Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2013-01-14 · Civilinė byla Nr. 2A-36-278/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-14
Bylos Nr.
2A-36-278/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė
Atsakovas
N. Z.
Ieškovas
A. Z.
Trečiasis asmuo
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-36-278/2013

Teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00449-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 114.4; 116.4;121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-709-356/2012 pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui N. Z., trečiajam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. Z. prašė teismą padidinti Utenos rajono apylinkės teismo 2004-08-13 sprendimu civilinėje byloje Nr.2²-1251-05/2004 iš atsakovo nepilnametei dukrai U. Z. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį iki 400 Lt. Nurodė, jog kas mėnesį mokamas 200 Lt dukros išlaikymas buvo priteistas prieš 8 metus, todėl dėl amžiaus ir sveikatos būklės esmingai pasikeitus dukters poreikiams yra nepakankamas ir neužtikrina jos poreikių. Nurodė, kad gera valia atsakovas didesnio išlaikymo neteikia, nors tokią galimybę turi.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad šalių dukra turi specialių poreikių dėl sveikatos būklės, be to, ugdomi jos muzikiniai gebėjimai, todėl dukters poreikiai nuo 2004 m. dėl amžiaus ir sveikatos būklės esmingai padidėjo. Teismas darė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė, nes jis įgijo vertingo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, paskolos mokėjimas išdėstytas iki 2028 metų, antroje santuokoje gimusias dvi dukras išlaiko kartu su darbines pajamas gaunančia ir turinčia turto sutuoktine, o ieškovė, po santuokos nutraukimo, jokio turto neįgijo. Konstatavo, jog atsakovas, įvertinus turimą turtą, gaunamas jo ir sutuoktinės pajamas bei jo galimybę gauti papildomų pajamų, atsižvelgus į išlaikomų asmenų skaičių, objektyviai pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, galėdamas pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas N. Z. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams teikiamo materialinio išlaikymo principus, išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, taip pat netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo išvados pažeidžia kitų jo išlaikytinių lygybės principą. Nurodo, jog turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, todėl minimaliai savo būtiniausius poreikius gali tenkinti iš savo ir žmonos gaunamo darbo užmokesčio, o ieškovė, būdama sveika ir darbinga bei gaudama didesnį darbo užmokestį, rūpinasi tik vienu nepilnamečiu vaiku ir jai likusiu santuokiniu nekilnojamuoju turtu. Teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nutraukdamas santuoką, jis savo dukrai U. Z. perleido ½ buto dalį, kaip dalį išlaikymo turtu. Nurodo, jog visą laiką rūpinosi nepilnamete dukra, teikė jai priteistą materialinį išlaikymą bei pagal savo galimybes stengėsi proporcingai išlaikyti ir kitus du savo nepilnamečius vaikus, gimusius antroje santuokoje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagrįstai nukrypo nuo vaikų lygiateisiškumo principo ir padidino dukrai priteisto išlaikymo dydį bei padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovo galimybės skirti didesnį išlaikymą. Nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad yra kliūčių atsakovui užsiimti papildomu darbu ir gauti daugiau pajamų. Teigia, jog jo perleistas dukrai nekilnojamasis turtas neduoda pelno, todėl nelaikytinas išlaikymu natūra, be to, tai vienintelis ieškovės ir nepilnametės dukters gyvenamasis būstas, kurio neketinama parduoti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, todėl išlaikymas turi atitikti nustatytus vaiko poreikius (CK 3.3 str. 2 d.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kadangi tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių - turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt. (CK 3.156 str.).

Byloje nustatyta, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2004-08-13 sprendimu A. Z. ir N. Z. santuoka buvo nutraukta ir pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį N. Z. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai U. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, iki vaiko pilnametystės bei perleisti ½ buto, esančio Taikos g. 76-21, Utenos m. (b. l. 14). 2012-03-19 ieškiniu A. Z. prašė teismą padidinti dukrai priteistą išlaikymą dėl padidėjusių vaiko poreikių (b.l. 3-6). Ginčijamu teismo sprendimu teismas išlaikymą padidino iki 400 Lt per mėnesį (b.l. 167-171). Kaip minėta, išlaikymas šalių nepilnametei dukrai po 200 Lt kas mėnesį priteistas prieš devynerius metus, todėl pripažintina, kad U. Z. poreikiai ženkliai yra padidėję ir šio fakto apeliantas neneigia (b.l. 162-164). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šalių dukra turi muzikinių gebėjimų, kurie lavinami Utenos kultūros centro vaikų popchore „Decima“ ir Utenos muzikos mokykloje (b.l. 9-10, 154). Be to, mergaitė turi sveikatos problemų - diagnozuota balso klosčių liga, trumparegystė, jai reikalingi korekciniai akiniai (b.l. 8, 111-114, 117-130). Atsakovas moka priteistą išlaikymą, tačiau atskirai dukros priežiūros bei ugdymo išlaidų neturi, todėl visą skirtumą tarp N. Z. mokamo išlaikymo ir faktinių dukros išlaikymo išlaidų dengia ieškovė. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 800 Lt ir atsakovas minėto teiginio nepaneigė (CPK 178 str.). Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalims nutraukus santuoką, ieškovė neįgijo jokio nekilnojamojo turto, o atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Byloje nustatyta, kad N. Z. dirba UAB „Trijūna“ ir gauna apie 700 Lt darbo užmokestį per mėnesį, kuris, lyginant su 2004 m., yra sumažėjęs (b.l. 23, 59-60, 201-203). Be to, apeliantas turi nekilnojamojo turto – penkis 2007 m. pirktus 0,3300 ha, 0,3200 ha, 0,3300 ha, 0,3200 ha, 0,3300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine S. Z. po ½ dalį valdo: sandėlį, esantį Utenos m., 3 kambarių butą, esantį Utenos mieste, ½ dalį 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei 1994, 1998 metų gamybos automobilius ir 2008 metų savos gamybos priekabą (b.l. 17, 25-47, 50-51, 73, 76). Nustatyta, kad antroje santuokoje įgytas butas įkeistas AB DNB bankui, kredito grąžinimui užtikrinti (b.l. 81-88). Be to, N. Z., 2005-05-07 sudarytoje santuokoje, turi dvi dukras, gimusias (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b.l. 68-70). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo sutuoktinės S. Z. darbo užmokestis yra apie 1 300 Lt. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo šeimos pajamos kas mėnesį sudaro apie 2 000 Lt (b.l. 18-21, 66). Iš bylos duomenų matyti, kad mažametės atsakovo dukros lanko darželį, o duktė P. turi sveikatos sutrikimų (b.l. 118-131, 155-160).

Pagal byloje esančius bei VSDFV duomenimis ieškovė nuo 2012-03-01 dirba Utenos vaikų globos namuose ir jos vidutis mėnesinis darbo užmokestis – apie 2 730 Lt. Be to, iš VSDFV duomenų matyti, kad ieškovė vykdo individualią veiklą, nuosavybės teise turi 1998 m. gamybos automobilį Mazda 323, ½ d. buto Utenos m., kurio ½ d. atsakovo, kaip išlaikymo dalis perduota dukrai, ir bendra buto, pagal 2013-01-01 viešus Kadastro duomenis vertė 74 600 Lt (b.l. 115, 191-195). Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas N. Z. įsigijo nekilnojamojo turto 5 žemės sklypus, kurių vertė 2013 m. kadastro skelbiamais duomenimis neviršija 2 200 Lt, butą, už kurį mokama paskola, kitus pastatus, tačiau atsakovo gaunamos pajamos (apie 700 Lt) yra ženkliai mažesnės nei ieškovės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas turi galimybę gauti didesnes pajamas, tačiau įvertinus šalies ekonominę būklę bei sumažėjusią galimybę įsidarbinti, konstatuoti, jog atsakovas vengia geriau apmokamo darbo ir šiuo metu gauna didesnes pajamas nei pateikti duomenys teismui, nėra pakankamo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nepilnametės dukters U. Z. poreikiai nuo 2004 metų yra ženkliai padidėję, tačiau įvertintina, jog atsakovas turi ir kitų išlaikytinių, kuriems išlaikyti, nors jų poreikiai šiuo metu yra mažesni, taip pat turi skirti dalį lėšų (CK 3.156 str.). Įvertintina, jog nutraukiant šalių santuoką, dukters U. išlaikymui buvo priteistas ne tik kas mėnesį mokamas 200 Lt dydžio išlaikymas, tačiau jai nuosavybėn priteista ir ½ d. N. Z. priklausančio turto, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pinigine išraiška tenkančio atsakovo išlaikymo dukrai dalis yra 281 Lt. N. Z. teiginys, jog teikiamo išlaikymo dydis yra didesnis, atmestinas, nes turto vertė nustatoma, remiantis verte, nustatyta pagal rinkos kainas, galiojančias sprendimo priėmimo metu (CK 3.4 str., 3.119 str.). Iš civilinės bylos Nr. 2²-1251-05/2004 matyti, jog 2004-08-13 sprendimo dėl santuokos nutraukimo metu, pagal viešojo registro išrašus šalių nuosavybės teise valdyto buto, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 27 100 Lt (civilinė byla Nr. 2²-1251-05/2004, b. l. 6-7). Kitų duomenų dėl turto vertės nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą turtu nustatė vadovaudamasis minėtoje byloje esančiais įrodymais ir teisingai apskaičiavo tokiu būdu teikiamo išlaikymo dydį.

Įvertinusi aukščiau minėtus duomenis, aplinkybę, jog ieškovės gaunamo darbo užmokesčio dydis yra ženkliai didesnis nei atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamos pajamos, tai, jog atsakovo išlaikytinių – nepilnamečių vaikų interesai taip pat privalo būti ginami, tai jog sudarant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį šalys įvertino, jog dukros poreikiai ateityje didės ir ieškovė A. Z. sutiko su išlaikymo dydžiu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog padidinti iš N. Z. priteistą išlaikymą dukrai U. Z. šiuo metu, nėra pakankamo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir A. Z. ieškinį atmesti.

Teisėjų kolegija Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė