Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai E. D. ir E. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinę, prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir NŽT Šiaulių skyrius) 2015 m. gruodžio 9 d. raštus Nr. 31SD-5873-(14.31.104.) ir Nr. 31SD-5874-(14.31.104.), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1479-(7.5.) ir 2016 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1SS-2223-(7.5.); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2015 m. lapkričio 13 d. prašymus bei 2015 m. gruodžio 29 d. skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjų teigimu, skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, priimti netinkamai aiškinant materialinės teisės normas, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.Pareiškėjai nurodė, kad jie prašė atsakovo paaiškinti ir patikrinti, ar teisingai buvo apskaičiuota vertė grąžintiems natūra žemės sklypams, taikant (netaikant) bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientą žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos žemės įvertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 3.3.3 punktą ir 2 priedo 2 punktą „Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose“. Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. atsakymais, kreipėsi į NŽT, be kita ko, prašydami ištirti, ar NŽT Šiaulių skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjams natūra grąžintų Šiaulių mieste žemės sklypų vertes, pagrįstai netaikė vandenviečių apsauginių zonų koeficiento (K=0,5). NŽT Sprendime paaiškino, kad skunde nurodytiems kitos paskirties žemės sklypams koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose (0,5) neturėjo būti taikomas, o skundo dalį dėl žemės sklypų vertės apskaičiavimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Asmenų aptarnavimo taisyklės) 12 punkto nuostatomis paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad 2015 m. gruodžio 29 d. skunde pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą pakartotinai nagrinėti skundą dėl žemės sklypų vertės apskaičiavimo.Pareiškėjų teigimu, NŽT netinkamai aiškino ir taikė Metodikos 3.3.3 punktą, dėl to NŽT sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o sprendimų teisinis pagrindas yra nepagrįstas. NŽT nepagrįstai paliko pareiškėjų 2015 m. gruodžio 29 d. skundo dalį dėl žemės sklypų vertės apskaičiavimo nenagrinėtą, nes pareiškėjo E. D. 2014 m. vasario 18 d. rašte nebuvo kalbama apie Metodikos 3.3.3 punkto taikymą, o ir pati NŽT 2014 m. balandžio 22 d. rašte Metodikos 3.3.3 punkto taikymo neminėjo. Pareiškėja E. D. 2014 m. vasario 24 d. raštu kreipėsi į NŽT, tačiau ji taip pat neminėjo Metodikos 3.3.3 punkto, o NŽT 2014 m. balandžio 25 d. rašte taip pat nėra informacijos apie Metodikos 3.3.3 punkto taikymą. Taigi NŽT netinkamai taikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį ir Asmenų aptarnavimo taisyklių 12 punkto nuostatas, nes neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjų 2015 m. gruodžio 29 d. skundą. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjų skundžiami NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. raštai yra tik atsakymai į pareiškėjų 2015 m. lapkričio 13 d. prašymus, nes pareiškėjai prašė informacijos apie privačius žemės sklypus, į kuriuos jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, jie neskundė jokių administracinių aktų, neginčijo Nekilnojamojo turto registre išviešintų duomenų apie žemės sklypo vertę, neprašė jų atžvilgiu priimti jokių sprendimų, tik prašė paaiškinimų, kokiais pagrindais turėjo būti apskaičiuota žemės sklypų vertė. Skundžiamuose raštuose pateikti atsakymai (informacija) jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukėlė. NŽT Šiaulių skyrius minėtuose raštuose pateikė išsamią informaciją kiekvienu pareiškėjų prašymuose nurodytu klausimu, be to, neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjams aiškinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 ir juo patvirtintos Metodikos 3.3.3 punktą kaip jie patys tai supranta. Koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti – vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose (0,5) taikomas skaičiuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertę, tačiau negali būti taikomas Šiaulių mieste esantiems kitos paskirties žemės sklypams, kuriems yra nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „XX. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos“, aprašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Be to, pareiškėjų patikslintame skunde nurodyti duomenys apie kalvotoje Kauno miesto savivaldybės dalyje esančio Aleksoto mikrorajono (AL1 sutartiniu ženklu žymima teritorija turi šlaitą, yra ant kalno prie Nemuno upės) nustatytus koeficientus žemės vertei apskaičiuoti negali būti lyginami su Šiaulių miesto savivaldybės teritorija, kurioje vyrauja lygumos. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 29 d. skunde nenurodė naujų aplinkybių, todėl jo skundo dalį dėl minėtų žemės sklypų vertės apskaičiavimo NŽT paliko nenagrinėtą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas (toliau – ir Teismas) 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, prašydami pateikti informaciją, susijusią su jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, grąžintų natūra Šiaulių mieste 1999–2013 m. laikotarpiu, verčių nustatymu. Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT Šiaulių skyriaus raštais, 2015 m. gruodžio 29 d. skundu kreipėsi į NŽT. Pastaroji 2016 m. vasario 4 d. raštu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti nurodytų žemės sklypų, esančių Šiaulių mieste, suvestinius pataisos koeficientus šių žemės sklypų padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. kovo 3 d. raštu informavo NŽT, kad skaičiuojant suvestinius pataisos koeficientus žemės sklypų padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu iki 2016 m. sausio 28 d. buvo vadovaujamasi Šiaulių miesto tarybos 1995 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 68 „Dėl urbanistinių ekologinių ir kitų koeficientų tvirtinimo“. Šio sprendimo 1 priede buvo patvirtinti kompleksiniai urbanistiniai-ekologiniai koeficientai (Keu), neišskirstant koeficientų atskirai, išskyrus koeficientą Kk, kuris patvirtintas sprendimo 2 priede. Šiaulių miesto savivaldybės administracija taip pat informavo, kad ji neturi duomenų, kokiomis sudėtinėmis dalimis buvo apskaičiuojami bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientai sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu. NŽT 2016 m. kovo 31 d. raštu kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti nurodytų žemės sklypų, esančių Šiaulių mieste, suvestinius pataisos koeficientus šių žemės sklypų padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo momentu. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. balandžio 18 d. rašte NŽT nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybė kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą dėl medžiagos (kadastrinių bylų kopijų) pateikimo, o gavę atsakymą iš VĮ Registrų centro, informuos papildomai. NŽT 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. SS-1479-(7.5) pateikė pareiškėjams informaciją dėl vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos koeficiento taikymo pareiškėjų nurodytiems žemės sklypams, 2015 m. gruodžio 29 d. skundo dalį paliko nenagrinėtą, taip pat informavo, jog dėl likusios skundo dalies papildomai parengs atskirą raštą, kai bus gauti duomenys iš Šiaulių miesto savivaldybės. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 13 d. raštu, adresuotu NŽT, pateikdama specialistų nuomonę dėl patvirtintų kompleksinių urbanistinių-ekologinių koeficientų, atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių miesto taryba 1998 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 176 49 zonoje kompleksinį urbanistinį-ekologinį koeficientą sumažino iki 1,1, patrauklumo komerciniu gamybiniu požiūriu koeficientą sumažino iki 1,5, Šiaulių miesto valdybos 2000 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. 669 tam tikrose zonose esančioms namų valdoms, kurių plotas didesnis nei 0,30 ha, Keu sumažino iki 1,5, ir padarė išvadą, kad Šiaulių miesto tarybos 1995 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 68 1 priede patvirtinti kompleksiniai urbanistiniai-ekologiniai koeficientai yra jau įvertinus konstantą – 4, bei lentelėje pateikė suvestinius pataisos koeficientus žemės sklypų padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu. NŽT skundžiamu 2016 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1SS-2223-(7.5.), įvertinusi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, pareiškėjams pateikė atsakymus į 2015 m. gruodžio 29 d. skundo dalį dėl pareiškėjams priklausančių žemės sklypų verčių apskaičiavimo, nurodydama žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką bei kadastrinių duomenų (t. y. vertės) nustatymą reglamentuojančius teisės aktus, taip pat pateikė informaciją apie konkretaus prašymuose įvardinto žemės sklypo vertei apskaičiuoti taikytą koeficientą bei įvertino, ar atskirais atvejais matininkas, apskaičiuodamas sklypo vertę, taikė teisingą pataisos koeficientą. Išaiškino pareiškėjams, jog jų 2015 m. gruodžio 29 d. skunde nurodytiems kitos paskirties žemės sklypams koeficientas žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti – vandenviečių sanitarinės apsaugos zonose (0,5) neturėjo būti taikomas. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų prašymų turinį ir juose suformuluotus reikalavimus, padarė išvadą, kad atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, buvo pateiktas prašymas dėl informacijos suteikimo, kuris atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalį. Teismas vertino, ar institucijos pateikė visą pareiškėjų prašomą informaciją, ar atsakymai yra išsamūs ir atitinkantys individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.Teismas, įvertinęs pareiškėjų reikalavimus ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atsakymus, padarė išvadą, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė aiškius ir išsamius atsakymus į pareiškėjų prašymuose bei 2015 m. gruodžio 29 d. skunde pakartotinai pateiktus klausimus. NŽT, nagrinėdama ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl papildomos informacijos (t. y. pareiškėjų prašymuose nurodytiems žemės sklypams taikytinų žemės sklypų vertės pataisos koeficientų sklypo padėčiai įvertinti kompleksiniu urbanistiniu-ekologiniu požiūriu (ir suvestinių pataisos koeficientų) pateikimo), raštu paaiškino bei patikrino, ar teisingai buvo apskaičiuota vertė grąžintiems natūra žemės sklypams, taikant (netaikant) bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficientą žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti. Taip pat, kad NŽT nurodė teisės aktų nuostatas, kuriomis buvo vadovautasi atliekant konkrečius veiksmus, suteikė informaciją, kur pareiškėjai galėtų kreiptis dėl detalesnės informacijos svarstomu klausimu suteikimo, išaiškino sprendimų apskundimo tvarką ir terminus.Teismas pritarė trečiojo suinteresuoto asmens argumentams ir išvadoms, kad NŽT teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų skundo dalį dėl žemės sklypų (kadastro Nr. 2901/0030:71, Nr. 2901/0030:44, Nr. 2901/0023:456, Nr. 2901/0023:460, Nr. 2901/0023:694, Nr. 2901/0023:832, Nr. 2901/0023:722, Nr. 2901/0029:594) vertės apskaičiavimo. Teismas pažymėjo, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis faktinėmis aplinkybėmis ar papildomais argumentais. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo, išnagrinėjęs pareiškėjų 2015 m. gruodžio 29 d. skundą, nustatė, kad ankstesniais NŽT 2014 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 1SS-(10.5.)-1012 ir 2014 m. balandžio 25 d. raštu Nr. 1SS-(8.5.)-1058 pareiškėjams jau buvo atsakyta (dėl dalies žemės sklypų), todėl pareiškėjų šios skundo dalies pakartotinai pagrįstai nenagrinėjo. Teismas nurodė, kad šiuo atveju klausimų formuluotė (dėl Metodikos 3.3.3 punkto taikymo apskaičiuojant žemės sklypų vertes), neatsižvelgus į jų esmę, negali būti laikoma nauju skundu su trečiojo suinteresuoto asmens netirtomis aplinkybėmis.Teismas sprendė, kad pareiškėjų ginčijami raštai ir sprendimai yra priimti tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens kompetencijos ribose, minėtų aktų forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, aktų turinys teisiškai pagrįstas, todėl naikinti ginčijamus administracinius aktus ir įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių, NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2015 m. lapkričio 13 d. prašymus bei 2015 m. gruodžio 29 d. skundą, nėra jokio pagrindo.

Pareiškėjai E. D. ir E. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir priteisti visas pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas per siaurai aiškino pareiškėjų kreipimąsi į NŽT Šiaulių teritorinį skyrių, darė išvadas vien tik iš prašymo formuluočių, nekreipdamas dėmesio į turinį, kreipimusi siekiamą tikslą, nevertino, kad pareiškėjai prašė, jog būtų patikrinta jų prašyme nurodytų žemės sklypų vertė. NŽT Šiaulių skyrius 2015 m. gruodžio 9 d. raštais pateikė atsakymą pareiškėjai E. D., iš kurių matyti, kad apskaičiuojant pareiškėjams grąžintų žemės sklypų vertę NŽT Šiaulių skyrius netaikė bazinės žemės sklypo vertės pataisos koeficiento žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimams bei aplinkos taršai įvertinti. Taigi pareiškėjai ne tik siekė gauti informaciją, bet ir pradėti administracinę procedūrą, išsiaiškinti, ar teisingai buvo apskaičiuota žemės sklypų nominali vertė. Skundžiamu sprendimu teismas supaprastino kilusį administracinį ginčą, susiaurino ginčo ribas iki aplinkybių vertinimo – ar valstybinės institucijos pateikė ar nepateikė informaciją.Pareiškėjai nurodo, kad teismas nevertino, jog NŽT Šiaulių skyrius neatsakė į klausimą, kodėl apskaičiuojant natūra grąžintų žemės sklypų vertę nebuvo taikytos Metodikos 3.3.3 punkto nuostatos ir 2 priedo 2 punktas, t. y. nebuvo taikyti žemės sklypų vertę mažinantys koeficientai.Pareiškėjų nuomone, teismas iš esmės netikrino, ar skundžiamų sprendimų turinys, taikomas teisinis reguliavimas yra teisingas. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai identifikavo byloje kilusį ginčą, neįvertino aplinkybės, kad kilęs ginčas laikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ((Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 1 d.). Teismas iš esmės priėmė sprendimą be motyvų.Pareiškėjų nuomone, teismas nevertino, jog NŽT ir NŽT Šiaulių skyrius, nagrinėdami pareiškėjų prašymus, netinkamai taikė VAĮ 23 straipsnio 6 dalį, Asmenų aptarnavimo taisyklių 12 punkto nuostatas, todėl buvo netinkamai ir neišsamiai išnagrinėtas pareiškėjų skundas.Atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius ir trečiasis suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos bendru atsiliepimu prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas faktinės aplinkybes, tinkamai įvertino šalių ginčo santykį, ginčijamų atsakymų pareiškėjams turinį, pateikė išsamius priimamo sprendimo motyvus, rėmėsi formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio ginčo santykiuose. Teismas pagrįstai pareiškėjų 2015 m. lapkričio 13 d. prašymus laikė prašymais Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme, o vertindamas NŽT Šiaulių skyriaus 2015 m. gruodžio 9 d. raštų turinį, įvertino kaip ir kokia apimtimi atsakyta į kiekvieną pareiškėjų prašymuose užduotą klausimą. Taip pat, jog teismas tinkamai įvertino 2016 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. 1SS-1479-(7.5.) ir 2016 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1SS-2223-(7.5.) turinio išsamumą ir pagrįstumą, jų atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. Pažymi, kad pareiškėjų prašymai negali būti vertinami plečiamai. Pareiškėjai savo prašymuose nebuvo nurodę, kokiu tikslu jiems reikalinga informacija apie žemės sklypų vertes, taigi pareiškėjų prašymų turinys kitaip ir negalėjo būti vertinamas ar suprantamas. Pareiškėjams teikta informacija atitiko Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 4 straipsnyje numatytus informacijos teikimo principus (informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo, objektyvumo, pagalbos) bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, t. y. atsakymas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nurodyta apskundimo tvarka, nustatyta tvarka pasirašytas. Pažymi, kad NŽT ir NŽT Šiaulių skyrius atsakymuose pareiškėjams nurodė, jog apskaičiuojant kitos paskirties žemės sklypų vertes netaikomas vandenviečių apsauginių zonų koeficientas K=0,5. NŽT Šiaulių skyrius ir NŽT, tirdama pareiškėjų skundą dėl NŽT Šiaulių skyriaus atsakymų, kitaip aiškinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 ir juo patvirtintos Metodikos 3.3.3 papunkčio neturėjo teisinio pagrindo. Teismas teisingai įvertino NŽT veiksmus. Pažymi, kad NŽT ėmėsi visų aktyvių veiksmų, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjų skundą, taip pat teisingai elgėsi palikdama nenagrinėtą pareiškėjų skundo dalį dėl žemės sklypų vertės apskaičiavimo, kadangi teisės aktuose yra įtvirtinta taisyklė, draudžianti pakartotinį administracinės procedūros vykdymą tais atvejais, kai asmuo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu prašo priimti pakartotinį sprendimą, po to, kai teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau buvo priėmę sprendimą šiuo klausimu.