Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo M.A. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad M.A. Z. (toliau – ir užsienietis) į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiui buvo leista apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-15 priėmė sprendimą Nr. 24S259034, kuriuo nusprendė nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir įpareigoti per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo išvykti iš Lietuvos Respublikos į Maroko Karalystę. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025-04-30 nutartimi palikus nepakeistą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025-01-30 sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas Migracijos departamento prie LR VRM 2024-11-15 sprendimas, šis sprendimas įsigaliojo. Užsienietis savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas prie LR VRM 2025-05-27 priėmė sprendimą Nr. 25S123350, kuriuo nusprendė išsiusti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Maroko Karalystę. Užsienietis VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūno 2025-05-29 sprendimu buvo sulaikytas 48 val.

Užsieniečio asmenybė yra nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas.

Pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, užsienietis atvykdamas į Lietuvos Respubliką ir buvimo joje laikotarpiu privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, ir teisėsaugos tarnybų ar Migracijos departamento prie LR VRM valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę ir teisėtą buvimą valstybėje patvirtinantį dokumentą bei kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalį užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Nors užsieniečio asmenybė nustatyta, bet jis šiuo metu neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis nėra prieglobsčio prašytojas. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas jį sulaikyti (Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Kaip minėta, užsieniečio asmenybė nustatyta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jam buvo leista gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Duomenų, kad užsienietis pažeidinėtų Lietuvos Respublikos įstatymus ar nevykdytų Migracijos departamento prie LR VRM pareigūnų reikalavimų, nėra. Migracijos departamentui prie LR VRM buvo ir yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta. Užsienietis nesislapstė, pats atvyko į Migracijos skyrių, kur ir buvo sulaikytas. Užsienietis gyvena kartu kaip šeima su Lietuvos Respublikos piliete R. M. pastarajai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šis adresas pareigūnams yra žinomas, šiuo adresu užsienietis yra pasiekiamas. R. M. sutinka, kad užsienietis ir toliau gyventų jai priklausančiame bute. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad Migracijos departamento prie LR VRM sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos yra priimtas 2025-05-27, jis nėra įsigaliojęs ir artimiausiu metu negali būti vykdomas.

Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju užsieniečiui iki sprendimo dėl jo išsiuntimo įvykdymo galėtų būti taikoma su judėjimo laisvės ribojimu nesusijusia alternatyvi sulaikymui priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 1 d. 2 p., 115 str. 2 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Taikyti Maroko Karalystės piliečiui M.A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą nustatyti iki 2025-08-29, bet ne ilgiau kol jis bus išsiustas iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.