Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-03-17 · Civilinė byla Nr. 2-33-763/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
2-33-763/2015
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00314-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvydas Petrauskas
Ieškovas
L. G.
Atsakovas
A. G.
Advokatai
Romanas Bareika, Julija Žukienė
Civilinė byla Nr. 2-33-763/2015(Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00314-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3.;75.8.; 78.2.1.;106.1.; 113.1.;116.1.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 17 d.Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas,

sekretoriaujant Birutei Godliauskienei, dalyvaujant ieškovei L. G., jos atstovei advokatei Julijai Žukienei, atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Romanui Bareikai,

išvadą teikiančios institucijos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimantai Jurkevičienei, vertėjai Valentinai Necvetnajai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinių turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir atsakovo A. G. priešieškinį L. G. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, sutuoktinių turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. G., kreipdamasi į teismą ieškiniu (patikslintu ieškiniu), prašė nutraukti jos ir atsakovo A. G. santuoką, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečių vaikų E. G., gim. 1999-(duomenys neskelbtini), ir V. G., gim. 2001-(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su jų motina L. G., pažymint, kad vaikų tėvas A. G. turi teisę bendrauti su savo vaikais be jokių apribojimų, priteisti iš A. G. išlaikymą sūnums E. G., gim. 1999 m. (duomenys neskelbtini).,ir V. G., gim.2001m. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2013-09-04) iki vaikai baigs mokyklą. Priteisti iš atsakovo A. G. įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų E. G. ir V. G. išlaikymą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 metų rugsėjo mėnesio, viso 5000 Lt. Santuokoje įgytą turtą padalinti ieškovei L. G. priteisiant natūra:

2/3 0,1107 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Švenčionių r. vidutinė rinkos vertė 4213,33 Lt; , 2/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. vidutinė rinkos vertė 8066,67 Lt;

2/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. vidutinė rinkos vertė 780 Lt;

2/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. vidutinė rinkos vertė 800 Lt;

2/3 kitų statinių- kiemo statinių (šulinis, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. vidutinė rinkos vertė 736,67 Lt; bei priteisiant automobilį RENAULT Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 7000 Lt.

Atsakovui A. G. natūra priteisiant:

2

1/3 0,1107 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. vidutinė rinkos vertė 2106,67 Lt;

1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 8694-0065-7015, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. vidutinė rinkos vertė 4033,33 Lt;

1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. 8694-0065-7026, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. vidutinė rinkos vertė 390 Lt;

1/3 ūkinio pastato, unikalus Nr. 8694-0065-7037, esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. vidutinė rinkos vertė 400 Lt;

1/3 kitų statinių- kiemo statinių (šulinis, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. vidutinė rinkos vertė 368,33 Lt;

priekabą Tiki Treiler C"'200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt vertės;

automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt vertės;

automobilį RENAULT Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės; o taip pat priteisti iš atsakovo A. G. visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį (patikslintą priešieškinį), (b.l. 103-109, 167-168), ir prašė A. G. ir L. G. santuoką, įregistruotą 1999 m. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos biure, nutraukti dėl ieškovės L. G. kaltės LR CK 3.60 str. 3 d. numatytu pagrindu; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę G., o ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę G. arba pagal jos pasirinkimą-S.; nepilnamečių vaikų E. G. ir V. G. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina L. G.; priteisti iš atsakovo A. G. jo nepilnamečių vaikų E. G. ir V. G. išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės po 300 lt kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pavedant mokamomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise naudotis jų motinai L. G.; priteisti iš A. G. 3000 Lt įsiskolinimą E. G. ir V. G. išlaikymui nuo 2013 m. balandžio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio. Šią išmoką, atsižvelgiant į gaunamas pajamas išdėstyti 24 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pridedant kas mėnesį šią dalį, iki prievolė bus įvykdyta, prie pagrindinio išlaikymo dydžio; įpareigoti ieškovę leisti nevaržomai bendrauti atsakovui A. G. su savo sūnumis E. G. ir V. G.. Santuokoje įgytą bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę padalinti sekančiu būdu:

L. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra:

-1/2 dalj gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje;

-Ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo plane pažymėtą indeksu 2IlIm, esanti. (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybėje;

-1/2 dalį kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybėje;

-1/2 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r.;

- Automobilį Renault Megane Scenic v.n. (duomenys neskelbtini);

A. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti:

- 1/2 gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybėje;

- Ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo plane pažymėtą indeksu I3 l/m; -½ dalį kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybėje.

- ½ dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje, o taip pat priekabą Tiki Trailer C 200 v.n, (duomenys neskelbtini); Automobilį VW Golfv.n. (duomenys neskelbtini) Automobilį Renault Espace v.n. (duomenys neskelbtini)

Taip pat prašo nustatyti sekančią šalims atitenkančio nekilnojamojo turto dalių valdymo ir naudojimosi jomis tvarką: L. G. naudojasi ir valdo gyvenamojo namo patalpas pažymėtas namo plane indeksais 1-2, 1-5 ir dalimi patalpos 1-4 nuo jos atitvėrimo nuo patalpų 1-5 ir 1-2 momento; A. G. naudojasi ir valdo gyvenamojo namo patalpas pažymėtas

3

indeksais 1-3 ir dalimi 1-4 po jos atitvėrimo nuo patalpų 1-5 ir 1-2 momento.

Patalpa-veranda pažymėta indeksu 1-1 paliekama bendram naudojimuisi lygiomis dalimis kurios šliejasi prie šalių valdomų patalpų, A. G. įsipareigojat savo lėšomis padaryti įėjimą iš patalpos 1-1 į patalpą 1-3 ir iš patalpos 1-3 į patalpą 1-4, bei atitverti dalį patalpos 1-4 nuo patalpos 1-5 kampo statmenai į vidinę patalpų 1-4 ir 1-3 sieną. Kiemo statinius palikti bendram naudojimui; pagal susitarimą palikti bendram naudojimui ir žemės sklypą.

Šalies argumentai

Ieškovė L. G. paaiškino, kad atsakovas buvo labai pavydus vyras. Ji ištekėjo jauna, vos sulaukusi 18 metų. Santuokoje gimė trys vaikai: E. -1999m., V.-2001m. ir D. -2007m. Iki 2000 metų gyveno kartu su vyro tėvais jiems priklausančiame bute, o 2000 metais už 16000 Lt įsigijo žemės sklypą ir namą, esančius (duomenys neskelbtini). Namą pirko ne tik už vyro tėvų pinigus, bet ir jos močiutė prisidėjo. Tačiau palaipsniui jų santykiai pradėjo blogėti: atsakovas namuose būdavo retai-dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, vaikų ugdymui ir auklėjimui faktiškai dėmesio neskyrė. Jis tapo irzlus, pradėjo ją įžeidinėti vaikų akivaizdoje, varė iš namų, demonstravo psichologinį ir fizinį smurtą. Kai pirmą kartą ją sumušė ji į policijai apie tai nepranešė, tačiau vėliau buvo priversta kreiptis į policiją. 2013 metų balandį atsakovas ją su trimis vaikais išvarė iš namų. Nors namas yra jų jungtinė bendra nuosavybė, ji šia nuosavybe naudotis negali, nes name apsigyveno atsakovo motina, kuri jos į namus neįsileidžia. Tam, kad galėtų pasiimti vaikų daiktus teko kviesti policiją. Ji neneigia, kad buvo neištikima savo vyrui, tačiau tai buvo trumpalaikis atsitiktinis ryšis, išprovokuotas sutuoktinio grubaus ir nederamo elgesio su ja. Ji pati nežinojo, kad trečiasis vaikas yra ne nuo sutuoktinio ir tik po DNR ekspertizės įsitikino, kad D. gimė būtent iš to-tuomet atsitiktinio ryšio. Ji tikrai nėra viena kalta dėl santuokos iširimo, santuoka nenusisekė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tai parodo ir atsakovo elgesys- po to kai jie pradėjo gyventi atskirai, jis visiškai liovėsi domėtis savo dviem sūnumis, o išlaikymą jiems teikia nereguliariai -su pertraukomis. Ji mano, kad kiekvienam vaikui 500 Lt per mėnesį išlaikymo suma nėra didelė, nes vaikai auga ir jų poreikiai didėja. Šiuo metu ji gyvena su kitu vyru, su kuriuo susilaukė dar vieno sūnaus. Ji prašo bendrą sutuoktinių turtą padalinti natūra priteisiant jai didesnę-2/3 turto dalį, nes ji augina du atsakovo sūnus ir šeimai reikalinga didesnis gyvenamasis plotas. Kilnojamuosius daiktus ji su atsakovu faktiškai pasidalino, todėl atsiima savo reikalavimus dėl šių daiktų padalijimo.

Atsiliepimas

Atsakovas A. G. paaiškino, kad gyveno iš jo tėvų pinigų, už kuriuos nusipirko namą ir padarė remontą. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl mažo atlyginimo pakeitė darbovietę ir pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Vieną kartą parėjęs namo rado svetimą vyrą, kaimynai sakė, kad jis dažnokai pas ieškovę užeidavęs, kai jo nebūdavo namuose. Žmona pradėjo „kariauti“ su kaimynais dėl neva tai ne vietoje pastatytos tvoros, o šie vis pranešdavo jam apie žmonos nuotykius: kad Baltarusijoje turi draugą muitininką, kad grįžta namo rytais. Jis kalbėjo su žmona apie tai, tačiau ji viską neigė. Kartą grįžęs namo pastebėjo, kad nėra jos rūbų-žmona pasakė, kad turi kitą vyrą ir prašė netrukdyti jai gyventi. Ji apkaltino jį neva tai ją sumušus, bet ji ir anksčiau dažnai be reikalo skambindavo į policiją. Jis negalėdavo matytis su vaikais, nes ji apkaltindavo jį smurtavus. Jis jos nemušė ir skirtis nenorėjo, nors žmonės kalbėjo, kad kai jis būdavo išvykęs į jo namus pas žmoną ateidavo jos draugas O. S.. Namą įsigijo už jo tėvų pinigus, prašo jį abiems padalinti lygiomis dalimis. Dėl kilnojamojo turto nėra jokio ginčo, šį turtą jie yra jau pasidalinę.

Liudytoja J. G. paaiškino, kad žino apie šios poros santykius, nes ieškovė yra jos anūkė ir ji dažnai prižiūrėdavo jų vaikus: dvi dienas ji (liudytoja), dvi dienas A. motina, nes jai vienai sunku būdavo. Kai atsakovas grįždavo iš reisų, prie jos (liudytojos) keldavo skandalus, grasindavo ieškovei, net ir suduodavo. Kai prieš pora metų ieškovė išėjo iš namų, tai po kiek tai laiko anūkė su O. S. pas ją buvo atvažiavusi. Namo pirkimui L. ir A. ji davė 5200 litų. Jų vaikai dažnai būna pas ją, tačiau atsakovas neatvažiuoja aplankyti vaikų, o ir vaikai nenori bendrauti su tėvu. Nesusiklostė šios poros gyvenimas, todėl skiriasi.

Liudytoja G. G. paaiškino, kad kai 1999 metais A. su L. tuokėsi jau sklido kalbos apie ieškovę. Jai tada buvo 18 metų, o atsakovui-23 metai. Jauna šeima gyveno jos namuose 2 metus, tačiau sudėtinga buvo gyventi 2 kambarių bute dviem šeimoms, todėl ji su vyru surado ir nupirko jiems namelį už 18000 Lt. Tą namą remontavo sūnus su savo tėvu. Ieškovės dėdė ir patėvis gal kokią dieną jiems padėjo. Stogui apdengti davė dar 5000 Lt. Apie marčios močiutės pinigus ji nieko nežino, jų

4

nematė. Žmonės jai sakydavo, kad jos marti nerimta. Apie tai ji, kaip motina, pasakydavo savo sūnui, tačiau A. netikėjo, nes mylėjo savo žmoną. Apie ieškovės neištikimybę jai sakė P., P., K.. Kai atsakovas išvažiuodavo į tolimus reisus, tai ji (liudytoja) jų vaikus žiūrėdavo, o marti važiuodavo tai į Baltarusiją, tai į Lenkiją. Dėl santuokos iširimo kalta ieškovė, nes turėjo ir kitų vyrų. Ji norėtų bendrauti su savo anūkais E. ir V., tačiau marti neleidžia.

Liudytojas O. S. paaiškino, kad dėl šeimos iširimo jis nėra kaltas. Beveik prieš 8 metus jis su ieškove bendravo gal pora dienų, tačiau tada ji grįžo pas vyrą. Jis tikrai nežinojo, kad ji pagimdė jo vaiką. 2013-04-13 kažkas paskambino jam ir paprašė pagalbos. Kai jis atvažiavo pamatė A. betampantį po kiemą L., ji net buvo pargriuvusi. Jis su L. pradėjo gyventi kartu, tik tada, kai ji išėjo iš namų. Tuomet L. vaikai jam atrodė uždari, kompleksuoti, tačiau dabar reikalai pagerėjo. Toje šeimoje matyt atmosfera buvo ne kokia: jam (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad kai vienas iš vaikų išmušė automobilio langelį, tai už tai (duomenys neskelbtini) tą vaiką mušė. Taip pat ji papasakojo jam, kad (duomenys neskelbtini) mušė ir ją, spaudė moraliai. Dabar jų bendram (ieškovės ir liudytojo) vaikui yra 9 mėnesiai, ir gali pasakyti, kad ieškovė yra puiki motina. Šiuo metu atsakovas su savo vaikais nebendrauja, nors niekas vaikams to nedraudžia, tačiau jie patys nenori. Dar nori pasakyti, kad neseniai prie parduotuvės buvo susitikę G. G., kuri viešai pradėjo (duomenys neskelbtini) ir jį įžeidinėti.

Ieškovės atstovė advokatė Julija Žukienė pažymėjo, kad šiai šeimai trukdė gyventi ieškovės anyta L. G.. Atsakovas, išvaręs (duomenys neskelbtini) iš namų, pradėjo gyventi su kita moterimi. Akivaizdu, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir teismas turėtų tai pripažinti. Dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčų nėra, jie lieka gyventi su savo motina. Išlaikymas vaikams turėtų būti priteistas po 500 Lt kiekvienam, nes tai yra minimali suma. Taip pat priteistinas ir įsiskolinimas dėl nemokėto išlaikymo vaikams nuo 2013 metų balandžio iki rugsėjo mėnesio. Pavardei keisti ieškovė neturi pinigų, tad pasilieka santuokinę. Kito nekilnojamo turto nei santuokoje įgytas namas, ieškovė neturi. Šiuo metu ji gyvena pas sergantį giminaitį, dėl to prašo dalinti nelygiomis dalimis. Automobiliai ir daiktai yra padalinti. Prie namo įsigijimo prisidėjo ieškovės močiutė, o ir (duomenys neskelbtini) dirbo. Prašo padalinus nekilojamąjį turtą nustatyti naudojimosi bendra nuosavybe tvarką, gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais 1-3 ir 1-4 priskiriant ieškovei, 1-5 atsakovui, o 1-1 ir 1-3 bendram naudojimui.

Atsakovo A. G. atstovas Romanas Bareika pažymėjo, kad ieškovė ruošėsi skyryboms, provokavo atsakovą, kviesdavo policiją dėl neva tai neleistino A. G. elgesio. Tačiau tie pranešimai buvo nepagrįsti. Kaip pasakė atsakovo motina teisme šios šeimos skyrybų priežastis yra netinkamas ieškovės elgesys. DNR ekspertizės išvada geriausias to įrodymas. Ieškovė turi kur gyventi, ten ir gyvena, jos giminaitis testamentu jai palieka namą (duomenys neskelbtini). Nustatant atsakovo vaikams išlaikymo dydį svarbu atsižvelgti ir į atsakovo galimybes, kuris šiuo metu faktiškai nedirbai. Antra vertus, kaip jis gali būti tikras, kad jo mokami pinigai bus skiriami jo dviem iš keturių ieškovės vaikų. Atsakovas gali mokėti po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, bet ne daugiau. Jis pripažįsta 3000 Lt įsiskolinimą, kurio mokėjimą prašo išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Pilnametystės sulaukę vaikai patys turi kreiptis į teismą dėl išlaikymo jiems priteisimo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Šalių turtas dalintinas lygiomis dalimis nustatant naudojimosi turtu tvarką. Atsakovui priteistina 2896 eurų moralinė žala, kurią jis patyrė dėl žmonos neištikimybės. Atsakovas atsisako kilnojamųjų daiktų dalybų. O padalinti reikia ir registruotą, ir neregistruotą turtą.

Bendru turtu naudojimosi tvarką prašo nustatyti atsižvelgiant į patikslintame priešiniame ieškinyje siūlomą tvarką bei į tai, jog būtent atsakovas gyvena ir gyvens tame name, jis padarys reikiamus pakeitimus, kad abi šalys galėtų nekliudomai naudotis turtu.

Prašo tenkinti patikslintą priešieškinį, bei priteisti iš ieškovės nurodytas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir 55 eurus (pusę sumos) už padarytą statinių žemės sklype planą .

Išvadą teikiančios institucijos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rimanta Jurkevičienė palaikė ieškovės reikalavimus, dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, įsiskolinimo už nemokėtą išlaikymą priteisimo iš atsakovo, o kitus šalių reikalavimus-spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš dalies .

5

Dėl santuokos nutraukimo ir kaltės

Iš bylos medžiagos, ieškovo, atsakovės, jų atstovų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 1999- (duomenys neskelbtini),Švenčionių rajono Civilinės būklės aktų įrašų biure, buvo įregistruota santuoka (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ( b.l. 10). Santuokoje gimė trys sūnūs: E. G., gim. 1999 (duomenys neskelbtini), V. G., gim. 2001- (duomenys neskelbtini), ir D. G., gim.2007- (duomenys neskelbtini) (b.l.34-36). Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-06-09 sprendimu pastarajam vaikui buvo nuginčyta atsakovo A. G. tėvystė (b.l.94-96). Nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kaip šeima negyvena nuo 2013 metų balandžio mėn., šalys gyvena atskirai, neveda bendro ūkio. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažindama nustatytą faktą, kad vienas iš trijų sūnų nėra A. G. sūnus, ji teigia, kad jos sutuoktinis taip pat kaltas dėl to, kad santuoka nutrūko: jis retai būdavęs namuose, dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, visiškai neskyrė dėmesio nei jai, nei savo vaikams, net ir grįžęs iš reisų kažkur ilgam išeidavo, vėliau pasidarė grubus, tyčiodavęsis iš jos ir varydavęs ją iš namų. Dėl to, ji ne kartą kreipėsi į policiją ir pateikia šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (b.l.27-33). Atsakovas savo priešiniame ieškinyje, apibrėždamas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, nurodė, kad ieškovė pažeidė pagrindinę šeimos vertybę-sutuoktinės ištikimybę. Ji daug anksčiau buvo jam neištikima, tačiau jis to nežinojo ir, tik kai kaimynai pradėjo tiesiai jam apie tai kalbėti, jis sužinojo, kad kai jo nebūdavo namuose, žmona su savo meilužiu gyvendavo jos giminaičio I. G. (ieškovės mergautinė pavardė-G.) name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį giminaitis jai yra palikęs testamentu. Tad jis žmonos niekur iš namų nevaręs, ji pati jau buvo išėjusi kitur gyventi. Tačiau pažymėtina, kad LR CK 3.61 str., 1.d., nurodyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys/priešinis ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo ir dėl kito sutuoktinio kaltės, o pagal str. 2 d. nuostatas teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51-3.54 straipsniai).Šioje byloje spręsdamas dėl šalių santuokos nutraukimo, teismas, įvertinęs įrodymų visumą, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, konstatuoja, kad abi šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojalūs vienas kitam ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo (CK 3.27, 3.28 straipsniai), šeima nustojo egzistavusi dar santuokos nenutraukus. Nustatyta, kad ir ieškovė, ir atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas-nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, nebuvo bendro sutarimo apie tai, kokias jų šeima turi būti, dėl to pasunkėjo tarpusavio bendravimas ( ryšium su atsakovo darbine veikla jis buvo dar labiau ribotas) ir vienas kito supratimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo bei kilusių problemų sprendimo būdų, kurie padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Teismas spręsdamas dėl sutuoktinių ar vieno sutuoktinio kaltės šiuo konkrečiu atveju nesiremia vienu tik akivaizdžiu faktu, kad ieškovė nebuvo ištikima atsakovui, bet ir visų kitų nustatytų aplinkybių bei įrodymų visuma, o būtent: kad ieškovė ištekėjo labai jauna vos sulaukusi 18-os metų, neužilgo susilaukė dviejų sūnų, namuose dažnai ilgam likdavo viena, nes vyras pagal savo darbo pobūdį būdavo išvykęs, o ir grįžęs namo, būdavo grubus (tai patvirtino ir liudytoja J. G.), neskirdavo pakankamo dėmesio nei sutuoktinei, nei savo vaikams (tai patvirtina ir tai, kad šalims pradėjus gyventi atskirai jo ryšiai su savo dviem sūnumis faktiškai nutrūko). Nors ieškovės pateikti dokumentai Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-06-10 nutarimas, kuriuo atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka pagal LR (duomenys neskelbtini) str.1d., bei Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro 2013-05-31 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir neįrodo kurio nors iš sutuoktinių kaltės, tačiau apibūdina šalis bei laikotarpį, kai jų santykiai buvo pašliję (b.l.29-33). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra pagrindo priteisti atsakovui prašomą piniginę kompensaciją (satisfakciją).

Tenkinamas ieškovės reikalavimas palikti jai santuokinę pavardę –G., nes nepripažinus ieškovės kaltės nėra pagrindo uždrausti jai pasilikti santuokinę pavardę, juolab, kad sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str.).

6

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo bei įsiskolinimo dėl nemokėto išlaikymo priteisimo

Dėl nepilnamečių vaikų E. G. ir V. G. gyvenamosios vietos ginčo nėra, šalys sutinka, kad vaikai gyventų kartu su jų motina L. G., jos gyvenamojoje vietoje, nes tai atitiks geriausius jų interesus. Dėl vaikams priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio šalių nuomonės išsiskyrė: ieškovė prašė priteisti iš atsakovo A. G. jo nepilnamečių vaikų E. G. ir V. G. išlaikymą po 149 eurus (500 lt) kiekvienam kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, o atsakovas teigė, jog šiuo metu jis neturi darbo ir negalintis mokėti išlaikymui daugiau kaip 87 eurus (300 Lt) per mėnesį. Teismas, nuspręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgia į tai, kad nėra šalių ginčo dėl aplinkybės, jog vieno vaiko poreikiams reikia apytikriai apie 800-1000 Lt ( b.l.140-151) per mėnesį ir abu tėvai lygiomis dalimis privalo apmokėti šias išlaidas, tačiau teismas, atsižvelgia ir į abiejų sutuoktinių panašią turtinę padėtį, beveik vienodą gaunamą darbo užmokestį (b.l.26, 54-55), į galimai atsakovui sumažėjusį atlygį, ryšium su Lietuvos vežėjams Rusijos taikomais apribojimais, priteisia iš atsakovo kiekvieno jo vaiko išlaikymui po 116 eurų (400Lt) periodinių išmokų kas mėnesį iki kiekvieno iš jų pilnametystės. Reikalavimas priteisti išlaikymą iki vaikai baigs mokslus mokykloje netenkinamas, nes vadovaujantis LR CK 3.194 str., išlaikymas priteisiamas tik iki vaikų pilnametystės, o besimokantys pilnamečiai patys turi kreiptis į teismą dėl išlaikymo jiems priteisimo jų mokymosi ar studijavimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į priteistino išlaikymo vaikams dydį iš atsakovo A. G. priteistinas įsiskolinimas už jo nepilnamečių vaikų -E. G. ir V. G. išlaikymą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 metų rugsėjo mėnesio, (šalys šio laikotarpio neginčijo) - 1158 eurus (4000 Lt).Atsakovo prašymu skolos mokėjimas išdėstytinas dalimis. Šalys sutinka su LR CK 3.170 str. nuostatomis, tad atsakovo bendravimo su jo sūnumis tvarka nenustatytina, šioje reikalavimo dalyje pažymint, kad ieškovė neturi kliudyti atsakovui bendrauti su jo vaikais ir dalyvauti juos auklėjant.

Dėl turto padalijimo

Bylose dėl santuokos nutraukimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą, jo kiekį ir vertę bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (LR CPK 178 str., 382 str.4p.). Iš šalių paaiškinimų, pateiktų dokumentų nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje: gyvenamąjį namą( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos kaina-3504 eurai; ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įeina pats pastatas kiemo plane pažymėtą indeksu 31¹/m, garažas2i1/ž ir malkinė 1i1/ž), kurio rinkos kaina 869 eurai; kitus statinius (šulinį, tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko tualetą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių rinkos kaina- 320 eurų; 0.1107 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos kaina-1830.4 eurų. Šalys neginčijo, kad šį nekilnojamąjį turtą įsigijo būdami santuokoje, atsakovas teigė, jog pinigus šiam turtui įsigyti davė (nupirko) tik jo tėvai, o ieškovė teigė, kad jos močiutė taip pat davė dalį pinigų šiam turtui įsigyti. Šalims nepateikus žemės sklypo bei statinių rinkos kainų bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos momentui, vadovaujamasi 2013metų registro bei šalių pateiktais duomenimis. Šalys nurodė statinį, kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke- nebaigtą statyti pirtį (2015-01-15 sklypo plane pažymėtą indeksu 4I1/b), kurią įvertino 1450 eurų (t.2,b.l.15).Ieškovei nesutikus su atsakovo pasiūlymu realizuoti šį turtą ir pinigus pasidalinti lygiomis dalimis, turtas dalinamas natūra, o nebaigtos statybos ar neregistruotas statinys(iai), laikytinas statybinėmis medžiagomis, kadangi neatitinka projektavimo reikalavimų ir neįregistruotas. Ieškovės pusė nepateikė įtikinamų motyvų, o ir teismas neįžvelgė realaus poreikio ir teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo priteisti didesniąją turto dalį ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumažinęs turto vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę(CK3.123 str.3d.) ar , kad šeima negavo pajamų dėl sutuoktinio aplaidumo arba jas jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo poreikiams tenkinti (CK3.123 str.4d.). Ir įstatyme (CK 3.127 str.23d.), ir teismų praktikoje dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Šalys neginčija galimybės pasidalinti gyvenamąjį namą, tačiau nesutaria dėl naudojimosi bendru turtu (gyvenamuoju namu) tvarkos. Teismo įsitikinimu atsakovo priešiniame ieškinyje (t.2.,b.l.9,t.1.,b.l. 170) pasiūlyta šalims atitenkančio nekilnojamojo turto dalių valdymo ir naudojimosi tvarka, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad atsakovas įsipareigojo padaryti būtinas patalpų pertvaras bei kitus pakeitimus, leidžiančius įgyvendinti nustatytą naudojimosi tvarką, labiau atitiks šalių poreikius, nei

7

ieškovės žodžiu teismo posėdyje pasiūlytas naudojimosi bendru turtu tvarkos variantas. Atsižvelgiama

ir į tai, kad ieškovė jau pora metų gyvena kitoje vietoje, faktiškai sukūrusi kitą šeimą, kurioje su kitu vyru yra sugyvenusi du vaikus.

Šalys –L. G. savo ieškinyje, o A. G. –priešiniame ieškinyje iškėlė reikalavimus padalinti kilnojamuosius daiktus, tačiau paskutiniame teismo posėdyje šio reikalavimo atsisakė, teigdami, kad šie daiktai yra jau padalinti ir jų dalinti nereikia, tad teismas ir nesprendžia dėl šių daiktų padalijimo, t.t. ir dėl atsakovui kompensacijos už jam tenkančią mažesnę turto dalį priteisimo. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytini pasidalintų automobilių savininkai, šių transporto priemonių registracijos tikslu.

Paskirstant tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į tai, kad ieškinys ir priešinis ieškinys patenkinti iš dalies, t.y. proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, konstatuojant, jog šios dalys yra lygios, teismas nepriteisia šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, išskyrus iš ieškovės atsakovui ½ jo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, turėtų pagalbinio pastato/statinių, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenims, statinių išdėstymo planui sudaryti (LR CPK 88 str.1d.p.). Dėl šių išlaidų proceso šalys susitarė proceso eigoje ir jos tokia dalimi priteistinos iš ieškovės teismui nusprendus bendrą sutuoktinių turtą padalinti lygiomis dalimis (b.l.14-18).

Teismas iš šalių priteisia po 10 eurų 30 centų teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 265 str., 268-270 str., LR CK 3.61 str., 3.69 str.,3.88 str., 3.116, 3.117 str., 3.127 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp L. G., a.k(duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1999- (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr.47) , nutraukti pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: ieškovei –G., atsakovui-G..

Nepilnamečių vaikų E. G. ir V. G. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina L. G..

Priteisti iš atsakovo A. G. jo nepilnamečių vaikų E. G. ir V. G. išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės, po 116 eurų (400 lt) kiekvienam kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pavedant mokamomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise naudotis jų motinai L. G..

Priteisti iš atsakovo A. G. įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų E. G., gim. 1999 m. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) V. G., gim. 2001 m. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 metų rugsėjo mėnesio, viso 1158 eurus. (4000 Lt);

Atsakovo piniginio įsiskolinimo mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant ieškovei lygiomis dalimis į jos nurodytą sąskaitą banke.

Ieškovei, L. G., natūra priteisti:

1/2 0,1107 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., kurio dalies vidutinė rinkos kaina -915 eurų;

1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. kurio dalies vidutinė rinkos kaina- 1752 eurai

1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. kurio dalies vidutinė rinkos kaina-226 eurai;

1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pastatą pažymėtą kiemo plane indeksu 31¹/m, esantį (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., kurio dalies rinkos kaina-453 eurai;

1/2 kitų statinių- kiemo statinių (šulinis, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., kurių dalies vidutinė rinkos kaina -189 eurai;

8

½ dalį nebaigtos statybos -neregistruoto statinio-pirties (kiemo statinių plane pažymėtą indeksu 41¹b) statybinių medžiagų, kurių dalies rinkos kaina-725 eurai.

Automobilį RENAULT Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio rinkos kaina- 2027 eurų;

Atsakovui A. G. natūra priteisti:

1/2 0,1107 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. , kurio dalies rinkos kaina – 915 eurų;

1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. vidutinė rinkos kaina-1752 eurai;

1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. kurio dalies vidutinė rinkos kaina- 226 eurai;

1/2 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. garažą ir malkinę pažymėtus kiemo plane indeksais 2i¹/ž ir 1i¹/ž, esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., kurio dalies rinkos kaina-453 eurai;

1/2 kitų statinių- kiemo statinių (šulinis, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. , kurių dalies vidutinė rinkos kaina -189 eurai ;

½ dalį nebaigtos statybos -neregistruoto statinio-pirties (kiemo statinių plane pažymėtą indeksu 41¹b) statybinių medžiagų, kurių dalies rinkos kaina-725 eurai.

Priekabą Tiki Treiler C 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), -434 eurų -rinkos kainos;

Automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 869 eurų rinkos kainos ;

Automobilį RENAULT Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) -579 eurų rinkos kainos.

Nustatyti L. G. naudotis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) patalpomis, pažymėtomis namo plane indeksais 1-2,1-5 ir mažesne dalimi patalpos 1-4, nuo jos atitvėrimo nuo patalpų 1-5 ir 1-2 momento.

Nustatyti A. G. naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis namo plane indeksais 1-3 ir didesne dalimi 1-4 po atitvėrimo nuo patalpų 1-5 ir 1-2 momento.

Palikti patalpą –verandą, pažymėtą indeksu 1-1, bendram šalių naudojimuisi lygiomis dalimis .

Įpareigoti A. G. savo lėšomis padaryti įėjimą iš patalpos 1-1 į patalpą 1-3 ir iš patalpos 1-3 į patalpą 1-4, bei atitverti dalį patalpos 1-4 nuo patalpos 1-5 kampo statmenai į vidinę patalpų 1-4 ir 1-3 sieną.

Palikti šalių bendram naudojimui žemės sklypą, kiemo statinius-šulinį, tvorą ir lauko tualetą.

Priteisti iš ieškovės atsakovui 55 eurus -dalį išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš šalių teismo pašto išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, y.y. po 10 eurų 30 centų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas