- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-686/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01623-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- B. A.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2910-104/2013 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovams bankrutavusiai bendrai Lietuvos ir Rusijos uždarajai akcinei bendrovei ,,Hefestas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,August ir Ko“ dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo autoserviso ir prekybos uždaroji akcinė bendrovė ,,Klaipėdos moskvičius“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Hefestas“ bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto centras“, o 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Bendros Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ bankroto byloje 2012 m. kovo 16 d. teismo nutartimi patvirtintas ieškovo B. A. 7 688,44 Lt pirmos eilės finansinis reikalavimas ir atsakovo UAB ,,August ir Ko“ 117 323,28 Lt dydžio trečios eilės finansinis reikalavimas, o 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi – ieškovo 113 080,82 Lt dydžio trečios eilės finansinis reikalavimas.
Šalies argumentai
Ieškovas B. A. kreipėsi su ieškiniu, prašydamas pripažinti tarp atsakovų bendros Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ ir UAB ,,August ir Ko“ sudarytą 2012 m. vasario 3 d. susitarimą (toliau – ir Susitarimas) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Nurodė, kad 2005 m. lapkričio 7 d. tarp trečiojo asmens UAB ,,Klaipėdos moskvičius“ (būsimas pardavėjas) ir atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Hefestas“ (būsimas pirkėjas) buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2005 m. balandžio 30 d. Pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2012 m. vasario 3 d. Susitarimu atsakovas bendra Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ (perleidėjas), atstovaujamas bankroto administratoriaus, perleido atsakovui UAB ,,August ir Ko“ (perėmėjui) visas teises ir pareigas, kylančias iš Preliminariosios sutarties, o UAB ,,August ir Ko“ atsisakė bet kokių reikalavimų, įskaitant, bet neapsiribojant ir Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ pateikto pradinio finansinio reikalavimo, kylančio iš 2005 m. lapkričio 7 d. preliminariosios sutarties, sudarytos tarp atsakovų bendros Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ (būsimas pardavėjas) ir UAB ,,August ir Ko“ (būsimas pirkėjas) (perleidėjui avansu sumokėtų pinigų sumos grąžinimo, patirtų nuostolių atlyginimo ir kt.). Po susitarimo sudarymo, 2012 m. liepos 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi kreditorius UAB „August ir Ko“ buvo išbrauktas iš Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ kreditorių sąrašo. Tokiu būdu ginčo Susitarimu bankroto administratorius vienam iš kreditorių – UAB ,,August ir Ko“ suteikė pirmenybę prieš kitus kreditorius. Be to, bankroto administratorius šiurkščiai pažeidė ĮBĮ įtvirtintą atsiskaitymo su kreditoriais tvarką (ĮBĮ 11 str. 3 d. 13 p.; 14 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. sprendimu ieškovo B. A. ieškinį atmetė.
Teismo vertinimu, ginčijamas Susitarimas nepažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių, kadangi mainais už bendros Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ teisių ir pareigų perleidimą, UAB ,,August ir Ko“ atsisakė savo finansinių reikalavimų už 117 328,28 Lt sumą. Pasak teismo, tai reiškia, kad finansinių reikalavimų suma bankroto byloje sumažėjo, o ieškovui ir kitiems kreditoriams atsirado didesnė tikimybė, kad bus partenkinti jų finansiniai reikalavimai bankroto byloje. Dėl šios aplinkybės teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad bendra Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ (ieškovo skolininkas) buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises, taip pat, teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovo UAB ,,August ir Ko“ nesąžiningumo. Teismas nurodė, kad Susitarimo sudarymo metu bendra Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ veiklos nevykdė, Preliminarios sutarties vykdyti neketino dėl ekonominių ir finansinių sunkumų, todėl, teismo vertinimu, ginčo sandoris bendrai Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ buvo naudingas, ir bankroto administratorius turėjo pareigą priimti pasiūlymą dėl ginčo sandorio sudarymo. Teismas pažymėjo, kad viena iš nustatytų actio Pauliana būtinų sąlygų yra ir kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Teismo vertinimu, ieškovui nereiškiant reikalavimo perleisti bendros Lietuvos ir Rusijos BUAB „Hefestas“ visas ginčijamas teises ir pareigas jam, konstatuotina, kad nėra visų būtinų sąlygų tenkinti actio Pauliana ieškinį.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaip bendros Lietuvos ir Rusijos UAB „Hefestas“ direktorius, sudaręs Preliminariąją sutartį, tarp bendros Lietuvos ir Rusijos UAB „Hefestas“ ir UAB „Klaipėdos moskvičius“ dėl įsipareigojimo ateityje sudaryti 10 proc. baigtumo dirbtuvių pirkimo pardavimo sutartį, savo sutartinių prievolių įvykdymui tą pačią dieną sudarė sutartį su atsakovu UAB „August ir Ko“, iš kurios matyti, kad atsakovas UAB „August ir Ko“ įsipareigojo atlikti statinio projektavimo darbus, atlikti statybos darbus, o 2007 m. liepos 31 d. ieškovas, kaip bendros Lietuvos ir Rusijos UAB „Hefestas“ direktorius, atstovavimo sutartimi pavedė UAB „August ir Ko“ atstovauti bendrą Lietuvos ir Rusijos UAB „Hefestas“ visais klausimais gaunant reikalingą statybai dokumentaciją. Atsakovas AB „August ir Ko“ nurodė, kad nurodytų susitarimų pagrindu savo lėšomis parengė statinio techninį projektą, UAB „Klaipėdos moskvičius“ vardu gavo statybos leidimą ir turi galimybę įvykdyti Preliminariąją sutartį. Trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos moskvičius“ patvirtino, kad po bendros Lietuvos ir Rusijos BUAB „Hefestas“ teisių ir pareigų perėmimo sutinka vykdyti Preliminariąją sutartį ir įsipareigojo vykdyti visus sutartinius įsipareigojimus UAB „August ir Ko“ atžvilgiu. Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad Susitarimu perleistos teisės ir pareigos iš esmės sietinos tik su atsakovo UAB „August ir Ko“ asmeniu, todėl labiau tikėtina, kad nei ieškovas, nei kiti bendros Lietuvos ir Rusijos BUAB „Hefestas“ kreditoriai neparodytų iniciatyvos dėl teisių ir pareigų perėmimo pagal Preliminariąją sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių teismas ieškovo reikalavimą panaikinti ginčo susitarimą CK 6.66 straipsnio pagrindu atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl bendros Lietuvos ir Rusijos BUAB „Hefestas“ bankroto administratoriaus padarytų ĮBĮ nuostatų pažeidimų. Teismas, nustatęs, kad ginčo sandoris sudarytas pritarius pagrindiniam kreditoriui ir neprieštaraujant tiems, kurie dalyvavo bankrutuojančios bendros Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Hefestas“ kreditorių susirinkime, sprendė, jog formalus šio klausimo svarstymo procedūros pažeidimas (kad buvo sudarytas iki pirmojo kreditorių susirinkimo) laikomas nereikšmingu ir negali būti pagrindas panaikinti ginčo susitarimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas B. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Susitarimas nepažeidžia ieškovo teisių. Ginčo sandoriu, bankroto administratorius privilegijavo vieną iš kreditorių – atsakovą UAB ,,August ir Ko“, kadangi sandorį sudarė su šiuo kreditoriumi, be to, skubotu laiku – iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo, dar nežinodamas kitų kreditorių nuomonės dėl teisių ir pareigų perleidimo. Nei bankroto administratorius, nei atsakovas UAB ,,August ir Ko“ bylos nagrinėjimo metu neįvardijo tikrosios perleistų teisių ir pareigų vertės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad po ginčo susitarimo sudarymo iš bendro sąrašo buvo išbrauktas 117 328,28 Lt dydžio UAB ,,August ir Ko“ finansinis reikalavimas, laikytina, kad perleistų teisių ir pareigų vertė yra ne mažesnė nei 117 328,28 Lt.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nereiškia reikalavimo perleisti jam bendros Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ visas teises ir pareigas, kylančias iš Preliminariosios sutarties. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas ginčija skolininko sudarytą sandorį teisme, patvirtina kreditoriaus interesą į ginčijamo sandorio objektą. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nori tęsti minėtą sutartį, ir tik todėl, kad Susitarimas nebuvo išviešintas, nei ieškovas, nei kiti kreditoriai neturėjo realios galimybės teikti savo nuomonės dėl ginčijamo susitarimo sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas sprendė, kad ginčo Susitarimas sudarytas pritarus pagrindiniam kreditoriui ir neprieštaraujant tiems, kas dalyvavo kreditorių susirinkime, todėl formalus šio klausimo svarstymo procedūros pažeidimas (kad buvo sudarytas iki pirmojo kreditorių susirinkimo), pasak teismo, yra laikomas nereikšmingu ir negali būti pagrindas panaikinti ginčo susitarimą. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Joks vidutinio rūpestingumo ir protingumo asmuo, susipažinęs su bankroto administratoriaus ataskaitos užrašais: ,,Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina, suma 188 242,08 Lt ir grafoje ,,pastabos“ nurodyta: ,,pagal teisinę išvadą šis reikalavimas perduotas trečiajam asmeniui“, nepadarytų išvados, kad tai susiję su Susitarimu, kadangi jokių konkrečių duomenų apie patį susitarimą administratoriaus ataskaitoje nepateikta.
4. Nei vienas iš atsakovų negalėjo paaiškinti, kokias konkrečias teises ir pareigas perleido Susitarimu ir kokia šių teisių ir pareigų turtinė išraiška, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo Susitarimas naudingas bendrai Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ ir jo kreditoriams. Aplinkybė, kad bendra Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Hefestas“ veiklos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punkto prasme nevykdys, negali būti siejama su Preliminarios sutarties vykdymu ar nevykdymu. Tokio susitarimo naudingumas įmonei galėjo būti akivaizdus tik tuomet, jei apie ketinimą sudaryti Susitarimą būtų pranešta įmonės kreditorių susirinkime, įvardinta susitarimo turtinė išraiška – tokiu atveju kreditoriams būtų sudaryta galimybė siūlyti savo variantus. Apeliantas vienareikšmiškai būtų priėmęs pasiūlymą identiškomis sąlygomis, kuriomis jį priėmė atsakovas UAB ,,August ir Ko“.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,August ir Ko“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad Susitarimo sudarymas nereiškia atsakovo finansinio reikalavimo patenkinimo ar pirmenybės jam suteikimo. Bendra Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ Susitarimo pagrindu atsakovui perleistų pareigų ir teisių iš Preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties įgyvendinti nebūtų galėjusi. Preliminaria sutartimi BUAB ,,Hefestas“, be kita ko, buvo įsipareigojęs už tam tikrą pinigų sumą suprojektuoti, pastatyti ir vėliau pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyti (nupirkti) dalį nebaigto statyti pastato, o tam būtina turėti pakankamai lėšų. Atsakovui UAB ,,August ir Ko“ Susitarimo sudarymas aktualus dėl to, kad jis dar iki bankroto bylos iškėlimo bendrai Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ buvo atlikęs didžiąją Preliminarioje sutartyje nurodytų pirkėjo įsipareigojimų. Iš Preliminarios sutarties kylančios teisės ir pareigos turtinės vertės finansinių reikalavimų tenkinimo prasme neturi, nes jos yra išimtinai susiję su atsakovo asmeniu. Preliminarios sutarties vykdymas reikštų papildomas išlaidas BUAB ,,Hefestas“, o ne jo kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus didesne apimtimi. Net ir teismui pripažinus Susitarimą negaliojančiu, galimybė patenkinti BUAB ,,Hefestas“ kreditorių, įskaitant apelianto, finansinius reikalavimus, neatsirastų, nes BUAB ,,Hefestas“ negautų jokios turtinės naudos bei patirtų papildomas išlaidas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas bendra Lietuvos ir Rusijos BUAB ,,Hefestas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Byloje sprendžiamas ginčas, ar 2012 m. vasario 3 d. tarp atsakovų bankrutuojančios bendros Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Hefestas“ ir UAB ,,August ir Ko“ sudarytu susitarimu nebuvo pažeistos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės.
Kaip minėta, ginčo susitarimu bankrutuojanti bendra Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Hefestas“, atstovaujama bankroto administratoriaus, perleido atsakovui UAB ,,August ir Ko“ savo, kaip pirkėjo, teises ir pareigas, kildinamas iš 2005 m. lapkričio 7 d. preliminarios sutarties, sudarytos tarp bendros Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Hefestas“ (būsimo pirkėjo) ir UAB ,,Klaipėdos moskvičius (būsimo pardavėjo). Po ginčo susitarimo sudarymo, atsakovas UAB ,,August ir Ko“ atsisakė savo 117 328,28 Lt dydžio finansinio reikalavimo, patvirtinto bankrutuojančios bendros Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Hefestas“ bankroto byloje.
Skundžiamu sprendimu teismas atmetė apelianto reikalavimą pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu, nenustatęs visų CK 6.66 straipsnio sąlygų. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.
Skundžiamu sprendimu teismas sprendė, kad ginčo sandoris pats savaime bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių nepažeidė, nes mainais už minėtų teisių ir pareigų perleidimą, atsakovas UAB ,,August ir Ko“ atsisakė savo 117 328,28 Lt dydžio finansinio reikalavimo bankroto byloje. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Ta aplinkybė, kad atsakovas UAB ,,August ir Ko“ už ginčo susitarimu perleistas teises ir pareigas atsisakė savo, kaip bankrutuojančios bendros Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Hefestas“ įmonės kreditoriaus, finansinio reikalavimo, patvirtinto minėtos įmonės bankroto byloje, reiškia, kad šis atsakovo reikalavimas buvo patenkintas iš bankrutuojančios įmonės turto pirmiau už kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus.
Kita vertus, teismas, spręsdamas, kad ginčo susitarimu nebuvo pažeistos kitų įmonės kreditorių teisės, nurodė ir tą aplinkybę, kad Susitarimu perleistos teisės ir pareigos sietinos tik su atsakovo UAB ,,August ir Ko“ asmeniu. Kolegijos vertinimu, spręsti, kad ginčo susitarimas nepažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų, būtų galima tik nustačius, kad perleistos teisės ir pareigos neturėjo turtinės vertės, iš kurios būtų galima tenkinti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.
Pažymėtina, kad byloje teismas nesiaiškino, kokios konkrečios teisės ir pareigos ginčijamu susitarimu buvo perleistos atsakovui UAB ,,August ir Ko“ ir kokia tų perleistų teisių bei pareigų turtinė vertė. Kaip matyti iš byloje pateiktos bankrutuojančios bendros Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Hefestas“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos (1 t., b. l .21-25), kaip bankrutuojančios įmonės turimas turtas nurodomas ir nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina – 188 242,08 Lt. Byloje neginčijama, kad prie nurodytų nebaigtų vykdyti sutarčių priskirta 2005 m. lapkričio 7 d. preliminari sutartis, iš kurios kildinamos bankrutuojančios įmonės teisės ir pareigos buvo perleistos ginčo susitarimu. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ginčo susitarimu perleistos teisės ir pareigos turi konkrečią turtinę vertę.
Iš bankrutuojančios įmonės turto kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 35 str.); nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta ĮBĮ (ĮBĮ 14 str. 1 d.).
Skundžiamu sprendimu teismas, sprendęs, kad ginčo susitarimu perleidus bankrutuojančios įmonės teises, nebuvo pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, nesiaiškino, kokios konkrečios teisės ir pareigos buvo perleistos, ar jos turi konkrečią turtinę išraišką. Šios aplinkybės turi esminę reikšmę sprendžiant, ar ginčijamu susitarimu nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neištyrė visų reikšmingų ginčo aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ji perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 16 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.