Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Savi rūmai“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-306-384/2024, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde teigiama, kad dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – sutrikusių įmonės finansinių srautų ir skolininkų laiku nevykdomų įsipareigojimų – atsakovė neturėjo galimybės iki skundžiamos nutarties priėmimo sumokėti visą taikos sutartyje nurodytą skolą ir įmokėti pirmosios įmokos. Šiuo metu atsakovė ieško kitų finansavimo šaltinių ir nėra atsisakiusi vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau tam reikalingas papildomas laikotarpis. Prioritetas turėtų būti teikiamas ne priverstiniam skolos išieškojimui, kurio metu atsiranda papildomos vykdymo išlaidos, o geranoriškam sprendimo vykdymui. Atsakovė artimiausiu metu ketina pradėti vykdyti taikos sutartį ir sumokėti, kai tik bus gautos lėšos. Vykdomojo rašto išdavimas ir pateikimas vykdyti antstoliui susijęs su papildomomis išlaidomis, tik dar labiau apsunkintų sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šios taisyklės yra taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CK 6.983 str.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią. Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str., CPK 584 str. 4 p.).

13. Byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutarties 1 punkte atsakovė įsipareigojo 10 000 Eur sumokėti į ieškovo V. T. nurodytą banko sąskaitą dalimis šio punkto 1.1 – 1.10 papunkčiuose nustatyta tvarka ir terminais. Pagal sutartį pirma įmoka – 1 000 Eur turėjo būti sumokėta iki 2024 m. balandžio 20 d. (sutarties 1.1 p.).

14. Pareiškėjas (ieškovas) V. T. 2024 m. balandžio 22 d. teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi atsakovė nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, iki 2024 m. balandžio 20 d. nepervedė į ieškovo sąskaitą 1 000 Eur. Skundžiama 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi teismas pareiškėjo prašymą tenkino.

15. Apelianto teigimu, prioritetas turėtų būti teikiamas ne priverstiniam skolos išieškojimui, kurio metu atsiranda papildomos vykdymo išlaidos, o geranoriškam sprendimo vykdymui.

16. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

17. Teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų.

18. Nagrinėjamu atveju 2024 m. kovo 22 d. sudarytos taikos sutarties 8 punkte šalys patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo teisme sukeliamos teisinės pasekmės, ji yra abiejų šalių pasirašyta. Atsakovė Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, neskundė, ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad 2024 m. kovo 22 d. taikos sutartis pripažinta negaliojančia (CK 6.986 str.). Prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėjas nurodė, kad skolininkė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nėra sumokėjusi net pirmosios įmokos.

19. Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nustatytą dalimis išdėstytos skolos mokėjimo tvarką pirmosios 1 000 Eur įmokos data – iki 2024 m. balandžio 20 d. (sutarties 1.1 p.). Duomenų apie šios sumos sumokėjimą į ieškovo sąskaitą nėra. Atsakovė neneigia, jog nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad jei atsakovas neįvykdys nors vieno mokėjimo sutarties 1 punkte nustatytais terminais, tai bus esminis taikos sutarties pažeidimas, bei ieškovas įgis teisę reikalauti prieš terminą sumokėti likusius neįvykdytus įsipareigojimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.).

20. Pažymėtina, kad atsakovė, sudarydama taikos sutartį, privalėjo įvertinti savo realias galimybes ją vykdyti. Taikos sutartį sudarę asmenys privalo ją vykdyti, griežtai laikydamiesi sutartyje nustatytų ir jų pačių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovė neteikė prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, todėl atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą šiuo atveju reikštų šalių interesų pusiausvyros pažeidimą.

21. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos skyrimo apeliantei

22. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio turėtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos skirdamas kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

23. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo CPK 95 straipsnio pagrindu skirti atsakovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios ½ dalį priteisti ieškovo naudai.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinis teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad apeliantė akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pateikdama atskirąjį skundą. Teisė skųsti teismo nutartį išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą numatyta CPK 646 straipsnio 3 dalyje, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl baudos apeliantei skyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti ieškovo V. T. prašymo dėl baudos apeliantei mažajai bendrijai „Savi rūmai“ skyrimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.