- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-609-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- A. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. L. dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo, uzufrukto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nepilnamečių vaikų A. G. ir D. G. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, nustatyti motinos bendravimo su vaikais tvarką, bei panaikinti 2006-06-20 teismo sprendimu nustatytą nepilnamečių vaikų naudai iki jų pilnametystės uzufruktą butui, nuosavybės teise priklausančiam ieškovui.
Atsakovė R. L. 2008-02-04 kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydama pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, bei nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką.
Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo A. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. G. ir A. G. po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovės R. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.
Teismas įpareigojo ieškovą A. G. nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečio vaiko D. G. , laikinam išlaikymui, bei po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečio vaiko A. G. laikinam išlaikymui pervedant pinigus į atsakovės nurodytą asmeninę sąskaitą, kiekvieną periodinę išmoką sumokant iki einamojo mėnesio 15 d.
2009-12-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas ieškovo A. G. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-20 nutarties, kuria ieškovas įpareigotas nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečių vaikų D. G. ir A. G. laikinam išlaikymui.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad jis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-06-20 sprendimą ir kiekvieną mėnesį moka po 450 Lt vaikų išlaikymui. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2006-12-02 iki 2009-12-02.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi patenkino atsakovo atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-20 nutartį.
Teismas konstatavo, kad 2009-11-20 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė R. L. , motyvuodama tuo, jog ieškovas neteikia vaikams išlaikymo, pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo A. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Teismo teigimu, kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai (ieškovo sąskaitos išrašas) paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę apie išlaikymo neteikimą, todėl pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą nėra.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. L. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-07 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-20 nutartį.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad šiai dienai atsakovo teikiamo išlaikymo po 225 Lt kiekvienam vaikui nepakanka. Apeliantė teigia pateikusi tai patvirtinančius įrodymus ir pagrįstai, veikdama išimtinai vaikų interesais, paprašė teismo priteisti padidintą išlaikymą vaikams iki teismas priims sprendimą šioje civilinėje byloje, nes procesas byloje užsitęsė, o negaunant tinkamo išlaikymo, kenčia vaikų interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. G. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-07 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad ieškovo pateikti banko išrašai ir kvitai patvirtina, jog jis kiekvieną mėnesį mokėjo 2006-06-20 teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Kadangi ieškovas savo pareigą vykdė nuolatos ir išlaikymas buvo teikiamas pastoviai, nebuvo teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad apeliantės teiginiai, jog procesas užsitęsė dėl ieškovo kaltės, yra nepagrįsti. Procesas byloje vyksta įprasta tvarka, tačiau jis nėra operatyvus dėl objektyvių priežasčių- byloje buvo pareikštas priešieškinis, paskirta vaikų psichologinė ekspertizė, kuri vyko apie metus. Todėl pagrįstai galima teigti, kad proceso eigą sąlygojo ne ieškovo veiksmai. Ieškovas pabrėžia, kad į bylą buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog jo gaunamos mėnesinės pajamos yra 674 Lt. Byloje taip pat yra pateikti įrodymai, jog ieškovas yra susituokęs su kita moterimi ir jų santuokoje yra gimęs vaikas. Todėl teismo nutartis, kuria jis buvo įpareigotas mokėti po 400 Lt kiekvienam vaikui pažeidė ne tik ieškovo, bet ir jo naujos šeimos teises. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumą, 2009-12-07 priėmė pagrįstą nutartį ir panaikino 2009-11-20 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CK 3.65 ir CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
CK 3.65 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taigi turi būti reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams.
CK 3.65 straipsnio 2 dalyje pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių, galimų nagrinėjant šeimos santykių bylas, sąrašas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją, taikant CK 3.192-3.203 straipsnių nuostatas. Tačiau kiekvienu atveju laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir konkrečią situaciją.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str.1 d.). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiui vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo, jo dydžio pakeitimo klausimas, gali trukti tam tikrą laiką, kurio metu vaiko interesai turi būti apsaugoti. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo ar pakeitimo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos arba keičiamos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių ar jų nepakeitus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar jų pakeitimas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas, kad asmuo, prašantis taikyti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo būtinumą.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. birželio 20d. sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti nepilnamečiams vaikams A. G. ir D. G. 450 Lt išlaikymą. Iš byloje pateikto banko išrašo (b.l. 15-19) matyti, jog ieškovas kiekvieną mėnesį moka vaikams teismo jam priteistą 450 Lt išlaikymą, t.y. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimą.
Apeliantė teigia, jog ji pagrįstai ir veikdama išimtinai vaikų interesais prašė teismo priteisti padidintą išlaikymą vaikams iki teismas priims sprendimą šioje civilinėje byloje, kadangi užtikrinant vaikams jų reikiamus poreikius, jiems yra reikalingas žymiai didesnis išlaikymas nei skiriamas dabar. Taigi apeliantė neneigia, jog ieškovas teikia nepilnamečiams vaikams kas mėnesį išlaikymą, tačiau atsakovės nuomone, ieškovo teikiamas išlaikymo dydis yra nepakankamas patenkinti vaikų poreikius.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiais, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai.
Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatomas ne pastovus vaikui teiktinas išlaikymas ateityje, o tik laikinas, t.y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teismuose. Ieškovo finansines galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą, vaikų tikruosius poreikius, išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams, teismas įvertins tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išklausęs šalių paaiškinimus, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą. Tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės, bus nustatyta, kad vaikams turi būti skirtas didesnis ar mažesnis išlaikymas negu ieškovo teikiamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimu paskirtas išlaikymo dydis, skirtumas tarp teikiamo išlaikymo ir teismo sprendimu priteisiamo išlaikymo nuo ieškinio padavimo, bus priteistas teismo sprendimu arba atitinkama suma sumažintas sprendimu priteisiamas išlaikymas. Kitaip tariant, išlaikymas vaikui priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju, būtų išieškotas skirtumas tarp ieškovo teikto išlaikymo ir iš ieškovo priteisto išlaikymo nuo atsakovės kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos. Taigi, vaikų interesai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nėra pažeidžiami, nes tą išlaikymo dydį, kuris jiems būtinas, jie galės gauti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tuo tarpu spręsti dėl išlaikymo dydžio laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba, kai išlaikymą vaikams jų tėvas teikia, nėra teisinio apgrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-11-20 nutartį, kuria atsakovės reikalavimams užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrindų panaikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.),o atsakovės atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirąjį skundą, iš atsakovės R. L. priteistina 8,50 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje ir (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. L. 8 (aštuonis) litus ir 50 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).