- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-530-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00319-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alvydas Poškus, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“
- Kategorijos
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1306-826/2015 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gražeda“ dėl negautų pajamų priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Naruva“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. P. (BUAB ,,Naruva“ akcininkas, turintis 50 proc. įmonės akcijų) pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,Gražeda“ trečiajam asmeniui BUAB ,,Naruva“ 907 403,46 Eur nuostolių (negautų pajamų už patalpų nuomą), 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Trečiajam asmeniui UAB ,,Naruva“ priklausė patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos; ginčo patalpos). 2003 m. spalio 24 d. tarp UAB ,,Naruva“ ir tuometinio UAB ,,VB lizingas“ buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis, pagal kurią UAB ,,Naruva“ pardavė pastatą lizingo bendrovei ir įgijo teisę naudotis šiuo pastatu bei jį atgal išsipirkti iš lizingo bendrovės. 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartimi UAB ,,Naruva“ atsakovei UAB ,,Gražeda“ perkėlė UAB ,,Naruva“ lizingo gavėjo teises ir pareigas lizingo bendrovei. Atsakovė, sumokėjusi lizingo įmokas, įsigijo nuosavybės teisę į minėtas patalpas. Ieškovo teigimu, 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutarties pagrindu atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai įgijo ginčo patalpas. Ši aplinkybė (neteisėtas patalpų perleidimas atsakovei), ieškovo teigimu, konstatuota Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015. Dėl tokio neteisėto perleidimo, ieškovo teigimu, trečiasis asmuo UAB ,,Naruva“ per laikotarpį nuo 2005 m. birželio 7 d iki ieškinio pateikimo dienos negavo 907 403,46 Eur patalpų nuomos mokesčio, kurį, kaip trečiajam asmeniui padarytus nuostolius, prašo priteisti šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB ,,Gražeda“ iš ieškovo V. P. 4 744 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Teismas nustatė, kad minėtoje byloje žala, kurią sudarė skirtumas tarp realios patalpų vertės ir vertės, už kurią turtinės teisės į patalpas buvo perleistos atsakovei UAB ,,Gražeda“, atsakingas yra UAB „Naruva“ vadovas E. T., ir iš jo priteisė 354 929,43 Eur žalos atlyginimo. Kasacinis teismas minėtoje byloje sprendė, kad priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „Gražeda“ nėra pagrindo, nes ji neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę UAB „Naruva“ žalą. Tai, kad UAB ,,Naruva“ žalą padarė jos tuometinis vadovas E. T., kuris buvo atsakovės direktorės ir akcininkės sutuoktinis, pasak teismo, neleidžia daryti išvados, kad žalą trečiajam asmeniui UAB ,,Naruva“ padarė ir atsakovė.
Teismas pažymėjo, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo BUAB ,,Naruva“ 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutarties neginčijo. Nenustatęs atsakovės UAB „Gražeda“ veiksmų neteisėtumo sudarant 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartį, teismas sprendė, kad nėra pagrindo kilti ir atsakovės UAB „Gražeda“ civilinei atsakomybei.
Be to, pasak teismo, ieškovo nurodytos pajamos, kurių UAB ,,Naruva“ neteko, neatitinka nė vieno iš kasacinio teismo praktikoje nurodytų negautų pajamų kaip atlygintinų nuostolių nustatymo kriterijų. Tai, kad atsakovė, nuomodama patalpas, gavo pajamų, negali būti vertinama, kad ir trečiasis asmuo UAB ,,Naruva“ būtų turėjęs tokias pat galimybes šias patalpas išnuomoti. Nors UAB ,,Naruva“ 2003 m. liepos 31 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi buvo išnuomojusi patalpas atsakovei, tačiau UAB ,,Naruva“, pasirašiusi 2005 m. birželio 7 d. sutartį, neteko savo teisių į pastatą, todėl nėra pagrindo manyti, kad UAB ,,Naruva“ galėjo tikėtis gauti pajamų pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su atsakove.
Be to, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartimi trečiajam asmeniui iš buvusio įmonės vadovo E. T. buvo priteistas 354 929,43 Eur žalos atlyginimas, o iš UAB „Gražeda“ – 99 064,17 Eur skola ir 5 proc. palūkanos, teismas sprendė, kad buvo apgintos tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens teisės. Pasak teismo, klausimai dėl UAB ,,Naruva“ negalėjimo išieškoti priteistų sumų turi būti sprendžiami vykdomojoje byloje.
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 4 772,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 968 Eur išlaidų, susijusių su rašytinių įrodymų išreikalavimu. Įvertinęs bylos sudėtingumą, parengtų procesinių dokumentų kiekį ir pobūdį, teismas sprendė, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Tai, kad dalis šių išlaidų nėra apmokėtos, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo nepriteisti šių išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl ji dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir išlaidų, susijusių su įrodymų rinkimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas V. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis. Minėtoje byloje ieškinys nebuvo reiškiamas dėl negautų pajamų priteisimo, o kasacinis teismas dėl UAB ,,Gražeda“ veiksmų pasisakė ne visais aspektais, o tik tais, kurie buvo nurodyti ieškinyje. Teismas kasacinio teismo nutartimi rėmėsi fragmentiškai, nors turėjo analizuoti visą nutarties kontekstą. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad 2005 m. birželio 7 d. sutartis tebegalioja, todėl ieškovų teisės negali būti ginamos pagal nepagrįsto praturtėjimo instituto normas. Taigi kasacinis teismas tyrė ir analizavo atsakovės veiksmus tik nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Kita vertus, ta pačia nutartimi kasaciniam teismui nusprendus priteisti dalį skolos iš atsakovės UAB ,,Gražeda“, teismas tuo pačiu patvirtino jos veiksmų neteisėtumą. Be to, skundžiamame sprendime teismas neįvertino, kad kasacinio teismo nutartyje nurodyta, jog BUAB ,,Naruva“ prarado teises, o UAB ,,Gražeda“ įgijo teises į patalpas; kasacinis teismas terminą ,,prarado“ pavartojo neatsitiktinai, o pažymėdamas, kad teisės į patalpas buvo prarastos neteisėtai. Be to, negali būti taip, kad viena sandorio šalis (UAB ,,Naruva“, atstovaujama vadovo E. T.) elgėsi neteisėtai, o kita (UAB ,,Gražeda“), kurios yra susiję įmonės, būtų elgusis teisėtai.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepagrindė negautų pajamų už nuomą. Iki atsakovės neteisėtų veiksmų UAB ,,Naruva“ veikla buvo vykdoma, t. y. UAB ,,Naruva“ nuomodavo pastatą ir iš šios veiklos gaudavo pajamas.
3. Jei apeliacinis skundas nebūtų tenkintas, teismas turėtų sumažinti atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma teismas priteisė atsakovei ir tas bylinėjimosi išlaidas, kurios nebuvo apmokėtos. Atsakovė į bylą yra pateikusi įrodymų tik apie 2 752,56 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apmokėjimą. Be to, teismas priteisė atsakovei 800 Eur ir už buhalterinės pažymos, kurią parengė UAB ,,Dekvota“, tvarkanti atsakovės buhalterinę apskaitą, parengimą. Tokia suma yra visiškai nepagrįsta, be to, šios išlaidos taip pat nėra apmokėtos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo BUAB ,,Naruva“ prašo jį tenkinti ir nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais sutinka.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Gražeda“ prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Tiek ankstesnėje, tiek esamoje civilinėje byloje egzistavo vienodas įrodinėjimo dalykas, abi bylos vyko tarp tų pačių asmenų, todėl pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai neabejotinai laikytini prejudiciniais šio ginčo atveju. Jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi atsakovės UAB „Gražeda“ veiksmų neteisėtumo sudarant turto perleidimo sandorį nenustatė.
2. Atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Nepaisant to, jog dalis atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už advokato teisinę pagalbą yra neapmokėtos, atsakovė neabejotinai turi prievolę atitinkamus mokėjimus atlikti. Nepagrįstas ieškovo argumentas neva 800 Eur išlaidos už detalizuotos buhalterinės pažymos parengimą laikytinos nepagrįstai didelėmis, nes buhalterinėje pažymoje esantys duomenys apima net 11 metų laikotarpį, o ši pažyma buvo rengta ieškovo prašymu, todėl jis turi prisiimti riziką apmokėti šias išlaidas ieškinio atmetimo atveju.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ginčo esmės
Byloje nėra ginčo, kad UAB ,,Naruva“ 2003 m. spalio 24 d. finansinio lizingo sutartimi lizingo davėjui pardavė jai priklausančias patalpas su teise naudotis šiomis patalpomis ir jas išsipirkti. Lizingo sutarties galiojimo metu tarp lizingo davėjo tuometiniu pavadinimu UAB ,,SEB VB lizingas“, lizingo gavėjos UAB ,,Naruva“ ir atsakovės UAB ,,Gražeda“ buvo sudaryta 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią be kita ko UAB ,,Naruva“ perdavė lizingo gavėjo teises bei pareigas atsakovei UAB ,,Gražeda“. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė UAB ,,Gražeda“, sumokėjusi lizingo įmokas lizingo bendrovei, įgijo nuosavybės teisę šias patalpas.
Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl negautų pajamų už patalpų nuomą priteisimo. Ieškovas įrodinėja, kad 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartimi patalpos (teisės į šias patalpas) dėl nesąžiningų tuometinio UAB ,,Naruva“ vadovo E. T. veiksmų neteisėtai ir nepagrįstai buvo perleistos atsakovei UAB ,,Gražeda“. Dėl šios priežasties, ieškovo teigimu, UAB ,,Naruva“ laikotarpiu nuo 2005 m. birželio 7 d. iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos negavo pajamų už patalpų nuomą, kurias būtų gavusi, jei ginčo patalpos (teisės į jas) nebūtų neteisėtai perleistos atsakovei.
Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog, kaip matyti iš pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, ginčo metu nuosavybės teisės į patalpas priklausė lizingo bendrovei, o ne UAB ,,Naruva“. Taigi patalpų nuosavybės teisę atsakovė įgijo ne iš UAB ,,Naruva“, o iš lizingo bendrovės, kuri ginčo metu buvo šių patalpų savininkė. Nuosavybės perleidimas nėra nuginčytas; reikalavimai lizingo bendrovei dėl galimo neteisėto patalpų nuosavybės perdavimo atsakovei byloje nereiškiami.
2005 m. birželio 7 d., kai buvo sudaryta trišalė sutartis, UAB ,,Naruva“ turėjo lizingo sutarties pagrindu atsiradusias turtines teises į patalpas ir šias teises perleido atsakovei minėta sutartimi. Byloje nėra pareikšto reikalavimo dėl 2005 m. birželio 7 d. sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl klausimas dėl šios sutarties teisėtumo nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas.
Teisė gauti nuomos mokestį siejama su teise nuomoti ar subnuomoti atitinkamas patalpas (CK 6.477, 6.490 str.). CK 6.477 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuomotojas gali būti išsinuomoto daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išsinuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Trečiajam asmeniu UAB ,,Naruva“ nesant patalpų savininku ir 2005 m. birželio 7 d. sutartimi perleidus turėtas turtines teises į patalpas, jis neturi teisinio pagrindo pretenduoti į pajamas, gaunamas iš šių patalpų nuomos.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015, konstatavo, kad 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutarties pagrindu atsakovė UAB ,,Gražeda“ neteisėtai įgijo ginčo patalpas. Minėtoje byloje ieškovas neginčijo 2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutarties ir ši sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia. Tai, kad minėtoje byloje buvo priteistas žalos atlyginimas iš UAB ,,Naruva“ vadovo dėl nesąžiningų jo veiksmų perleidžiant turtines teises į ginčo patalpas atsakovei už per mažą kainą, nedaro sandorio, kuriuo perleistos teisės (2005 m. birželio 7 d. skolos perkėlimo sutartis) neteisėtu.
Kadangi ieškovas trečiojo asmens UAB ,,Naruva“ nuostolius (negautų pajamų už patalpų nuomą forma) kildina iš turtinių teisių į šias patalpas, nenuginčijus sandorių, keičiančių turtinių teisių į ginčo patalpas santykius, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ieškinio pagrįstumo vertinimui teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytu, keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl negautų pajamų priteisimo, nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 4 772,24 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 968 Eur išlaidų, susijusių su buhalterinės pažymos parengimu; iš viso – 5 740,24 Eur sumą. Byloje nėra ginčo, jog iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pabaigos atsakovė buvo apmokėjusi tik dalį jos advokato išrašytų PVM sąskaitų faktūrų (2 752,56 Eur), taip pat nebuvo apmokėjusi UAB ,,Dekvota“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros 968 Eur sumai už buhalterinės pažymos parengimą.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui yra faktiškai apmokėta, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2014, 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010). Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei ir tą sumą, kuri pagal advokato išrašytas PVM sąskaitas faktūras nebuvo apmokėta iki bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo pabaigos. Tas pats pasakytina ir apie atsakovės nurodytas išlaidas už buhalterinės pažymos parengimą. Byloje nėra įrodymų apie šių išlaidų apmokėjimą ir atsakovė neginčija, kad šios išlaidos neapmokėtos, todėl jos nepriteisiamos kaip neįrodytos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovei galėjo būti priteistos tik faktiškai patirtos bylinėjimosi išlaidos, apie kurių patyrimą atsakovė įrodymus pirmosios instancijos teismui pateikė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byloje nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, apie faktiškai patirtas 2 752,56 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tačiau, kolegijos vertinimu, tokios išlaidos neatitinka nagrinėjamos bylos sudėtingumo, todėl mažintinos iki 2 000 Eur (CPK 98 str.).
Teisėjų kolegija nevertina atsakovės Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovė apmokėjo dalį PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už advokato pagalbą, suteiktą pirmosios instancijos teisme, nes šie įrodymai pateikti pavėlavus – po bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Kadangi ieškovo apeliacinis skundas iš esmės yra atmestas, todėl atsakovei priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 302 str.). Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 953,48 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ta pati advokatų kontora atsakovę atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, byla nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 700 Eur (CPK 98 str.).
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, todėl apeliacinio skundo argumentais pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Patikslinama tik sprendimo dalis, susijusi su atsakovei priteistomis bylinėjimosi išlaidoms.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei UAB ,,Gražeda“ (įmonės kodas 242018220) iš ieškovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 4 744 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, sumažinant šią sumą iki 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų).
Priteisti atsakovei UAB ,,Gražeda“ (įmonės kodas 242018220) iš ieškovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.