- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-121-194/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugiene (pirm.), Danute Burbuliene, Petras Rimantas Brazys
- Ieškovas
- AB banko „Hansabankas“
- Atsakovas
- N. B.
Šiauliu apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Jolantos Badaugienes,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ apeliacini skunda del Joniškio rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 26 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo AB banko „Hansabankas“ ieškini atsakovei N. B. del skolos, procesiniu palukanu, bylinejimosi išlaidu priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Ieškovas AB bankas „Hansabankas“ 2008-03-21 kreipesi i Joniškio rajono apylinkes teisma su ieškiniu del 6572,75 Lt žalos atlyginimo, 197 Lt bylinejimosi išlaidu, viso 6769,75 Lt, 5 proc. metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo ivykdymo, priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurode, kad atsakove N. B. dirbo AB bankas „ Hansabankas“ Joniškio skyriuje klientu aptarnavimo poskyryje klientu aptarnavimo specialiste.Su atsakove 2002-02-20 sudare darbo sutarti, taip pat su atsakove buvo pasirašyta sutartis „Del darbuotojo individualios visiškos materialines atsakomybes“. 2007-04-19 Joniškio rajono apylinkes teisme buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-650/2007, kurioje A. B. buvo pripažinta kalta del sukciavimo P. G. atžvilgiu. Minetame nuosprendyje yra konstatuota, kad P. G. turtines žalos padaryma neatsiejamai salygojo ir Banko Joniškio KAC darbuotojos N. B. aplaidus veiksmai, jos darbiniu pareigu neatlikimas del neatsargumo, kurias ji, kaip banko darbuotoja, privalejo vykdyti. Butent N. B. veiksmais nepagristai buvo nutrauktos P. G. terminuotu indeliu sutartys ir klientei priklausantys grynieji pinigai buvo išduoti treciam neigaliotam asmeniui A. B.. Kadangi teismas P. G. civilini ieškini minetoje baudžiamojoje byloje paliko nenagrineta LR BPK 115 str. 2 d. pagrindu, o banka ir atsakove žalos padarymo metu siejo darbiniai santykiai, tai bankas, vadovaujantis LR CK 6.264 str. 1 d., 2007-07-05 su P. G. pasiraše taikos sutarti ir atlygino jai del atsakoves N. B. kaltes padaryta žala, t.y. gražino P. G. 6572,75 Lt. Tokiu budu ieškovas (bankas) igijo teise regreso tvarka reikalauti, kad atsakove N. B. atlygintu banko patirtus nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkes teismas 2008 m. lapkricio 26 d. sprendimu ieškini atmete, priteise iš ieškovo atsakovei 1180 Lt advokato atstovavimo išlaidu.
Teismas nurode, kad sutinkamai su LR DK 27 str., ieškinio senaties terminas reglamentuojamiems santykiams yra treji metai. Konstatavo, kad ieškovo pateiktame žalos nustatymo akte yra parašyta, kad ivykis yra ivykes 2005 m. sausio 26 d. Žalos nustatymo aktas yra surašytas 2007 m. liepos 2 d., kai dar po ivykio nebuvo praeje 3 metai.Taikos sutartis pasirašyta 2007 m. liepos 5 d., taip pat nepraejus 3 metu ieškinio senaties terminui. Pažymejo, kad ieškovas kažkodel delse ir i teisma nesikreipe. Ieškinys teisme gautas 2008 m. kovo menesi, t.y. praleidus 3 metu ieškinio senaties termina del žalos priteisimo. Nurode, jog ieškovo atstovas nepraše atstatyti ieškinio senaties termino, nenurode jokiu priežasciu, kodel jis buvo praleistas. Konstatavo, jog vadovaujantis LR CK 1.131 str. 1 d. yra pagrindas ieškini atmesti.
Teismas nustate, kad 2007 m. rugsejo 13 d. Joniškio rajono apylinkes prokuraturos prokurores V. K. nutarimu ikiteisminis tyrimas atsakoves N. B. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes jos veikoje nera nusikaltimo, numatyto LR BK 229 str., požymiu. Be to, teismas pažymejo, kad ieškovas nepateike jokio akto, kuriuo atsakovei butu perduotos pinigines ir kitos materialines vertybes. Nurode, kad 2004-05-31 su atsakove buvo sudaryta kita darbo sutartis, pagal kuria atsakove pradejo dirbti konsultante. Sutartis isigaliojo 2004-07-01. Konstatavo, kad su atsakove nuo 2004-07-01 nebuvo sudaryta sutartis del darbuotoju individualios visiškos materialines atsakomybes, todel teismas laike, kad anksciau su atsakove sudaryta sutartis del darbuotoju individualios visiškos materialines atsakomybes neteko galios ir teismas negali ja remtis. Teismas nesprende klausimo del atsakovo pakeitimo ir patraukimo kito asmens bendraatsakovu, nes to nepraše ieškovo atsovas. Pažymejo, kad nurodyti byloje dalyvaujancius asmenis yra ieškovo pareiga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB bankas „Hansabankas“ prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 26 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini patenkinti pilnutinai. Priteisti iš atsakoves N. B. bylinejimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1 Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai skaiciavo ieškinio senaties termina. LR DK 27 str. numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 3 metai. AB bankas „Hansabankas“ apie atsakoves padaryta 2005-01-26 žala sužinojo tik 2007-07-02. Senatis pradedama skaiciuoti nuo sužinojimo apie žala dienos, t.y. 2007-07-02, o ne nuo žalos padarymo dienos, kaip tai nurode teismas.
2.Apeliantas mano, jog teismas nepagristai konstatavo, kad nera pagrindo taikyti LR DK 255 str. normas. Teismas neivertino tos aplinkybes, kad 2007-04-19 Joniškio rajono apylinkes teisme buvo priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-650/2007, kurioje A. B. buvo pripažinta kalta del sukciavimo P. G. atžvilgiu. Minetame nuosprendyje yra konstatuota, kad P. G. turtines žalos padaryma neatsiejamai salygojo ir atsakoves N. B. aplaidus veiksmai, jos darbiniu pareigu neatlikimas del neatsargumo, kurias ji, kaip banko darbuotoja, privalejo vykdyti.
3. Nurodo, kad AB bankas „Hansabankas“ ieškinyje yra nurodes, kad prašo atlyginti žala remiantis ne tik LR DK 255 str. 2 p. ir 3 p., bet ir LR DK 257 str. 4 p., kuriuo remiantis AB bankas „Hansabankas“ igijo teise i visiška žalos atlyginima, kadangi padenge P. G. del atsakoves kaltes padaryta žala. LR CK 6.264 str. 1 d. nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žala, atsiradusia del jo darbuotoju, einanciu savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltes. Darbdavys, atlygines turtine žala tretiesiems asmenims, igyja regreso teise išieškoti del to patirtus nuostolius iš kalto darbuotojo LR DK nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra pareiškes Lietuvos Aukšciausias teismas 2005-10-27 nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr.3K-3-478/2005.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i ieškovo apeliacini skunda atsakove N. B. prašo Joniškio rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 26 d. sprendima palikti nepakeista.
1. LR CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos. Teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Sprendžiant, kada apie pažeista teise turejo sužinoti apdairus ir rupestingas asmuo, butina nustatyti teises pažeidimo pobudi bei momenta, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rupestingai savo teisiu atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turejo išsiaiškinti, jog jo teise pažeista. Lietuvos Aukšciausiasis teismas yra suformaves teismu praktika, kad ukio subjektams turi buti keliami griežtesni reikalavimai, jiems praleidus ieškinio senati savo pažeistoms teisems ginti, nurodant ieškinio senaties praleidimo priežastis. LR CK 1.125 str. 8 d. yra numatytas sutrumpintas 3 metu ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams del padarytos žalos atlyginimo. Iš ieškovo apeliacinio skundo matyti, kad jis prašo atlyginti žala. Taigi, ieškovas praleido istatymo nustatyta ieškinio senaties termina.
2. Ieškovo reikalavimas visiškai atlyginti žala, neva ji buvo padaryta nusikalstama veika, turi buti atmetamas kaip nepagristas, nes ikiteisminis tyrimas atsakoves atžvilgiu buvo nutrauktas, neaptikus nusikalstamos veikos požymiu.
3. Nurodo, kad ieškovas, vadovaudamasis LR DK 255 str. 3 p., teigia, kad jis igijo teise i visiška žalos atlyginima. Atsakove su šiuo ieškovo argumentu nesutinka, nes tuo metu, kai ivyko ieškovo ieškinyje minimas ivykis, ji dirbo AB banko „Hansabankas“ Joniškio klientu aptarnavimo skyriuje konsultantes pareigose, o ne klientu aptarnavimo specialiste ir su ja visiškos materialines atsakomybes sutartis, kaip su konsultante, nebuvo sudaryta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma tik apskustoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdestytus argumentus, išskyrus istatyme nurodytas išimtis, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog apylinkes teismas netinkamai taike ieškinio senaties instituto teises normas.
Ieškovas AB bankas“ Hansabankas“ 2008-03-21 teisme pateike regresini ieškini del darbdavio patirtu nuostoliu( žalos) atlyginimo iš buvusios banko darbuotojos N. B., nes darbdavys, 2007-07-05 išmokejo nukentejusiajai P. G. jos patirta žala sumoje 6572,75 Lt ( b.l. 6). Darbdavio arba ieškovo patirta žala atsirado butent 2007-07-05 išmokejus nukentejusiajai 6572,75 Lt, kurie buvo nuimti nuo jos saskaitos banke. Ieškinys del nuostolio atlyginimo regreso tvarka iš buvusios darbuotojos pateiktas teisme 2008-03-21, tai yra, nepraleidus triju metu ieškinio senaties pagal LR Darbo kodekso 27 str. 2d., todel apylinkes teismo išvados del praleisto ieškinio senaties termino, ji skaiciuojant nuo ivykusio fakto 2005-01-26., yra nepagristos. Žala darbdaviui atsižalo tik 2007-07-05, išmokejus nepagristai nuimtus nuo nukentejusiosios saskaitos pinigus, tai yra ivykužius pagrindine prievole - gražinus nukentejusiajai pinigus, todel darbdavys tik nuo 2007-07-05 igijo regreso teise. Pagal LR CK 1.127 str. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos. Tai yra bendroji taisykle. LR CK 1.127 str. 4 dalis numato, jog iš regresiniu prievoliu atsirandanciu reikalavimu ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo ivykdyti pagrindine prievole momento. Ivykdes pagrindine prievole- gražines nukentejusios nuimtus iš banko saskaitos pinigus, bankas ivykde pagrindine savo prievole, todel nuo pagrindines prievoles ivykdymo momento, bankas igijo regresinio reikalavimo teise i kaltus asmenis.
Apylinkes teismas neteisingai aiškino ir taike ieškinio senaties termino pradžios skaiciavimo taisykles, todel padare nepagristas išvadas del ieškinio senaties instituto taikymo.
Kolegija konstatuoja, jog banko regresinis reikalavimas pateiktas savalaikiai.
Bankas, kaip darbdavys regresiniu reikalavimu visiško žalos atlyginimo prašo tik iš buvusios banko darbuotojos N. B., su kuria ivykusio fakto metu, pilnutines materialines atsakomybes sutartis nebuvo sudaryta. Taciau, esant nustatytai bei irodytai nusikalstamai kito asmens, tai yra, nuteistosios A. B. nusikaltimu padarytai veikai, kas yra konstatuota isiteisejusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-650/2007 (b.l.7-10), yra nepagrista reikalauti visiško žalos atlyginimo tik iš buvusios darbuotojos, kuri nepripažinta kalta ir nera net patraukta baudžiamojon atsakomyben ir nereiškiamas ieškinys , nereikalaujama pilnutinio žalos atlyginimo iš asmens, kuris del to paties fakto pripažintas kaltu padares nusikaltima. Nurodyti atsakova yra ieškovo teise, taciau, sprendžiant klausima ir del atsakoves N. B. atsakomybes ar tai LR DK 254 str.,( triju vidutiniu men. atlygio dydžio), ar DK 255 str. pagrindu,( pilnutines atsakomybes) neatsiejamai susiduriama su neitraukto i šia byla asmens – tai nuteistosios A. B. kaltes ir atsakomybes klausimu, todel kolegija laiko, jog ir šalims nepareiškus prašymo nuteistaja A. B. patraukti atsakove, ši nuteistoji trauktina i byla treciuoju asmeniu teismo iniciatyva. ( LR CPK 47 str. 1dalis, 266 str.) Regreso teise pirmiausiai igyjama i nusikaltima padariusi asmeni. Nuteistoji A. B. nepatraukta šioje byloje dalyvaujanciu asmeniu, nors jos nusikalstama veika yra betarpiškai susijusi su regresiniu ieškiniu, ir be jos neimanoma nustatyti kaltu pagal regreso reikalavima asmenu ir ju atsakomybes ribu bei dydžio. Kolegija pripažista, jog neitraukus i byla nuteistosios A. B., apie kuria atsakove nurode savo procesiniame dokumente – atsiliepime i ieškini, teismas esminiai pažeide procesines teises normas, kurios negali buti ištaisytos apeliacines instancijos teisme, todel byla gražintina nagrineti I instancijos teismui iš naujo ( LR CPK 329 str. 1d.,) Tokia teismu praktika nustate ir LR Aukšciausias teismas šios kategorijos bylose - LR Aukšciausio teismo išplestines teiseju kolegijos 2006-04-14 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-120/2006 pagal AB bankas „Hansabankas“ ieškini atsakovei O.R. del nuostoliu atlyginimo.
Taigi, kolegija konstatuoja, jog ieškovo regreso teise realizuota netinkamai.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Joniškio rajono apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 26 d. sprendima panaikinti ir byla perduoti Joniškio rajono apylinkes teismui nagrineti iš naujo.