Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimą, įformintą 2022 m. vasario 18 d. raštu Nr. 2D-(12.162E) „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir atsakovė ar Ministerija) iš naujo išnagrinėti advokato E. V. 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Ministerija, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 21R-823 (AG-759/07-2021), pakartotinai išnagrinėjo advokato E. V. prašymą ir pakartotinai atsisakė advokatui E. V. pateikti prašomą informaciją.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad prašymą pateikti informaciją (toliau – Prašymas) Ministerijai pateikė atstovaudamas uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Agrokoncernas grūdai“ (toliau – ir Bendrovė). Prašyme nurodė, jog 2021 m. birželio 21 d. Ministerija viešai kvietė į birželio 22 d. vyksiančią spaudos konferenciją, nurodant, jog renginio metu ministras K. N. pakomentuos AB „Jonavos grūdai“ atlikto teisinio audito išvadas ir informuos apie planuojamus žingsnius. Pranešime buvo pažymėta, jog 70 proc. akcinės bendrovės (toliau – AB) „Jonavos grūdai“ (toliau – AB „Jonavos grūdai“) akcijų valdo valstybė, apie 25 proc. priklauso UAB „Agrokoncernas grūdai“ ir kitiems smulkiems akcininkams. Ministerijoje 2021 m. birželio 22 d. vyko spaudos konferencija, kurios metu ministras K. N., be kita ko, nurodė: „<...> „Jonavos grūdai“ yra strateginė įmonė, jos vienas iš akcininkų yra „Agrokoncerno grūdai“, Agrokoncerno grupei priklausanti įmonė ir ką mes pamatėme per šitą auditą, pamatėme kelis dalykus, be neūkiškumo, <...>, kitas dalykas yra išskirtinai šitam mažajam akcininkui sudaryta rinkodara. Turint mintyje, kad valstybė moka ir už maisto rezervo pasaugojimą, kas sudarytų 1 proc. grūdų visoje apyvartoje, neatmesčiau tokios sąsajos, kad tai gali būti dalinai dotuojama privataus verslo veikla <...>“. Spaudos konferencijoje ministras informavo, kad dėl valstybei padarytos žalos Ministerija ruošiasi kreiptis į Generalinę prokuratūrą. Atsakant į žurnalistės klausimą, apie kokią žalą kalbama, K. N. atsakė: „apie 700 tūkstančių“. Tą pačią dieną Ministerija išplatino pranešimą „Dėl lėšų švaistymo atleidžiamas valstybės grūdų rezervą saugančios įmonės vadovas“, kuriame buvo cituojami ministro teiginiai: „Teisinis auditas atskleidė, kad viena iš bendrovės akcininkių įmonė „Agrokoncerno grūdai“ paslaugomis – grūdų saugojimu – naudojosi išskirtinėmis sąlygomis, kurios buvo sudarytos jiems vieninteliams“. Nurodo, kad pranešime, išskiriant pastraipą antrašte „Nustatė piktnaudžiavimo atvejų“, buvo teigiama, jog „Bendrovė rinkoje teikia grūdų saugojimo paslaugas. „Agrokoncerno grūdai“ yra didžiausias šių paslaugų pirkėjas, tačiau paslaugomis naudojasi ir kitos įmonės. Nors remiantis teisės aktais „Agrokoncerno grūdai“, būdami bendrovės akcininku, paslaugas turėtų įsigyti rinkos kaina, teisinis auditas atskleidė, kad įmonei buvo taikoma išskirtinė kainodara. Įmonė už grūdų priėmimą, iškrovimą ir saugojimą mokėjo tiek, kiek kai kurie kiti paslaugų pirkėjai – vien už grūdų priėmimą ir iškrovimą.“ Po šių teiginių buvo cituojamas ministras: „Kainodara, kai už didesnio grūdų kiekio priėmimą ir saugojimą taikomi mažesni įkainiai, yra suprantama ir pagrįsta. Tačiau vienodi kainodaros principai turi būti taikomi visiems paslaugų pirkėjams, o akcininkas negali piktnaudžiauti savo padėtimi bendrovėje iš esmės mažindamas kitų akcininkų, taigi, ir valstybės, pelną”.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad tokiais teiginiais visuomenei buvo pateikta žinia, esą UAB „Agrokoncernas grūdai“, piktnaudžiaudama akcininko teisėmis, pusvelčiui gauna AB „Jonavos grūdai“ paslaugas ir tokiu būdu padarė didžiulę žalą AB „Jonavos grūdai“. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog aplinkybę, kad ministras K. N. paskleidė būtent tokias žinias, patvirtino gausūs pranešimai žiniasklaidoje. Taip portalas www.diena.lt, 2021 m. birželio 22 d. pateikdamas informaciją apie įvykusią spaudos konferenciją, nurodė: „Auditas nustatė, kad „Jonavos grūdai“ suteikė išskirtines grūdų saugojimo sąlygas „Agrokoncerno grūdams“.

Pareiškėjo teigimu, paskleista informacija, esą UAB „Agrokoncerno grūdai“ veikė nesąžiningai ir neteisėtai – pelnėsi valstybės sąskaita bei padarė žalą valstybei, neatitiko tikrovės, todėl, atstovaudamas UAB „Agrokoncerno grūdai“ ir vadovaudamasis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, paprašė, kad Ministerija pateiktų teisinio audito išvadą (ar ataskaitą), kuri buvo pristatyta 2021 m. birželio 22 d. ministro K. N. spaudos konferencijoje ir kuria vadovavosi ministras ir žiniasklaidos priemonės. Pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti tokios informacijos konfidencialumą tuo atveju, jeigu prašomame pateikti dokumente yra nurodoma nevieša informacija (įskaitant, bet neapsiribojant, susijusi su trečiaisiais asmenimis).

Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad Prašymą motyvavo – paaiškino, jog nuo informacijos apie UAB „Agrokoncerno grūdai“ paskleidimo praėjo daugiau nei du mėnesiai, tačiau Bendrovė iki šiol nebuvo gavusi jokių užklausų iš kompetentingų institucijų ar pan. Jokie užklausimai dėl ūkinių santykių su AB „Jonavos grūdai“ Bendrovei nebuvo pateikti ir anksčiau, t. y. atliekant teisinį auditą, atitinkamai UAB „Agrokoncerno grūdai“ neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų ir duomenų, o galiausiai Bendrovė buvo viešai apkaltinta neva atlikusi neteisėtus ir gerai moralei prieštaraujančius veiksmus.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad Bendrovė nebuvo supažindinta su teisiniu auditu, kurio duomenimis vadovaujantis buvo paskleista tikrovės neatitinti informacija apie Bendrovę, nors tokia informacija buvo viešai paskleista.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis juridinis asmuo, kurio reputacijai neteisėtais veiksmais padaroma žala, turi teisę gintis atitinkamomis priemonėmis (įskaitant, reikalaujant paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją). Tačiau Bendrovė, neturėdama audito išvadų, kurias viešai spaudos konferencijoje aptarė ministras ir kurios buvo prieinamos žiniasklaidos atstovams, negali spręsti, ar ministras bei atitinkamos žiniasklaidos priemonės tikrovės neatitinkančius duomenis išsigalvojo, ar turėjo pagrindą susidaryti nuomonę, esą Bendrovė piktnaudžiavo akcininko teisėmis ir pan.

Pareiškėjo teigimu, pareiškėjas pateikė duomenis, įrodančius prašomų pateikti duomenų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatas pateikė Sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo ir išsamiai paaiškino priežastis, dėl kurių klientui (UAB „Agrokoncerno grūdai“) teikiant paslaugas reikalinga informacija.

Pareiškėjo tvirtinimu, advokato Prašyme buvo nurodytas ir faktinis, ir teisinis pagrindas gauti atitinkamą informaciją. Pareiškėjo teigimu, Ministerija visiškai nepasisakė dėl Prašyme išdėstytų motyvų ir nenurodė pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis atsisakyta pateikti informaciją advokatui, įgyvendinančiam Advokatūros įstatyme įtvirtintas nuostatas.

Pareiškėjas skunde pažymi, kad Ministerija, atsisakydama suteikti prašomą informaciją, apsiribojo Akcinių bendrovių įstatymo ir AB „Jonavos grūdai“ lokalinių teisės aktų analize bei abstrakčiai išaiškino, kokia informacija laikytina komercine (gamybine) paslaptimi ir kokiais atvejais ji pateikiama tretiesiems asmenims ir pan.