Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis maždaug nuo 2017-2018 metų, tiksliau datos neprisimena, dirba (duomenys neskelbtini) vadovo pareigose. Įmonė vykdo transporto, logistikos, sandėliavimo veiklą. 2020 metais dirbo apie 20 darbuotojų, įmonė turėjo savo vilkikus paslaugoms teikti, šiuo metu tokios veiklos atsisakė. Įmonės veiklos vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuose patalpose yra biuras ir garažai transporto priežiūrai. 2020 metais įmonės apyvarta buvo apie 1 mln. Eur. Įmonės pagrindinė veikla vykdoma Europos Sąjungoje, Beniliukso šalyse, Lietuvoje tik apie 5 % veiklos. 2020 metais pagrindinė veikla buvo logistika, pati įmonė turėjo 5 vilkikus ir transporto paslaugų apimtis buvo nedidelė. Apie 50 % perkamų transporto paslaugų sudarė tiekėjai iš Lietuvos, kita dalis paslaugų buvo perkamos Europos Sąjungoje. Dalis veiklos vykdoma su pastoviais klientais, su kuriais pasirašytos ilgalaikės sutartys, tačiau nemaža dalis vykdoma krovinius ir transportininkus ieškant biržoje, sandoriai vienkartiniai, su ne visomis įmonėmis pasirašomos paslaugų teikimo sutartys. Jo, kaip vadovo, pagrindinė funkcija yra piniginių srautų kontrolė. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą 2020 m. tvarkė (duomenys neskelbtini) atstovė G. G., ji buvo įmonės įgaliotas atstovas įvairiose institucijose. Ji paslaugas teikė nuotoliniu būdu, dirbdama savo įmonės biure, jai pirminiai apskaitos dokumentai buvo teikiami juos fiziškai pristatant į jos įmonės biurą. Gavusi dokumentus, ji juos suregistruodavo apskaitos registruose, formuodavo ir teikdavo reikiamas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, VĮ „Registrų centras“. G. G. įmonės veikloje betarpiškai nedalyvavo, nebendravo su klientais, nedalyvavo vykdant sandorius. Ji neturėjo prieigos prie bankų sąskaitų, jai buvo teikiamos piniginių srautų ataskaitos popieriniame formate. Didžioji dauguma darbuotojų įmonėje buvo vadybininkai, kurie biržoje ieškodavo krovinių ir transporto bendrovių. Visus sandorius tvirtindavo biuro vadovas R. S., jis pasirašydavo sutartis su klientais ir tiekėjais, tikrindavo klientų patikimumą, mokumą ir pan. (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma. Šios įmonės atstovas pats jį susirado, jis pasiūlė galimybę netikrų sąskaitų pagalba už tam tikrą procentą gauti įmonei grynų pinigų. (duomenys neskelbtini) atstovo nei vardo nei pavardės jis neprisimena, jo kontaktų neturi. Jam jį parekomendavo kažkas iš jo pažįstamų tarpo, negali nurodyti kas. Susitikę gyvai Kaune, kažkokioje kavinėje, aptarė visas tokių fiktyvių paslaugų sąlygas - sutarė galimas sumas, iš jo gavo įmonės rekvizitus, dokumentus jis pateikdavo elektroniniu būdu. R. S. jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra jam žinoma įmonė, kuri teiks (duomenys neskelbtini) transporto paslaugas, liepė jam paruošti sutartį dėl paslaugų įgijimo. R. S. paruošė ir pasirašė jam apklausos metu parodytą 2020 m. rugsėjo 4 d. bendradarbiavimo sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). R. S. paruošė ir pasirašė tik šią sutartį, kitus reikiamus dokumentus (kasos orderius) jis pats surašydavo ir pateikdavo (duomenys neskelbtini) atstovui. Pagal iš (duomenys neskelbtini) gautus įtarime nurodytus pardavimo dokumentus PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. spalio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14955,6 Eur sumai tame tarpe PVM 2595,60 Eur, 2020 m. spalio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14919,30 Eur sumai tame tarpe PVM 2589-30 Eur, 2020 m. spalio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14471,60 Eur sumai tame tarpe PVM 2511,60 Eur, 2020 m. spalio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14607,12 Eur sumai tame tarpe PVM 2535,12 Eur, 2020 m. spalio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14883 Eur sumai tame tarpe PVM 2583 Eur, 2020 m. spalio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14713,60 Eur sumai tame tarpe PVM 2553,60 Eur, 2020 m. spalio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14574,45 Eur sumai tame tarpe PVM 2529,45 Eur, 2020 m. spalio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 13969,45 Eur sumai tame tarpe PVM 2424,45 Eur, 2020 m. spalio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14931,40 Eur sumai tame tarpe PVM 2591,40 Eur, 2020 m. spalio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14695,45 Eur sumai tame tarpe PVM 2550,45 Eur, 2020 m. spalio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14501,85 Eur sumai tame tarpe PVM 2516,85 Eur, 2020 m. spalio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14810,40 Eur sumai tame tarpe PVM 2516,85 Eur, 2020 m. spalio 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14579,29 Eur sumai tame tarpe PVM 2530,29 Eur, 2020 m. spalio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14901,15 Eur sumai tame tarpe PVM 2586,15 Eur, 2020 m. spalio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14913,25 Eur sumai tame tarpe PVM 2588,25 Eur, 2020 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14792,25 Eur sumai tame tarpe PVM 2567,25 Eur, 2020 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14755,95 Eur sumai tame tarpe PVM 2560,95 Eur, 2020 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14774,10 Eur sumai tame tarpe PVM 2564,10 Eur, 2020 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14737,80 Eur sumai tame tarpe PVM 2557,80 Eur, 2020 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14719,65 Eur sumai tame tarpe PVM 2554,65 Eur, 2020 m. spalio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 14683,35 Eur sumai tame tarpe PVM 2548,35 Eur iš viso už 308 890 eurų, tame tarpe PVM 53609 Eur jokios transporto paslaugos nebuvo suteiktos, prie šių sąskaitų pridėti krovinių gabenimo dokumentai CMR taip pat yra netikri, pagal šiuos dokumentus jokie kroviniai nebuvo gabenti, o tik surašyti dokumentai siekiant iš įmonės kasos pagal kasos orderius išlaiduoti pinigines lėšas. Šios piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje atsiskaitant su vairuotojais, kitų paslaugų teikėjais. Minėtuose dokumentuose įrašytas transporto bendroves, įmones krovinių gavėjas ar siuntėjas, vairuotojus, datas, krovinių iškrovimo vietas įrašė patys (duomenys neskelbtini) atstovai, apie šias įmones nieko negali pasakyti, bet kadangi paslaugos nebuvo suteiktos, tai įmonės turbūt netikros. Dėl šių nustatytų nesumokėtų mokesčių ir kitų finansinės apskaitos pažeidimų su VMI pasirašytas susitarimas dėl mokesčio dydžio MAĮ 71 straipsnyje numatyta tvarka ir patvirtinta mokestinė prievolė yra dengiama pagal susitarime numatytą grafiką. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam nežinomos. A. R. jis nepažįsta. A. A. jam yra pažįstamas - jis yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Asmuo vardu A. A. buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) dokumentuose, tačiau jis nežino, ar su juo, kaip (duomenys neskelbtini) atstovu, bendravo, jo asmens dokumentų neprašė ir netikrino, ar jis prisistatė A. vardu nepamena, negali nurodyti. Dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų labai gailisi, įmonė žalą valstybei atlygina pagal VMI nustatytą grafiką, dėl to prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Specialusis liudytojas A. A., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2020 metais, vasarą gal liepos mėnesį, dirbo Vokietijoje, atliko statybinius darbus, dirbo savarankiškai ir susipažino su vyru vardu V., kuris pasiūlė trumpą laiką, apie du mėnesius, pabūti fiktyviu įmonės direktoriumi ir akcininku, pasakė, kad Lietuvoje reikės nupirkti įmonę ir jam tapti jos akcininku ir direktoriumi, pasakė, kad pats jis įmonei nevadovaus. Įmonės vardu bus vežamos statybinės medžiagos Europos Sąjungoje, t. y. realiai medžiagos vežamos nebus, bus tik įforminti dokumentai, kad jam nieko nei pasirašyti, nei daryti nereikės, pasakė, kad už tai jam sumokės 200 eurų. Kadangi jam reikėjo pinigų, jis sutiko laikinai pabūti įmonės, kurią išsirinks V. ir nupirks, akcininku ir direktoriumi. 2020 metų rugpjūčio pabaigoje jis ir V. grįžo iš Vokietijos. Po kelių savaičių susiskambino ir galimai 2020 metų rugsėjo 20 d. nuvyko pas notarę, esančią Kaune, netoli (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie notarų biuro, netrukus atvažiavo jam nepažįstama moteris. Ta moteris jį lydėjo į notarų biurą, jam išvertė ir paaiškino sutartyje nurodytus dalykus. Jo supratimu, ši moteris buvo vertėja. Pamena, kad vyras su moterimi pardavė įmonę (duomenys neskelbtini). Pas notarę jis pasirašė (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Tada jis, V. ir pardavėjas nuvažiavo į įmonės ofisą ir pardavėjas perdavė (duomenys neskelbtini) antspaudą ir buhalterinės apskaitos dokumentus, pasirašė dokumentų perdavimo aktą. Pardavėjas pasakė, kad į VĮ „Registrų centras“ važiuoti nereikės. V. pasiėmė (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, įmonės antspaudą, steigimo dokumentus ir buhalterinės apskaitos dokumentus, bei atvykus į Vilnių, į „Bitės“ saloną paėmė elektroninį parašą, o AB „Citadele bank“, (duomenys neskelbtini) vardu atidarė sąskaitą, paėmė elektroninę bankininkystę bei sąskaitai mokėjimo kortelę. V. banke savo ranka pildė prašymų formas. Būnant banke V. pasiėmė visus banke išduotus dokumentus, mokėjimo kortelę. Kai išėjo iš banko V. davė 200 eurų grynais pinigais. Daugiau su V. susitikęs nebuvo. Maždaug prieš 1,5 mėnesio jam paštu iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atėjo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) turi įsiskolinimą 110 000 eurų dėl nesumokėtų mokesčių. Jis skambino V., tačiau telefonas jau buvo išjungtas, kadangi V. nerado todėl ir daugiau nesiaiškino dėl mokesčių sumos. Jis (duomenys neskelbtini) realiai jokių kaip direktorius ar akcininkas veiksmų neatliko ir jokio sandorio nesudarė, sutarčių susijusių su įmonės veikla nepasirašinėjo, apie jos veiklą nieko nežino, nežino kokie sandoriai buvo sudaryti. Jis neturi (duomenys neskelbtini) jokių dokumentų ar daiktų, nes viską iškart padavė V.

Specialusis liudytojas D. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2016 metais kartu su R. G. turėdami verslo plastiko granulių prekybos planą nusprendė įsteigti įmonę. Visą steigimo procedūrą vykdė kartu, t. y. vyko į VĮ „Registrų centrą“ ir pan. „Luminor“ banke atsidarė banko sąskaitą. Bankas išdavė prisijungimo įrankius, t. y. arba PIN kodų kortelę ar PIN generatorių. Įsteigus įmonę tapo lygiateisiais akcininkais, t. y. turėjo po 50 % įmonės akcijų, o direktoriumi įdarbintas buvo jis. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė (duomenys neskelbtini). Įmonėje taip pat buvo įdarbintas pats R. G.. Įmonė realiai turėjo vieną sandorį susijusį su plastiko granulių pirkimu ir pardavimu, tačiau pats sandoris nebuvo sėkmingas. Bandė dar rasti įvairių išeičių verslui, tačiau ne visai sėkmingai. Po kurio laiko, kilo mintis įsteigti automobilių aikštelę. Kartu su R. susižinojo, kad (duomenys neskelbtini), priešais esantį automobilių turgų yra žemės sklypas, kurį galima išsinuomoti. (duomenys neskelbtini) sudarė žemės nuomos sutartį su įmone, kurios pavadinimo nebeatsimena. Sklypas jau buvo pritaikytas jų planuojamai veiklai. Planavo sklypą paskirstyti segmentais ir pernuomoti automobilių pardavėjams, kad jie galėtų laikyti savo parduodamus automobilius jų aikštelėje. Išsinuomojus sklypą reikėjo dar kažkiek investuoti, kad būtų galima pradėti veiklą. Ilgainiui, R. pasiūlė įdarbinti ir savo sūnų E., kad jiems nesant aikštelėje, būtų koks nors žmogus. Jis realiai buvo kaip sargas – vadybininkas. Buvo atvejų, kad kartu su R. ir patys vyko į Vokietiją nupirkti naudotų automobilių pardavimui Lietuvoje, todėl E. buvo reikalingas. Ilgainiui, joks verslas jiems nesiėjo, jiems trims dirbti toje pačioje aikštelėje nebuvo reikalo, todėl ėmė svarstyti, apie įmonės pardavimą. Gali pažymėti, jog parduoti įmonę yra žymiai paprasčiau nei įmonę likviduoti, todėl pamažu tarp pažįstamų ėmėme užsiminti, kad parduoda (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko, atsirado suinteresuotas asmuo, kuris pageidavo įsigyti įmonę. Iš kur tiksliai tas pirkėjas atsirado – nežino. Nori pabrėžti, kad kuomet jau buvo vedamas susitarimas dėl įmonės akcijų pardavimo pas notarą, iškildavo įvairių nesklandumų, t. y. arba jis būdavo išvykęs, arba R. negalėdavo, karantino suvaržymai ir pan., todėl suderinti sandorio sudarymo datą buvo labai sudėtinga. Esant tokiai situacijai jis kreipėsi į Notarą (duomenys neskelbtini), kad sudarytų notarinį įgaliojimą, kuriuo jo žmona A. K. galėjo parduoti jam priklausančias (duomenys neskelbtini) akcijas. Šį sprendimą priėmė, kadangi jo žmona nuolatos būdavo Lietuvoje ir galėjo paprastai prisiderinti prie R. ir pirkėjų sutarto laiko. Jis su pačiais pirkėjais niekada pats nebendravo, jų nematė ir nekalbėjo. Įmonė buvo parduota už 3000 eurų, tiek kiek buvo įstatinis kapitalas. Sandorio metu dalyvavo R. G., jo žmona A. K. ir pirkėjas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Žino, kad notarinis sandoris buvo forminamas (duomenys neskelbtini) notarų biure, tačiau tikslių duomenų tikrai nežino. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkė (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Jis su savimi neturėjo ir nelaikė nei įmonės antspaudo nei įmonės prisijungimo prie banko. Buhalteriniai dokumentai buvo laikomi (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, kad po akcijų pardavimo visi įmonės dokumentai bei kiti priklausantys rekvizitai (antspaudas, banko prisijungimo įrankiai) buvo perduoti naujam akcininkui. Jeigu gerai atsimena, tai šiuos techninius klausimus, susijusius su dokumentų perdavimu sprendė (duomenys neskelbtini).

Liudytojas R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie 2016 metais kartu su bendraminčiu, o vėliau ir kolega, D. K. įkūrė (duomenys neskelbtini), kurioje buvo lygiaverčiai akcininkai. D. tapo direktoriumi. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė (duomenys neskelbtini). Įmonės veiklai D. atidarė sąskaitą „Luminor“ banke, antspaudą ir prisijungimus prie banko valdė bendrai, buvo tarpusavio pasitikėjimas, kadangi turėjo bendrus planus. Planavo vykdyti plastiko granulių pardavimo veiklą, tačiau šioje srityje su kitu ūkio subjektu sudarė tik vieną sandorį ir ši veiklos sritis jiems nepasiteisino, todėl jos daugiau neplėtojo. Kiek vėliau sužinojo, kad (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), planuoja užsidaryti, ar panašiai, dėl to ėmė domėtis dėl automobilių aikštelės įrengimo galimybių. Sužinojo, jog priešais (duomenys neskelbtini) yra laisvas žemės sklypas, su įrengta automobilių aikštelės infrastruktūra. Ėmė domėtis dėl nuomos galimybių ir ilgainiui šią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), išsinuomojo. Pagal jų verslo poreikius aikštelę pagerino ir suskirstė segmentais, tam kad galėtų pernuomoti auto prekeiviams. Taip pat, patys su D. kelis kartus vyko į Vokietiją įsigyti dėvėtų automobilių perpardavimui Lietuvoje. Nepaisant to, verslas nesiklostė, jų verslo santykiai ėmė nutrūkti, todėl bendru sutarimu nusprendė parduoti (duomenys neskelbtini). Įmonė buvo tvarkinga, be įsiskolinimų, todėl įvairiems pažįstamiems kartu su D. užsimindavo, jog parduoda savo UAB. Negali pasakyti kaip atsirado kontaktas, tačiau gali pasakyti, kad dėl įmonės pardavimo bendravo su moterimi I.. Sutarus jog I. įmonė tinka, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kad suruoštų visus įmonės dokumentus. Neatsimena, kas užsakė Notaro biuro paslaugas, tikėtina, kad I., kadangi įmonės pardavimas vyko (duomenys neskelbtini) notaro biure, 2020 m. rugsėjo 10 d. Iki tol jis niekada nebuvo kreipęsis dėl jokių paslaugų būtent į tą notaro biurą. Pardavimo metu dalyvavo jis, jo žmona V. G., D. žmona, atstovaujanti save ir patį D., bei pirkėjas lydimas moters, kuri prisistatė vardu I.. Pirkimo – pardavimo sutartyje pasirašė vyrukas, apie 30 metų amžiaus, sunkiai kalbantis lietuviškai. Buvo matyti, jog visą įmonės įsigijimo procesą tam vyrukui reguliavo ta pati moteris I.. Kas ji tokia, iš kur ji atsirado ir dėl ko ji ten buvo, jis nežino. Už notaro paslaugas sumokėjo jis, įmonę pardavė už akcijų vertės sumą. Pasirašius sutartį, pirkėjui buvo perduoti ir įmonės dokumentai, įmonės antspaudas, pasirašytas dokumentų perdavimo aktas.

Liudytojas V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam yra žinoma. Šią įmonę prieš daug metų padėjo įsteigti ir nuo įmonės steigimo momento (duomenys neskelbtini) tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Įmonės akcininkai buvo R. G. ir D. K.. Jie realiai vykdė veiklą, viskas vyko sklandžiai ir nuo 2020 metų vidurio įmonė veiklą vykdė gana vangiai, apskaitos apimtys labai sumažėjo, kilo klausimas dėl jų teikiamų paslaugų įkainių, todėl akcininkai priėmė sprendimą, kad neplanuoja daugiau vykdyti veiklos ir atsiradus galimybei numatė, kad įmonę parduos. Buvę akcininkai jį apie planuojamą parduoti įmonę informavo ir paprašė paskleisti žinią, kad galbūt kam nors įdomu įsigyti veikiančią įmonę, kuri neturėjo jokių įsiskolinimų ir kurios istorija tvarkinga. Savininkai puikiai žinojo, kad įmonę likviduoti yra labai dideli kaštai, todėl jie net nesvarstė apie likvidaciją. Šia informacija pasidalinti manęs paprašė dėl to, nes jo pažįstamų ir šiaip aplinkoje atsiranda asmenų, kurie būna suinteresuoti atsidaryti įmonę ir tiems, kam galėtų būti aktualu jis turi sąlygas pasiūlyti. Tokiu būdu suinteresuoti asmenys sutaupo laiko ir visi būna patenkinti. Be to, tai yra įprasta praktika. Vienareikšmiškai, jis pasidalino šia informacija su savo klientais, jie galbūt su dar kitais asmenis, kuriems gali būti aktualu. Kitaip tariant, tokio pobūdžio informacija sklinda iš lūpų į lūpas ir vieni per kitus, todėl pasakyti kas konkrečiai galėjo susidomėti (duomenys neskelbtini) įsigijimu tikrai nežino. Neprisimena tikslių aplinkybių su kuo susisiekė pirkėjas, jis pats nesitarė ir mano, kad dėl sandorio susitarė buvę akcininkai. Su kuriuo konkrečiai pirkėjas tarėsi nežino. D. arba R. jo paprašė, jog būtų parengti visi reikalingi dokumentai sklandžiam įmonės akcijų pardavimui ir įmonės dokumentų ir antspaudų perdavimui. Tam tikslui (duomenys neskelbtini) antspaudo ir dokumentų, įmonės likučių, buhalterinės apskaitos registrų ir dokumentų perdavimo aktų ruošinius, taip pat paruošė akcininko sprendimo ruošinį dėl naujo direktoriaus paskyrimo įmonėje. Jeigu gerai atsimena, dokumentų parengimui reikalingi pirkėjo duomenys jam buvo atsiųsti el. paštu. Kuomet D. su R. sutarė su pirkėju dėl akcijų pardavimo, jis juos nukreipė pas (duomenys neskelbtini) dirbančią notarę A. B.. Pačiame sandoryje jis pats nedalyvavo. Po sandorio sudarymo, pirkėjas lydimas moters atvyko į (duomenys neskelbtini) patalpas, pateikė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, akcininko sprendimą dėl direktoriaus pakeitimo. Jie pasirašė buhalterinių paslaugų nutraukimo sutartį, visų dokumentų perdavimo aktai jau buvo paruošti, todėl naujasis akcininkas, padedamas jį lydėjusios moters, truputį pasižiūrėjo jam perduodamus dokumentus, pasirašė ant perdavimo aktų ir viskas. Jam susidarė įspūdis, jog pirkėją lydėjusi moteris jam aiškino dalykus ir iš jos kalbos suprato, kad ji kaip ir ketino tvarkyti apskaitą, teikti duomenis registrams. Pasirodė, kad ji realiai ketina valdyti įmonę. Jeigu gerai atsimena, moteris pasirodė buvo panašaus amžiaus kaip ir pats faktinis pirkėjas. Gali pasakyti, kad susidarė įspūdis, jog pirkėją lydėjusi moteris realiai vadovavo jam. Su įmonės pirkėjais nei anksčiau nei po įmonės pardavimo daugiau neteko turėti jokio kontakto, nei jų matė, nei su jais bendravo. Patys asmenys anksčiau nematyti ir jų nepažįsta. (Duomenys neskelbtini) jam yra žinoma. Įmonė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl buhalterinės apskaitos vedimo, kadangi įmonės buhalterė numirė. Kai įmonė kreipėsi dėl buhalterinės apskaitos vedimo, įmonė buvo paveikta pandemijos, veikla apmažėjusi. Be to, įmonėje buvo daug nesuvestų buhalterinių niuansų, kuriuos reikėjo sutvarkyti. A. dar tikėjosi, kad veikla bus atnaujinta, tačiau laikui einant nusprendė, kad įmonės jau nebereikia ir ją norėtų likviduoti. A. jam apie tai pranešė, kad jeigu kam nors išlįs poreikis įmonės, taip pat galėtų informuoti, kad reikalinga. Pats A. su savo rato žmonėmis taip pat apie tai buvo pasikalbėjęs, todėl per ką atsirado įmonės pirkėjas tikrai nežino. (Duomenys neskelbtini) buvo perduota informacija apie naują pirkėją, tam, kad būtų sudaryti visi įmonės perdavimui reikalingi dokumentai. Kam tiksliai buvo išsiųsta informacija į (duomenys neskelbtini) - neprisimena. Iš jų pusės visi dokumentai buvo paruošti. Suruošus dokumentus, jie buvo perduoti (duomenys neskelbtini) savininkui, A. ir jo sūnui. Dėl akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo A. nukreipė pas tą pačią (duomenys neskelbtini) esančią notarę. Prisimena, kad akcijų pirkimo - pardavimo dieną jis pats buvo (duomenys neskelbtini) ir turėjo asmeninių reikalų pas notarę A. B.. Jo žiniomis, A. pardavus akcijas pirkėjui visas įmonės dokumentų perdavimas įvyko sklandžiai, jokių neigiamų atgarsių negirdėjo. Kadangi pats buvo toje gatvėje, matė kaip iš A. automobilio buvo perkraunami (duomenys neskelbtini) dokumentai į kitą automobilį, kuriuo, kartu su dar 2 vyrais, buvo atvykęs pirkėjas. Pirkėjas dokumentus krovė į 5 klasės „BMW“ automobilį, universalą. Patį pirkėją jis matė prie notaro biuro (sandoryje pats nedalyvavau), įtarimo nesukėlė, neatrodė asocialus. Pasirodė keista, kad kartu atvyko dar 2 vyrai, bet kas jie tokie, nežino. Nei pirkėjo nei jį lydėjusių asmenų anksčiau nebuvo matęs, nebendravo ir po to jokio kontakto taip pat neturėjo. Nori pažymėti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemos įgaliojimai galioja iki tol, kol juos nutraukia įmonės vadovas. Įprastai įmonės vadovas juos suteikia ir juos nutraukia. Šiais akcijų pardavimų atvejais, naujai paskirti įmonių vadovai turėjo nutraukti (duomenys neskelbtini) atsakingų asmenų įgaliojimus, sudaryti naujas apskaitos paslaugų sutartis arba paskirti buhalterius bei įgalioti naujus asmenis elektroninio deklaravimo sistemoje. Nutraukus buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis (po jų pardavimo) su minėtomis įmonėmis daugiau jokio kontakto nėra buvę, jokių paslaugų neteikė.

Liudytoja G. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai yra žinoma, jos įmonė (duomenys neskelbtini) šiai įmonei iki 2023 m. sausio 1 d. teikė buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Sutartis dėl paslaugų teikimo buvo pasirašyta 2017 m. liepos 25 d. Šią sutartį pasirašė ji, kai įmonės vadovė ir (duomenys neskelbtini) atstovas G. B.. Kokiu būdu šis klientas buvo rastas, ji negali pasakyti, nes neprisimena, klientai ją randa per pažįstamus, skelbimus, taip pat jie patys siunčia komercinius pasiūlymus. Ji buvo šios įmonės įgaliotas atstovas teikti ataskaitas. Pagal sutartį pradžioje (duomenys neskelbtini) jai pateikdavo pirminius apskaitos dokumentus, kurie būdavo suregistruojami apskaitos registruose, pagal tai teikiamos ataskaitos Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, VĮ „Registrų centrui“. Pradžioje įmonės veiklos apimtis nebuvo didelė, įmonės veikla yra transportas, ekspedijavimas, krovinių pervežimas. Vėliau buvo įdiegta serverinė programa ir pirminius dokumentus įmonė į registrus suvesdavo pati, o ji teikdavo ataskaitas. Šioje įmonėje vadovai keitėsi kelis kartus, 2020 metais vadovu dirbo R. B.. 2020 metais įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini). Pirminius apskaitos dokumentus į programą jau suvesdavo (duomenys neskelbtini) darbuotoja apskaitininkė M. D. ir pirminiai dokumentai nebuvo teikiami. Įmonės apyvarta buvo apie 2,7 mln., įmonė dirbo pelningai. (duomenys neskelbtini) įmonei nerašydavo jokių dokumentų, t. y., neruošdavo PVM sąskaitų faktūrų, kasos dokumentų, sutarčių, šiuos dokumentus rašydavo patys įmonės darbuotojai. Prieigos prie įmonės banko sąskaitos ji neturėjo, tik paruošdavo darbo užmokesčio failą, kitus banko pavedimus įmonė atlikdavo pati, banko išrašus įmonė jai leisdavo parsisiųsti prijungus ją prie banko sąskaitos, savarankiškai prie banko sąskaitų ji negalėjo jungtis. Kadangi ji įmonės apskaitą tvarkė savo įmonės kontoroje, tai nieko negali pasakyti apie įmonės tiekėjus, klientus, kokiu būdu ir kur buvo pasirašomos sutartys ar išrašomi dokumentai, taip pat apie vykdytų sandorių aplinkybes nieko negali pasakyti, nes nežino. Ji įmonės veikloje nedalyvavo tik pagal pateiktus duomenis ruošė įstatymų reikalaujamas ataskaitas ir jas teikė įvairioms institucijoms – Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, VĮ „Registrų centrui“. Kiek dabar prisimena, tai 2020 m. (duomenys neskelbtini) turto turėjo - nekilnojamojo turto, transporto priemonių - automobilių vežti mažus krovinius. Vilkikų įmonė neturėjo. (duomenys neskelbtini) vykdė ekspedijavimo paslaugas - transporto biržoje ieškodavo krovinių (klientų), o tada ieškodavo tiekėjų (krovinių vežėjų). Įmonės veikla buvo vykdoma užsienyje, Lietuvoje pervežimo paslaugų teikė labai mažai (gal 1 % nuo visos veiklos apimties). Ji negali pasakyti, ar buvo atvejų, kai įmonė pirko transportavimo paslaugas, tačiau jų niekam nepardavė, nes įmonės apyvarta buvo didelė, pardavimai ir pirkimai į programą suvedami atskirai, nėra reikalo ir galimybės tikrinti ieškant nesutapimų. Jei tai būtų prekės galima būtų tikrinti sandėlio registruose, o kadangi paslaugos tai nėra tokios galimybės.

(Duomenys neskelbtini) jai yra žinoma, kadangi šių (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentų prašė Valstybinė mokesčių inspekcija dėl atliekamo patikrinimo, vėliau šių dokumentų ir duomenų prašė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT). Apie šią įmonę nieko negali pasakyti, nes ją žino tik iš dokumentų. Žino, kad už šios įmonės paslaugas buvo atsiskaitoma iš karto po paslaugų gavimo. (duomenys neskelbtini) veikloje buvo naudojami gryni pinigai gana dažnai, buvo atsiskaitoma su tiekėjais, grynus pinigus tiekėjams mokėdavo atskaitingi asmenys iš savo asmeninių lėšų, o vėliau, gavus atsiskaitymus iš pirkėjų, jiems banko pavedimu skolos būdavo grąžinamos. Šios ūkinės operacijos yra užfiksuotos atskaitingų asmenų ataskaitose. Dažniausiai tokias operacijos vykdydavo direktorius R. B.. (Duomenys neskelbtini) jai žinoma, šios bendrovės apskaitą ji tvarkė nuo 2020 m. rugpjūčio iki 2021 m. lapkričio 30 d. Ši įmonė pas ją kreipėsi pati, greičiausiai ją rekomendavo koks nors klientas, negali nurodyti koks, nes nežino, ar ją rekomendavo R. B., nežino, jo neklausė, negali pasakyti. Šios įmonės veikla buvo ekspedijavimas, logistika, apyvarta lyginant su (duomenys neskelbtini) buvo nedidelė, šios įmonės buvo tik veiklos pradžia, dirbo du darbuotojai. Sutartį dėl paslaugų teikimo pasirašė direktorius A. A. jų įmonės kontoroje. Ši įmonė ilgalaikio turto neturėjo, neturėjo savo kontoros ar vilkikų. Kur buvo šios įmonės kontora, negali pasakyti, nes nežino. Pirminius dokumentus jai teikdavo susegtus segtuve įmonės vadovas A. A.. Sekantį mėnesį seną segtuvą pasiimdavo ir pateikdavo naują, dėl to jokių įmonės dokumentų ji nesaugojo ir nutraukus bendradarbiavimą nebuvo ką grąžinti įmonės atstovui, nebuvo pasirašytas dokumentų perdavimo priėmimo aktas. Dokumentus gaudavo tik popierinius, elektroniniu paštu dokumentų ir duomenų negaudavo. Jai teko bendrauti tik su A. A.. Jų teikiamų paslaugų pobūdis buvo analogiškas (duomenys neskelbtini) - ji teikdavo reikiamas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai, VĮ „Registrų centras“ pagal jai pateiktus pirminius dokumentus, prieigos prie įmonės banko sąskaitų neturėjo, pavedimų neatlikdavo, PVM sąskaitų faktūrų, kasos dokumentų, sutarčių neruošdavo, šiuos dokumentus įmonė rašė pati, jai pateikdavo suvedimui į registrus. Įmonėje buvo vykdomi atsiskaitymai grynais pinigais per atskaitingą asmenį A. A., kokia apimtimi negali pasakyti, nes neprisimena. Ji nedalyvaudavo įmonei pasirašant sutartis ar bendraujant su klientais, nieko tuo klausimu negali pasakyti. Ar (duomenys neskelbtini) turėjo sandorių su (duomenys neskelbtini) negali pasakyti, nes neprisimena. Sutartis su (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, nes įmonė dokumentus teikė netvarkingai, ne laiku, taip pat buvo problemų su atsiskaitymu už jų paslaugas, be to paskutinius mėnesius įmonė pradėjo iš viso nebeteikti pirminių dokumentų, o jas ataskaitas vis tiek reikėdavo formuoti ir teikti, dėl to nusprendė nutraukti sutartį, pranešė vadovui, jis neatvyko pasiimti paskutinio dokumentų segtuvo, atvyko kažkoks jo pažįstamas, jam buvo atiduoti dokumentai ir kartu pranešimas apie buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties nutraukimą. Pats A. A. dingo - su juo daugiau bendrauti neteko, jis liko skolingas už suteiktas paslaugas už 3 mėn.

2023 m. sausio 20 d. pateikta specialisto išvada dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Specialistas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktos 21 (dvidešimt viena) bendrovės (duomenys neskelbtini) išrašytos pardavimo sąskaitos bendrovei (duomenys neskelbtini) iš viso už 298 225,36 Eur (suma su PVM) už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas. (duomenys neskelbtini) išrašytose pardavimo sąskaitose bendrovei (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. A. vardas, pavardė, parašas ir (duomenys neskelbtini) spaudas.

Pateiktos 21 (dvidešimt viena) bendrovės (duomenys neskelbtini) išrašytos pardavimo sąskaitos bendrovei (duomenys neskelbtini) iš viso už 298 225,36 Eur (suma su PVM) įrašytos į (duomenys neskelbtini) gautų sąskaitų žiniaraštį.

(Duomenys neskelbtini) išrašytos pardavimo sąskaitos bendrovei (duomenys neskelbtini) užfiksuotos 2020 m. apyvartos žiniaraštyje Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas (buhalterinė korespondentinė sąskaita 4430).

(Duomenys neskelbtini) už įformintas įsigytas pervežimo paslaugas iš bendrovės (duomenys neskelbtini) užfiksavo 21 (dvidešimt vieną kartą) atsiskaitymą grynais pinigais iš viso 308890 Eur vadovo R. B. 2020 m. avanso apyskaitoje.

(Duomenys neskelbtini) už įformintas įsigytas pervežimo paslaugas iš bendrovės (duomenys neskelbtini) užfiksavo 21 (dvidešimt vieną kartą) atsiskaitymą grynais pinigais iš viso 308890 Eur vadovo R. B. 2020 m. avanso apyskaitoje, tai patvirtinama ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini): „Atsiskaitymai su (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d. buvo vykdyti grynais pinigais per atskaitingą asmenį R. B.. Iš viso (duomenys neskelbtini) sumokėta 308890 Eur. Pateiktuose kasos pajamų orderio kvituose nurodyta, kad pinigus priėmė kasininkas – A. A., pasirašė vyr. buhalteris – A. A..“

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir pagal tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) žiniaraščius, bei PVM sąskaitas faktūras išrašytas bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) būtų perpardavusi iš (duomenys neskelbtini) įsigytas prekių pervežimo paslaugas ar panaudojusi veikloje apmokestinamųjų pajamų uždirbimui, tai yra (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuota, kam buvo parduota už 308890 Eur iš (duomenys neskelbtini) įsigytos prekių pervežimo paslaugos, bei neužfiksuota apmokėjimas iš pirkėjų už prekių pervežimus.

Jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas 21 (dvidešimt vieną) PVM sąskaitą faktūrą prekių pervežimo paslaugų iš (duomenys neskelbtini) neįsigijo, tai (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) įformintas 21 (dvidešimt vieną) PVM sąskaitą faktūrą nepagrįstai buhalterinėje apskaitoje užregistruotos prekių pervežimo įsigijimo ūkinės operacijos 308890 Eur (suma be PVM 255281 Eur, PVM suma 53609 Eur), nepagrįstai į PVM atskaitą įskaityta 53609 Eur pirkimo PVM, kuris deklaruotas už 2020 m. spalio mėnesį 2020-11-16 pateiktoje patikslintoje PVM deklaracijoje (FR600) įrašė neteisingus duomenis, tai yra 25 laukelyje įrašė 92884 Eur, o turėjo įrašyti 39275 Eur (92884 Eur-53609 Eur=39275 Eur),

35 laukelyje įrašyta atskaitomas PVM 92884 Eur, o turėjo būti įrašyta 39275 Eur (92884-53609=39275 Eur), 36 laukelyje įrašė 60506 Eur grąžintino iš biudžeto PVM, o turėjo būti įrašyta 6897 Eur grąžintinas iš biudžeto PVM (985 Eur(29 lauk.) + 31393 Eur(32 lauk.)-39275 Eur(35 lauk.)=-6897 Eur(36 lauk.)).

(duomenys neskelbtini) 2020 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo 2 707 255 Eur į mokesčio bazę įtrauktų pajamų ir 232214 Eur pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoto mokestinio nuostolio.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 17 straipsnio 1 dalį leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita.

Pagal PMĮ 11 str. 4 d. išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, tai yra mokesčių mokėtojas įgyja teisę į patirtų išlaidų priskyrimą sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, tik tuo atveju, jeigu ūkinės operacijos yra tikrai įvykusios, o jų turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais.

Sąnaudos pagal PMĮ 2 straipsnio 24 punktą – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neužfiksuota, kam buvo parduota už 308890 Eur iš (duomenys neskelbtini) įsigytos prekių pervežimo paslaugos, bei apmokėjimas iš pirkėjų už prekių pervežimus.

Pagal PMĮ 11 straipsnio 4 dalį išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kuriuose privaloma fiksuoti realiai įvykusias ūkines operacijas.

Jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas 21 (dvidešimt vieną) PVM sąskaitą faktūrą prekių pervežimo paslaugų iš (duomenys neskelbtini) neįsigijo, tai (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) įformintas 21 (dvidešimt vieną) PVM sąskaitą faktūrą nepagrįstai buhalterinėje apskaitoje užregistruotos prekių pervežimo įsigijimo ūkinės operacijos 308890 Eur (suma be PVM 255281 Eur, PVM suma 53609 Eur) ir 2020 metų veiklos sąnaudas nepagrįstai įskaitė pagal (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas 21 (dvidešimt vieną) PVM sąskaitą faktūrą.

Iš (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų nenustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) įsigytas prekių pervežimo paslaugas būtų perparduotos ar panaudotos veikloje apmokestinamųjų pajamų uždirbimui, todėl (duomenys neskelbtini) neturi teisės įtraukti į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, išlaidų pagal (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Vadovaujantis PMĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įsigijimai už 255281 Eur pagal įformintas (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras nėra priskiriama (duomenys neskelbtini) leidžiamiems atskaitymams ir (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 15 d. pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje PLN204, mokestiniu laikotarpiui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., įrašė neteisingus duomenis (PLN204), tai yra 19 laukelyje Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoti mokestinių metų nuostoliai įrašyta -232214 Eur, o turėjo būti įrašyta 23067 Eur (255281 Eur-232214 Eur=23067 Eur) pelnas, 37 laukelyje įrašyta Mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) nuostoliai -232214 Eur, o turėjo būti įrašyta 23067 Eur (255281 Eur-232214 Eur=23067 Eur) pelnas, Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas 41 laukelyje Nuostoliai įrašyta 232214 Eur, o turėjo įrašyti 40 laukelyje Pelnas 23067 Eur ir pagal LR Pelno mokesčio įstatymo 30 str. 1 d. ir 4 d. nuostatas, jeigu mokestiniais metais iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus neribotą laikotarpį, tačiau tokių perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 procentų mokesčio mokėtojo mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2017-2019 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose deklaravo 330909 Eur mokestinių nuostolių, kurių dalį, t. y. 116190 Eur, atskaitė iš 2021 m. veiklos pelno.

Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 11 straipsnio 4 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, tyrimo metu nustatyta 1038 Eur mokėtino pelno mokesčio už 2020 m.: 23067 Eur x 0,7=16147 Eur, 2) 23067 Eur - 16147=6920 Eur, 3) 6920 Eur x 0,15=1038 Eur.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas ir užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytas aplinkybes, jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas 21 (dvidešimt vieną) PVM sąskaitą faktūrą prekių pervežimo paslaugų iš (duomenys neskelbtini) neįsigijo, tai (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) įformintas 21 (dvidešimt vieną) PVM sąskaitą faktūrą nepagrįstai buhalterinėje apskaitoje užregistruotos prekių pervežimo įsigijimo ūkinės operacijos 308890 Eur (suma be PVM 255281 Eur, PVM suma 53609 Eur), bei iš (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų nenustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) įsigytas prekių pervežimo paslaugas, būtų perparduotos ar panaudotos veikloje apmokestinamųjų pajamų uždirbimui.

Dėl aukščiau įvardintų aplinkybių bendrovė (duomenys neskelbtini) nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) nuostatomis:

13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 1 dalimi Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos. To paties įstatymo 13 straipsnio „Apskaitos dokumentų rekvizitai“ 3 dalimi: Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“,

Tyrimo metu nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo - 6 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 14 straipsnio 2 dalies neatitikimai, dėl kurių (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, todėl negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nes:

2) (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose, kuriose PVM sudarė 53609 Eur, (duomenys neskelbtini) užfiksavo gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre ir deklaravo 2020 m. spalio mėnesio pateiktoje (pateikimo data 2020 m. lapkričio 26 d.) PVM deklaracijoje.

3) (duomenys neskelbtini) vadovas R. B. 2020 m. avanso apyskaitoje už įformintas įsigytas pervežimo paslaugas iš bendrovės (duomenys neskelbtini) įformino atsiskaitymą grynais pinigais iš viso 308890 Eur ir taip buhalterinėje apskaitoje susimažino savo, kaip atskaitingo asmens, skolą 308890 Eur bendrovei (duomenys neskelbtini), tai bendrovės (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos 308890 Eur panaudotos nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“

(duomenys neskelbtini) apskaitą tvarko (duomenys neskelbtini), įgaliotas asmuo G. G..

2023 m. rugpjūčio 9 d. pateikta specialisto išvada dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Specialistas nustatė, kad pagal pateiktus duomenis ir dokumentus, tyrimo metu negalima nustatyti ar (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. vykdė veiklą:

-tiriamuoju laikotarpiu bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas - A. A.;

-(duomenys neskelbtini) direktorius A. A. 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2022 m. kovo 14 d. apklausos protokoluose paliudijo, kad realiai nedalyvavo bendrovės veikloje;

-pagal priešpriešiniu būdu surinktą informaciją bei i.SAF išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, pirkimo iš Europos Sąjungos šalių įmonių dokumentų duomenys registruose registruoti, taip pat pardavimo dokumentai įforminti ir pardavimų dokumentų duomenys registruose registruoti tik vieną mėnesį, t. y. 2020 m. spalio mėn.;

-pagal priešpriešiniu būdu surinktą informaciją, (duomenys neskelbtini) bendrovei (duomenys neskelbtini) įformino krovinių pervežimo paslaugų pardavimą, o bendrovei (duomenys neskelbtini) - statybinių medžiagų pardavimą. PVM sąskaitos faktūros įformintos bendrovei (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateiktos.

-tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys prekių ar paslaugų įsigijimus ir pardavimus bei buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys grynųjų pinigų operacijas;

-nenustatyta, kas tiriamuoju laikotarpiu tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tyrimui nepateikti buhalterinės apskaitos registrai, taip pat RC-ui nepateiktas finansinių ataskaitų rinkinys už 2020 metus.;

-pateiktų dokumentų, ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos ir i.SAF gaunamų sąskaitų faktūrų registre registruotų duomenų nepakanka patvirtinti bendrovės (duomenys neskelbtini) prekių įsigijimo sandorių;

-pateiktų dokumentų, ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos ir i.SAF išrašomų sąskaitų faktūrų registre registruotų duomenų nepakanka patvirtinti pardavimo sandorių su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais suformuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkimo PVM atskaita.

Tyrimo metu negalima nustatyti ar bendrovės (duomenys neskelbtini) pardavimo sandorių ūkinės operacijos su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) užregistruotos (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, nes (duomenys neskelbtini) dokumentiniam tyrimui nepateikta jokių buhalterinės apskaitos dokumentų už 2020 m. rugsėjo 10 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpį: prekių įsigijimo dokumentų, prekių pardavimo dokumentų, kasos dokumentų, banko dokumentų, avanso apyskaitų dokumentų, suvestinių apskaitos registrų, finansinės atskaitomybės.

(duomenys neskelbtini) teikė išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal i.SAF išrašomų sąskaitų faktūrų registrų duomenis, bendrovė (duomenys neskelbtini) deklaravo prekių ar paslaugų pardavimus tik 2020 m. spalio mėn. už 278 326,10 Eur plius 58 448,49 Eur PVM (viso už 336 774,59 Eur), iš jų:

-už 80 865 Eur plius 16 981,65 Eur PVM (viso už 97 846,65 Eur) bendrovei (duomenys neskelbtini);

-už 197 461,10 Eur plius 41 466,84 Eur PVM (viso už 238 927,94 Eur) bendrovei (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) i.SAF Išrašomų sąskaitų registre, t. y. „Pardavimai“ už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. duomenys teikti du kartus:

-i.SAF registro numeriu (duomenys neskelbtini);

-i.SAF registro numeriu (duomenys neskelbtini).

I.SAF registro numeriu (duomenys neskelbtini) teikti duomenys šiandien dienai neaktualūs, jame buvo registruotos 21 (dvidešimt viena) PVM sąskaita faktūra, išrašytos (duomenys neskelbtini) už 255 281 Eur be PVM suma ir 53 609 Eur PVM suma. Minėtos PVM sąskaitos faktūros i.SAF registre numeriu (duomenys neskelbtini) neberegistruotos, registras aktualus. I.SAF teikimo datos nenurodytos, neaišku kada duomenys teikti ir pakeisti.

(duomenys neskelbtini) teikė gaunamų PVM sąskaitų faktūrų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal i.SAF gaunamų sąskaitų faktūrų registrų duomenis, bendrovė (duomenys neskelbtini) 2020 m. spalio mėn. deklaravo prekių ar paslaugų įsigijimus už 650 060,73 Eur plius 0 Eur PVM, iš jų:

-už 135 725,20 Eur plius 0 Eur PVM iš (duomenys neskelbtini);

-už 140 122,40 Eur plius 0 Eur PVM iš (duomenys neskelbtini);

-už 101 214,38 Eur plius 0 Eur PVM iš (duomenys neskelbtini);

-už 190 730 Eur plius 0 Eur PVM iš (duomenys neskelbtini);

-už 82 268,72 Eur plius 0 Eur PVM iš (duomenys neskelbtini) .

2021 m. birželio 2 d. Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal VIES duomenis, vienintelė (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi sandorius su (duomenys neskelbtini) 82 000 Eur sumai. Likusios bendrovės nedeklaravo jokių sandorių su (duomenys neskelbtini).

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus (banko sąskaitos išrašą), ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją ir duomenų bazėse esančius duomenis (i.SAF, i.VAZ, VĮ Registrų centras) be buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų negalima įvertinti, patikrinti ir palyginti su VMI registruose deklaruotais duomenimis, dėl to negalima nustatyti ar (duomenys neskelbtini) valstybės įgaliotoms institucijoms teiktose registruose ir deklaracijose pateikė teisingus duomenis apie pirkimus ir pardavimus.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus (banko sąskaitos išrašą), ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją ir duomenų bazėse esančius duomenis (i.SAF, i.VAZ, VĮ Registrų centras) be buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų negalima nustatyti ar (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. tvarkyta laikantis Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalis, kuri nurodo kad, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalis, kuri nurodo, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalis, kuri nurodo kad, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 dalis, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, ir dėl to visiškai negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2022 m. spalio 21 d. surašytas tarnybinis pranešimas Nr.IBPS-V-2810585-22, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu išanalizuotos (duomenys neskelbtini) išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros prie kurių pridėti tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos dokumentų kopijos (CMR). Visose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti 3 krovinių pervežimo reisai skirtingais maršrutais Europoje. Prie kiekvienos PVM sąskaitos faktūros pridėti CMR dokumentai, neva tvirtinantys krovinio pervežimą, kuriuose 23 langelyje vežėjas nurodytas (duomenys neskelbtini).

Analizuojamuose dokumentuose matyti, kad (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) - neteisingas, kadangi įmonė niekada nebuvo registruota ir veiklos minėtu adresu taip pat nevykdė. Taip pat, CMR dokumentuose nurodyti transporto priemonių valstybiniai numeriai, kuriais neva vykdyti krovinių pervežimai. Patikrinus CMR dokumentuose nurodytus transporto priemonių valstybinius numerius nustatyta, kad CMR dokumentuose nurodyti Lietuvos respublikoje registruoti trys vilkikai ir trys puspriekabės:

1) vilkikas valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) („Volvo“) priklauso (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)); puspriekabė valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (Scmitz Cargobull) priklauso (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), tačiau valdo (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas(duomenys neskelbtini) );

Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos registruojamų PVM sąskaitų faktūrų registre i.SAF esančius duomenis (duomenys neskelbtini) nei laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d. nei kitais laikotarpiais nedeklaravo jokių sandorių su (duomenys neskelbtini), taip pat nedeklaravo jokių sandorių su CMR dokumentuose 23 langelyje nurodytu vežėju (duomenys neskelbtini).

2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) dėl jos valdomo (duomenys neskelbtini), Bendrovė teigia, kad su (duomenys neskelbtini) jokių sandorių neturėjo, ši įmonė jiems nežinoma, jokios nuomos sutartys nebuvo pasirašytos.

2021 m. birželio 15 d. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje forma PLN204 už 2020 m. deklaracijos 19 laukelyje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuoti mokestinių metų nuostoliai“ įrašė 255 281 Eur didesnę nuostolių sumą, o turėjo būti įrašyta 23 067 Eur pelno suma, 41 laukelyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ įrašyta 232 214 Eur nuostolių, o turėjo būti įrašyta 23 067 Eur pelno, 40 laukelyje „Pelnas“ turėjo būti įrašyta 23 067 Eur, t. y., 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“, 59 laukelyje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ ir 64 laukelyje „Mokėtina (-)/grąžintina (+) pelno mokesčio suma“ neįrašė 1 038 Eur mokėtino pelno mokesčio už 2020 m.;

tokiu būdu (duomenys neskelbtini) naudai išvengiant labai didelės turtinės prievolės 53 609 Eur PVM ir 1 038 Eur pelno mokesčio sumokėti į valstybės biudžetą bei šias PVM ir Pelno mokesčio deklaracijas elektroniniu būdu atitinkamai 2020 m. lapkričio 26 d. ir 2021 m. birželio 15 d. pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, šiais nusikalstamais veiksmais jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, surašiusiais ir pateikusiais (duomenys neskelbtini) netikrus buhalterinės apskaitos dokumentus, apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengė labai didelės turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 53 609 Eur PVM ir 1 028 Eur pelno mokesčio, iš viso 54 647 Eur.