,,Jordė“ sąskaitą 2008 m. rugsėjo 29 d., 2008 m. lapkričio 12 d., 2008 m. lapkričio 17 d. 2008 m. lapkričio 21 d. ir 2008 m. lapkričio 36 d. mokėjimo nurodymais. Teismas padarė išvadą, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Jordė“ iki 2008 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovas (pradinis kreditorius) iki bankroto bylos jam iškėlimo perleido trečiajam asmeniui (naujajam kreditoriui) UAB „Jordė“ reikalavimo teisę į 13 838,72 Lt skolą atsakovo (skolininko) atžvilgiu ir todėl priteisti iš atsakovo 13 838,72 Lt skolos dalį ieškovas prašo nepagrįstai. Teismas pažymėjo, kad CMR Konvencijoje nėra įtvirtinta privaloma tarptautinio krovinio pervežimo sutarties rašytinė forma bei įsakmiai nenurodyta, jog nesilaikant šios formos, tarptautinė krovinio pervežimo sutartis bus laikoma negaliojanti. Teismas nustatė, kad ginčo dėl šios reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties sudarymo fakto tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Jordė“ nekilo. Priešingai, ieškovas 2008 m. rugsėjo 3 d. kreipdamasis į atsakovą su nurodymu 13 838,72 Lt skolos ieškovui pervesti į trečiojo asmens UAB „Jordė“ atsiskaitomąją sąskaitą, tokiu savo elgesiu patvirtino, kad reikalavimo perleidimo sutartis yra jau sudaryta ir reikalavimo teisė į 13 838,72 Lt skolą atsakovo atžvilgiu yra jau perleista. Teismas pažymėjo, kad UAB „Jordė“ atsiliepime patvirtino, jog tokia reikalavimo perleidimo sutartis tarp jo ir ieškovo buvo sudaryta bei kad pagal šią sutartį ieškovas perleido trečiajam asmeniui reikalavimo teisę į 13 838,72 Lt sumą atsakovo atžvilgiu, o ieškovo bankroto administratorius reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo fakto ir šios sutarties galiojimo neginčijo. Teismas taip pat pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos ir įvykdytos (reikalavimo teisės perleistos) iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo momentas neturėjo įtakos atsakovo, kaip skolininko, pareigoms sumokėti skolas naujiesiems kreditoriams. Teismas, nustatęs, kad ieškovas iš reikalaujamos priteisti iš atsakovo 23 611 Lt skolos tretiesiems asmenims perleido reikalavimo teisę į 20 956,80 Lt, o likusią dalį pervedė ieškovui pats, ieškinio dalį dėl 2 891 Lt skolos (iš 23 611 Lt) priteisimo taip pat atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Transeast“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovui iš atsakovo 10 000 Lt skolos, 3 270 Lt delspinigių, 12,7 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. rugpjūčio 10 d.) ir atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas.
Šalies argumentai
1. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad reikalavimo perleidimo sutartis dėl reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Megatranzit“ buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „Jordė“ ir kad dėl šio reikalavimo perleidimo tarp ieškovo ir UAB ,,Jordė“ nekilo ginčas. Teigia, kad teismas nenustatė jokių šios reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktinių aplinkybių, o byloje nėra jokių reikalavimo perleidimo sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Jordė“ sudarymo faktą patvirtinančių įrodymų. Ieškovas neigė, kad jam yra žinoma apie žodiniu būdu sudarytas reikalavimo perleidimo sutartis. Duomenų apie tokį reikalavimo perleidimą nėra nei BUAB ,,Transeast“ bankroto administratoriui perduotuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, nei kituose įmonės dokumentuose. Skola ir reikalavimo teisė iki bankroto bylos iškėlimo buvo apskaitoma UAB „Transeast“ buhalterinėje apskaitoje.
2. Kreditorius turi teisę nurodyti, kokiam asmeniui jis prašo pervesti jam priklausančias pinigų sumas (CK 6.44 str. 1 d.). Ieškovas pateikė atsakovui 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymą dėl 13 838,72 Lt skolos pervedimo į trečiojo asmens UAB „Jordė“ atsiskaitomąją sąskaitą, atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo šį prašymą įvykdė tik iš dalies, pervesdamas UAB „Jordė“ 3 838,72 Lt skolos dalį, o 10 000 Lt sumą bankroto bylos iškėlimo metu buvo skolingas ieškovui. 2008 m. lapkričio 7 d. atsakovui buvo pateiktas reikalavimas 20 956 Lt dydžio įsiskolinimą pervesti į ieškovo įmonės sąskaitą, tačiau šio raginimo atsakovas nevykdė, o pervedė likusią skolos sumą, tarp jų ir 10 000 Lt, į trečiųjų asmenų, o ne į ieškovo sąskaitas.
3. 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymas dėl 13 838,72 Lt sumos pervedimo į UAB „Jordė“ sąskaitą negali būti vertinamas kaip reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą patvirtinantis dokumentas. Jis vertintinas tik kaip ieškovo instrukcija atsakovui dėl piniginės prievolės įvykdymo, kuri bet kuriuo metu galėjo būti atšaukta ar pakeista. Teismas turėjo nustatyti, ar buvo pateikta oferta, ar pasiūlymas buvo priimtas (akceptuotas), ar buvo atlikti kiti šalių susitarimą perleisti reikalavimo teisę patvirtinantys veiksmai. Duomenų, susijusių su sutarties sudarymo faktu byloje nėra. 2008 m. lapkričio 7 d. ieškovas pateikė atsakovui raginimą sumokėti skolą į jo banko sąskaitą, todėl nuo 2008 m. lapkričio 7 d. atsakovas privalėjo vykdyti šią, o ne 2008 m. rugsėjo 3 d. instrukciją. Be to, UAB „Jordė“ atsiliepime į ieškinį pripažino, kad išskyrus 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymą, nebuvo kitų dokumentų ar veiksmų, susijusių su galimu reikalavimo perleidimu.
4. Teismas neįvertino, kad 2008 m. lapkričio 7 d. ieškovo bankroto administratorius pateikė atsakovui raginimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo. Raginimas ieškovui nebuvo grąžintas, todėl laikytina, kad jis atsakovui buvo įteiktas. Ieškovas niekuomet nėra pripažinęs, kad jis perleido trečiajam asmeniui UAB „Jordė“ 13 838,72 Lt dydžio reikalavimą į atsakovą. Be to, nebuvo atlikti veiksmai, numatyti CK 6.109 straipsnio 5 dalyje, t.y. nebuvo siųstas pranešimas apie reikalavimo perleidimą. 2008 m. rugsėjo 3 d. rašte nebuvo nurodyti jokie duomenys, susiję su reikalavimo perleidimo sutartimi. Pasak apelianto, teismas netinkamai taikė CK 6.162, 6.200, 6.123 straipsnius ir nepagrįstai netaikė CK 6.109 straipsnio 5 dalies bei 6.44 straipsnio, o įrodant reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą, netinkamai taikė CPK 178 straipsnį.
5. Remdamasis krovinių vežimo sutarčių 1.1 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad skolos suma sudaro 10 000 Lt, ir šios skolos dalies buvimą 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovas pripažino, apeliantas perskaičiavo prašomą priteisti delspinigių sumą ir prašo priteisti 3 270 Lt (327 d. x 10 Lt) delspinigių. Teigia, kad būtent tokią delspinigių normą pasiūlė pats atsakovas ir ją nurodė savo parengtose krovinio vežimo sutartyse. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas delspinigių sumos neginčijo, jų mažinti neprašė, todėl delspinigių suma priteistina iš atsakovo visa apimtimi, taikant 0,1 proc. tarifą.
6. Teigia, kad procesinės palūkanos skaičiuotinos ne nuo 2009 m. lapkričio 5 d., o nuo 2009 m. rugpjūčio 10 d., nes ieškinys Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2009 m. rugpjūčio 10 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Megatranzit“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Atsiliepime teigia, kad ieškovo buhalterinė apskaita buvo tvarkome netinkamai arba aplaidžiai, todėl neįmanoma ir negalima vadovautis informacija, kuri yra užfiksuota tik ieškovo buhalterinėje apskaitoje. Pagal byloje surinktų įrodymų visumą galima teigti, kad tarp atsakovo ir UAB „Jordė“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis ir ši sutartis buvo įvykdyta, t.y. atsakovas savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir ieškovas neturi reikalavimo teisės į prašomą priteisti 10 000 Lt sumą. Apeliantas nepateikė jokių laiško-raginimo įteikimo faktą patvirtinančių dokumentų. Teigia, kad negalima ginčyti teismo sprendimo, vadovaujantis kartu su apeliaciniu skundu pateikiamais naujais įrodymais, kurie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Jordė“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad ieškovo bankroto administratoriui gali būti nežinomas reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktas. Sutarties sudarymą patvirtina UAB „Transeast“ vadovo pasirašytas raštas, adresuotas atsakovui. Ieškovo atstovų nežinojimas apie sutarties sudarymą negali būti pripažintas pagrindas konstatuoti, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta. Teigia, kad sudarant reikalavimo perleidimo sutartį ir UAB „Transeast“ pateikiant atsakovui 2009 m. rugsėjo 3 d. prašymą, šalys turėjo ketinimus perleisti UAB „Transeast“ reikalavimus į UAB „Megatranzit“ 13 838,72 Lt sumai. CK nenustato reikalavimo pateikti skolininkui reikalavimo perleidimo sutartį. Net tuo atveju, jei skolininkui nepateikiamas joks reikalavimo perleidimą patvirtinantis dokumentas, sutartis dėl tokio perleidimo nelaikoma negaliojančia. UAB „Megatranzit“ buvo pateiktas ieškovo raštas, nurodantis, kad jame paminėta suma turi būti sumokėta ne ieškovui, o kitam asmeniui - UAB „Jordė“. Šis dokumentas laikytinas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančiu įrodymu. Ieškovas neginčijo reikalavimo perleidimo sutarties ir reikalavimo perleidimo fakto. Pats kreditorius UAB „Transeast“ pranešė skolininkui UAB „Megatranzit“ apie reikalavimo perleidimą, tad jis nebeturi teisės skolininkui ginčyti perleidimo net ir tuo atveju, jei reikalavimas iš tikrųjų nebūtų perleistas ar perleidimas būtų pripažintas negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei (CK 6.103 str.).
Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl aplinkybės, ar ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transeast“ reikalavimas atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Megatranzit“, kilęs iš tarptautinio krovinių vežimo keliais santykių, o tiksliau šio reikalavimo dalis - 13 838,72 Lt, buvo perleista trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Jordė“ ir ar ieškovas turi teisę reikalauti šios sumos iš atsakovo UAB ,,Megatranzit“.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė išvadą, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Jordė“ iki 2008 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią ieškovas (pradinis kreditorius) iki bankroto bylos jam iškėlimo perleido trečiajam asmeniui (naujajam kreditoriui) UAB „Jordė“ reikalavimo teisę į 13 838,72 Lt skolą atsakovo (skolininko) atžvilgiu ir todėl priteisti iš atsakovo 13 838,72 Lt skolos dalį ieškovas prašo nepagrįstai. Tokią savo išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, nustatęs šias aplinkybes: ieškovas 2008 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į atsakovą su nurodymu 13 838,72 Lt skolos pervesti į trečiojo asmens UAB ,,Jordė“ atsiskaitomąją sąskaitą, tokiu elgesiu, pasak teismo, patvirtindamas, kad reikalavimo teisė yra perleista, o trečiasis asmuo UAB ,,Jordė“ patvirtino, kad tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaryta bei kad pagal šią sutartį ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą dėl 13 838,72 Lt skolos perleido.
Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, ieškovas teigia, kad teismas nenustatė jokių reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktinių aplinkybių, o byloje nėra jokių reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Jordė“ faktą patvirtinančių įrodymų. Apelianto teigimu, 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymas dėl 13 838,72 Lt sumos pervedimo į UAB „Jordė“ sąskaitą negali būti vertinamas kaip reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo faktą patvirtinantis dokumentas. Šis dokumentas, pasak apelianto, vertintinas tik kaip ieškovo instrukcija atsakovui dėl piniginės prievolės įvykdymo, kuri bet kuriuo metu galėjo būti atšaukta ar pakeista.
Teigdamas, kad 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymas gali būti vertinamas tik kaip ieškovo instrukcija atsakovui dėl piniginės prievolės įvykdymo, ieškovas nenurodo, kokiu pagrindu tokia instrukcija galėjo būti pateikta. Kaip jau minėta, pagal CK 6.44 straipsnio nuostatą, prievolė gali būti įvykdyta ir kreditoriaus atstovui ar jo paskirtam asmeniui. Tačiau duomenų apie atstovavimo santykius, siejusius ieškovą ir trečiąjį asmenį UAB ,,Jordė“, kurių pagrindu trečiasis asmuo būtų įgijęs teisę priimti prievolės įvykdymą iš atsakovo UAB ,,Meagatranzit“ už ieškovą, nėra. Nėra pagrindo teigti ir apie trečiojo asmens UAB ,,Jordė“ paskyrimą priimti atsakovo prievolės ieškovui įvykdymą – byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad toks paskyrimas buvo nurodytas kokioje nors ieškovo ir trečiojo asmens UAB ,,Jordė“ sudarytoje sutartyje.
Trečiasis asmuo UAB ,,Jordė“ savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas UAB ,,Transeast“ už krovinių vežimo paslaugas jam buvo skolingas 36 372 Lt ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo skolingi kiti asmenys, siekiant operatyviau išspręsti įsiskolinimo apmokėjimo klausimą, 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymu ieškovas nurodė atsakovui 13 838,72 Lt skolą pervesti ne jam (ieškovui), o savo kreditoriui UAB ,,Jordė“, ir tokiu būdu perleido pastarajam savo reikalavimo teisę į atsakovą UAB ,,Megatranzit“. Taigi, trečiasis asmuo UAB ,,Jordė“ pripažino reikalavimo perleidimo faktą. Tuo tarpu nei atstovavimo tarp ieškovo ir UAB ,,Jordė“ santykių, nei paskyrimo prievolės įvykdymui priimti, kaip tai numatyta CK 6.44 straipsnio 1 dalyje, faktus patvirtinančių įrodymų ieškovas nepateikė.
Teigdamas, jog atsakovas, pervesdamas 3 838,72 Lt sumą UAB ,,Jordė“, 2008 m. rugsėjo 3 d. prašymą iki bankroto bylos iškėlimo įvykdė tik iš dalies, ieškovas iš esmės neginčija šios skolos dalies sumokėjimo teisėtumo. Nenustačius, kad ši suma UAB ,,Jordė“ buvo sumokėta kaip prievolės ieškovui įvykdymas atstovavimo ar paskyrimo pagrindu (CK 6.44 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimo teisė į atsakovo UAB ,,Meagatranzit“ skolos ieškovui dalį – 13 838,72 Lt – buvo perleista trečiajam asmeniui UAB ,,Jordė“ iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, yra pagrįsta.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvadą apie reikalavimo teisės į atsakovo UAB ,,Meagatranzit“ 13 838,72 Lt skolą perleidimo trečiajam asmeniui UAB ,,Jordė“ iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui faktą iš dalies patvirtina ir atsakovo 7 118,08 Lt skolos ieškovui, kilusios iš šios bylos šalių tų pačių pervežimo santykių, perleidimo trečiajam asmeniui UAB ,,DLG“ faktas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu taip pat nustatė, kad reikalavimo teisė į šią atsakovo skolos dalį trečiajam asmeniui UAB ,,DLG“ buvo perleista 2005 m. rugsėjo 5 d. reikalavimo perleidimo sutartimi – ši pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta ir rašytine reikalavimo perleidimo sutartimi (b.l. 72). Šios teismo išvados ieškovas neginčija. Kaip ir reikalavimo į 13 838,72 Lt skolos dalį perleidimo trečiajam asmeniui UAB ,,Jordė“ atveju, taip ir šiuo atveju ieškovas pateikė atsakovui analogišką prašymą - 7 118,08 Lt skolos sumą pervesti į UAB ,,DLG“ sąskaitą (b.l. 105). Ši aplinkybė iš esmės patvirtina trečiojo asmens UAB ,,Jordė“ teiginį, jog atsakovas, turėdamas įsiskolinimų kitiems asmenims bei savo skolininkų ir siekdamas operatyviau išspręsti atsiskaitymų klausimus, dar iki bankroto bylos iškėlimo perleido savo turimas reikalavimo teises (ar jų dalį) savo kreditoriams, tarp jų ir turimą 13 838,72 Lt reikalavimą į atsakovą UAB ,,Meagatranzit“ - trečiajam asmeniui UAB ,,Jordė“. Nenuginčijus reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, perleidęs reikalavimo teisę į šią atsakovo skolos dalį, reikalauti šios skolos iš atsakovo neteko teisės.
Ieškovas teigia, kad duomenų apie reikalavimo perleidimą bankroto administratoriui pateiktuose ir kituose įmonės dokumentuose nėra, o skola ir reikalavimo teisė iki bankroto bylos iškėlimo buvo apskaitoma įmonės finansinėje apskaitoje. Tačiau leistinais įrodymais nustačius iki bankroto bylos įvykusį skolos perleidimo faktą, šios aplinkybės reikšmės bylos baigčiai negali turėti: vienos iš ginčo šalių vidinės apskaitos trūkumui negali turėti įtakos kitos šalies teisėms ir pareigoms.
Apeliantas taip pat teigia, kad iškėlus bankroto bylą, 2008 m. lapkričio 7 d. bankroto administratorius pateikė atsakovui raginimą apmokėti įsiskolinimą. Tačiau esant perleistam reikalavimui, toks raginimas negali būti laikomas pagrįstu, nes perleidęs savo turėtą reikalavimo teisę naujam kreditoriui, ieškovas nustojo būti prievolės šalimi (kreditoriumi), taigi prarado teisę reikalauti iš atsakovo šios prievolės įvykdymo (CK 6.101 str.). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad šis reikalavimas atsakovui buvo įteiktas (b.l. 25, 142).
Nustačius, kad ieškovo reikalavimo teisė į atsakovo skolos, kilusios krovinių pervežimo teisinių santykių, dalį buvo perleista trečiajam asmeniui ir jo reikalavimas dėl 10 000 Lt šios skolos dalies priteisimo iš atsakovo yra nepagrįstas, ieškovo reikalavimas priteisti nuo šios sumos paskaičiuotus delspinigius bei palūkanas taip pat yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai nustatė ir įvertino faktines šios bylos aplinkybes ir padarė iš esmės pagrįstą išvadą dėl reikalavimo teisės į ginčo skolos dalį perleidimo ir ieškinį dėl šios skolos dalies bei delspinigių ir palūkanų priteisimo atmetė pagrįstai. Pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovui UAB ,,Megatranzit“ priteistinos išlaidos, patirtos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio peroceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transeast“ 2178 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis litus) išlaidų už apeliacinės instancijos teisme dalyvavusio advokato pagalbą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Megatranzit“.