Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. T.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. T., atstovaujamos pagal įstatymą V. T., pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. T., B. T., G. T., S. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo nustatytą terminą suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su reiškiamais reikalavimais, t. y. neprieštaravo, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė testamentu paliktą turtą faktiniu valdymu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos tėvai R. T. ir V. T.. R. T. tėvai buvo P. T. ir O. T.. 2013-02-06 surašytas P. T. testamentas, kuriuo dalis turto palikta pareiškėjai. P. T. mirė 2013-11-02.

Šiuo atveju pareiškimas pareikštas tuo metu, kai pareiškėja buvo nepilnametė, tad jos teises ir interesus atstovavo atstovas pagal įstatymą – motina. Esant tokioms aplinkybėms svarbios teisės normų nuostatos dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teismas nurodo, kad nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis), o likusį be tėvų globos – globėjas arba rūpintojas (CK 3.250, 3.251 straipsniai). Globėjas (rūpintojas) veikia kaip vaiko įstatyminis atstovas ir jo, kaip ir tėvų, priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių; globėjo (rūpintojo) valdžia vaiko atžvilgiu negali būti priešinga vaiko interesams (Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalis, CK 3.272 straipsnio 1 dalis). Nepilnamečio globos paskirtis – užtikrinti vaiko, negalinčio visa apimtimi įgyvendinti savo teisių dėl amžiaus, interesų apsaugą. CK 3.244 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globėjas (rūpintojas) nepilnamečio globotinio (rūpintojo) turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti tik globotinio (rūpintinio) interesais ir įgyvendindamas globotinio (rūpintinio) teises į turtą, jomis nepiktnaudžiauti. Įstatyme vartojama sąvoka ,,globotinio (rūpintinio) turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui (rūpintojui) imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio globotinio (rūpintinio) interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Nuo tokios veikos neatlikimo vaikai turi būti apsaugoti, nes dėl globėjo veiksmų negali nukentėti nepilnamečio vaiko teisėti interesai. Teismas pažymi, kad nepilnamečio įpėdinio teisę kreiptis į notaro kontorą dėl paveldėjimo privalo įgyvendinti jo globėjas (rūpintojas) kaip įstatyminis atstovas, tačiau, globėjui (rūpintojui) šių veiksmų neatlikus, nepilnamečio teisėti interesai neturėtų būti pažeidžiami ir įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti ginami, priklausomai nuo paveldėjimo proceso eigos, stadijos, trukmės nuo palikimo atsiradimo, paveldimo turto teisinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamu metu pagal bylos duomenis matyti, kad mirusysis testamentu nekilnojamąjį turtą, esantį SB (duomenys neskelbtini), paliko 2013-02-06 testamentu. Pastebėtina, kad 2013-05-03 dienos testamentu buvo padarytas patvarkymas dėl nekilnojamojo turto G. T., tačiau nuostatos dėl pareiškėjai paliktino turto nebuvo keičiamos. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys neprieštaravo dėl pareiškimo, sutiko, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu. Teismas nurodo, kad suinteresuotas asmuo S. A. nurodė, kad po P. T. mirties, nuosavybės dokumentus dėl (duomenys neskelbtini), perdavė pareiškėjos motinai, pažymėjo, kad buvo žinoma mirusiojo valia šį turtą palikti anūkei. Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad pareiškėja ir jos artimieji padėjo rūpinti testamentu palikti nekilnojamuoju turtu, mokėjo reikiamus mokesčius, tvarkė aplinką ir kt. Teismo posėdžio metu pareiškėja sulaukusi pilnametystės nurodė, kad senelio paliktu turtu rūpinosi, jos motinai buvo perduoti visi šio turto dokumentai. Šalių parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, kitokio pobūdžio duomenų byloje nėra pateikta.

Darytina išvada, kad nepilnamečio įpėdinio globėjas (rūpintojas) neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo, ir paveldėjimo proceso neužbaigus, tačiau nepilnamečiam įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (CK 5.50 straipsnis), todėl pareiškimas tenkintas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Ypatingojoje teisenoje šalių turtėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po senelio P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – 2013-11-02, priėmė 2013-02-06 testamente nurodytą turtą, pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.