- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-1167-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-74-1-00098-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- N. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
N. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, nuteistas subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams. Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 10 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gegužės 10 d. Komisijos 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam N. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavęs, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Nuteistasis N. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad nutarties atsisakyti patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą argumentai yra prasilenkiantys su bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais, kadangi socialinio tyrimo išvada, psichologinės tarnybos išvada ir neatlikta bausmės dalis sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistasis pažymi, kad įvykdė visus socialinės reabilitacijos plane keliamus reikalavimus, socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artima vidutinei, nuo paskutinio vertinimo sumažėjusi nuo 52 balų iki 48 balų. Pasak nuteistojo, teismo teiginys, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizika, prieštarauja BVK 157 straipsnio 1 dalies naujos redakcijos pakeitimams. Naujojoje redakcijoje žodis „įvykdė“ yra pakeistas žodžiu „vykdo“, vadinasi turi būti vertinamas laikotarpis nuo paskutinio komisijos svarstymo ir plano įgyvendinimo, o ne visos bausmės atlikimo metu. Teismas šį reikalavimą pažeidė ir vertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Skunde nuteistasis nurodo, kad, nors ir buvo baustas, nuobaudos yra negaliojančios. Skatintas tris kartus. Nuo komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iki apylinkės teismo nutarties priėmimo dienos buvo dar vieną kartą paskatintas. Baigė 12 klasių ir įgijo vidurinį išsilavinimą. Daug mokėsi ir įgijo specialybių. Išklausė paskaitas apie alkoholio vartojimą ir jo daromą žalą. Palaiko tvirtus ryšius su mama, laisvėje žada ja rūpintis ir jai padėti. Pataisos įstaigoje elgiasi tinkamai, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose. Gyvenimą laisvėje sieja su darbu, po lygtinio paleidimo iš karto planuoja registruotis darbo biržoje. Nusikalstamo elgesio rizika yra 48 balai, tai rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atliko daugiau, negu 2/3 paskirtos bausmės, likusi bausmės dalis nėra didelė. Patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės suvaržymus ir mano, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti. Pasak nuteistojo, jam nesuprantamas teismo argumentas, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesistengė atlyginti priteisto civilinio ieškinio. N. B. pažymi, kad žalą dengia pagal išgales, kadangi atlieka bausmę ir turtinė padėtis neleidžia atlyginti visos žalos. Tik būdamas laisvėje susiras darbą ir turės galimybę gauti didesnes pajamas, ir didžiąją dalį skirti civilinio ieškinio dengimui. Paminėti teismo motyvai turėtų būti vertinami, kaip formalūs ir deklaratyvūs. Be to, teismas apšmeižė nurodydamas, kad nuteistasis laisvėje dirbo nelegaliai, kadangi jis nedirbo, o mokėsi.Skunde pažymima ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visiško atleidimo nuo paskirtos bausmės. Net ir paleidus lygtinai, yra taikomi tam tikri apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Jų pažeidimas lemia grąžinimą į pataisos įstaigą. Nuteistojo N. B. manymu, teismas neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Tvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą atsisakė vien deklaratyviais argumentais, kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Nepagrįstai sureikšmino nebegaliojančias nuobaudas ir nepakankamai skyrė dėmesio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančioms aplinkybėms. Teismo išvados skubotos, neparemtos išsamiai surinktos medžiagos analize, todėl nepagrįstos. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo N. B. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimta nutartis atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, yra pagrįsta, motyvuota, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis N. B. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė (48 balai iš 168 galimų), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką iš kurios sprendžiama, ar nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.Nuteistasis skunde tvirtina, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, tačiau su tokiu vertinimu nėra pagrindo sutikti. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat ir paties nuteistojo N. B. skunde nurodyta nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (tris kartus skatintas, mokėsi, įgijo specialybių, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais), tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Bausmės atlikimo metu nuteistasis septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, keturis kartus buvo skirtos nuobaudos, tris kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinį kartą už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą nuteistasis drausminėje komisijoje svarstytas pakankamai neseniai – 2016 m. vasario 26 d. Nors nuteistasis N. B. šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, sistemingas nustatytų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų pažeidinėjimas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti probacijos sėkmingumu, kadangi probacijos taikymas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų draudimų laikymusi ir įpareigojimų vykdymu.Apylinkės teismo nutartyje padarytos išvados, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, nepaneigia ir nusikalstamo elgesio rizikos balo sumažėjimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2014 m. liepos 21 d. nustatytų 52 balų sumažėjo iki 48 balų (vertinimas atliktas 2016 m. liepos 12 d.), tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Per metus laiko, nepriklausomai nuo to, kad nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, vykdė komisijos nustatytas rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo pakankamai nežymiai – 4 balais. Be to, po daugiau nei pusės laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys, informacija apie teisės pažeidimus, galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai – galintys lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį lygtinio paleidimo laikotarpiu. Šios aplinkybės patvirtina manymą, kad nuteistasis N. B. nededa maksimalių pastangų nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, dalyvavimas pataisos procese yra labiau pasyvus, orientuotas į atitikimą formaliesiems BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytiems reikalavimams. Nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas pažeidė BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas vertindamas jo elgesį ne nuo paskutinio svarstymo komisijoje, o viso bausmės atlikimo metu. Tokią poziciją nuteistasis grindžia BVK 157 straipsnio 1 dalyje padarytais pakeitimais žodį „įvykdė“ pakeičiant žodžiu „vykdo“. Su tokiu nuteistojo vertinimu nesutiktina. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas (ankstesnėje straipsnio redakcijoje – įvykdymas) yra formalusis kriterijus, kurį atitinkantis nuteistais gali būti svarstomas komisijoje. Šiuo atveju apylinkės teismas teisingai nurodė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatyme numatytą bausmė dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo. Taip pat teisingai teismas konstatavo, kad šių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, kadangi turi būti nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika ir/ar pažanga ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas, ar nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vadovavosi minėtomis rekomendacijomis ir pagrįstai vertino visas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, tame tarpe ir nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Vertindamas nuteistojo galimybę įsidarbinti, jo darbinės patirties turėjimą, teismas rėmėsi socialinio tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, todėl nuteistasis visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas apie jį pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Aptartų aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.