- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2-97-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01441-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Tomas Venckus (pirm.)
- Ieškovas
- "Deimgvida"
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Kauno, Kauno termofikacijos elektrinė, DIMALEX ApS
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Deimgvida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio arba atidėti jo sumokėjimą, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Deimgvida“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei Kauno termofikacijos elektrinei ir Danijos įmonei Dimalex Aps dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti ab initio niekinėmis ir negaliojančiomis tris trišales šalių 2020 m. gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 29 d. ir 2021 m. vasario 23 d. reikalavimo perleidimo sutartis; 2) priteisti ieškovei iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės 2 829 364,08 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Katu su ieškiniu ieškovė pateikė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Ieškovė nurodė, kad jos lėšos, esančios banko sąskaitose, areštuotos, todėl ji negali disponuoti lėšomis, jai trūksta apyvartinių lėšų, bet vėliau jų tikrai bus, kai teismas priteis atitinkamas sumas iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo, neatleido ieškovės nuo žyminio mokesčio, neatidėjo jo sumokėjimo ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – iki 2021 m. gruodžio 23 d. sumokėti 12 787 Eur žyminį mokestį.
4. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika ir nurodė, kad, sprendžiant dėl prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ar atleisti nuo žyminio mokesčio pagrįstumo, reikia nustatyti ne tik sunkią asmens turtinę būklę, bet taip pat ir tai, pagerės iš esmės ši būklė per ilgesnį laikotarpį ar ne, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pateikimo teismui metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-423-464/2019). Be to, asmuo turi pateikti įrodymų, kad jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį sprendimo priėmimo dieną, jeigu ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo remiantis jos nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais – lėšų banko sąskaitose areštas, negalėjimas jomis disponuoti, apyvartinių lėšų trūkumas, Turto areštų aktų registro išrašas.
5. Teismas nurodė, kad pagrindą atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo įstatymo leidėjas sieja ne su šiuo metu susidariusia turtine būkle, bet su visa turtine būkle. Tai, kad ieškovės banko sąskaita areštuota 275 015,22 Eur apimtimi, yra nepakankamas įrodymas, nes ieškovė nepateikė informacijos apie nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, duomenų, kaip gaunamos pajamos iš ūkinės komercinės veiklos, kokių sąnaudų ieškovė patiria, kokie yra apibendrinti kasos duomenys apie pinigų srautus, mokesčių mokėtojų deklaracijos. Turto arešto aktų registro išrašas neįrodo to, kad ieškovės turtinė būklė sunki. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagal kuriuos būtų galima objektyviai ir visapusiškai įvertinti ieškovės turtinę būklę, viseto.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio arba atidėti jo sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo.
7. Atskirajame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai atsisakė atidėti žyminį mokestį ar atleisti nuo jo sumokėjimo, nes ieškovė pateikė Turto arešto aktų registro išrašą. Visas ieškovės turtas areštuotas, ji negali atlikti jokių mokėjimų. Ieškovės turtinė būklė negali varžyti ieškovės teisės kreiptis į teismą. Ieškovei nepalanki situacija atsirado dėl nesąžiningų UAB Kauno termofikacijos elektrinės veiksmų. Ieškovė įrodė, kad nepajėgia sumokėti viso žyminio mokesčio. Ieškovė ketina tęsti veiklą, sukaupti lėšų ir sumokėti žyminį mokestį, jeigu jis bus atidėtas. Prie atskirojo skundo ieškovė pridėjo 2020 metų turto balansą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį, teismas turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 84 straipsnį, teismas turi teisę atridėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Prašantis atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti šio mokesčio sumokėjimą asmuo turi motyvuoti prašymą ir pridėti prašymo pagrįstumą įrodančius įrodymus.
11. CPK nenustatyta, nuo kokios dalies žyminio mokesčio teismas gali atleisti, bet praktikoje tokia dalimi paprastai laikoma pusė ir daugiau žyminio mokesčio. Ieškovė nesumokėjo nė jokios žyminio mokesčio dalies, todėl iš esmės prašo atleisti nuo viso žyminio mokesčio. Taigi jau dėl nurodytos priežasties ieškovės prašymas neatitinka CPK 83 straipsnio 3 dalies. Minėta, kad pagal aptariamą proceso teisės normą teismas gali atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio.
12. Ieškovė pirmosios instancijos teismui prie prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą pridėjo Turto arešto aktų registro išrašą, o apeliacinės instancijos teismui prie atskirojo skundo – 2020 metų turto balansą. Iš duomenų apie ieškovės turto areštą matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai areštuotos ieškovės lėšos 275 015,22 Eur apimtimi, taip pat Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja areštavo ieškovės lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje, leidžiant į sąskaitą gauti lėšų, bet uždraudžiant bet kokias išskaitas. Iš ieškovės 2020 metų turto balanso matyti, kad ieškovė turėjo 3 491 023 Eur vertės turto, 3 563 892 Eur vertės mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų, taip pat patyrė 75 619 Eur nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad neturi grynųjų pinigų. Pabrėžtina, kad, net ir esant tokiai situacijai, kai areštuotos ieškovės banko sąskaitoje esančios lėšos, yra galimybė prašyti areštą pritaikiusio subjekto, leisti dalį lėšų panaudoti konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, žyminiam mokesčiui už pareikštą ieškinį sumokėti. Dėl to Turto arešto aktų registro išrašas yra nepakankamas įrodymas apie sunkią ieškovės turtinę būklę. 2020 metų turto balanse užfiksuoti duomenys apie ieškovės turtą ir įsipareigojimus yra metų laiko senumo. Iš jų galima daryti apibendrintą išvadą apie 2020 metais buvusią ieškovės turtinę būklę, bet ne apie 2021–2022 metų situaciją. Net ir padavusi atskirąjį skundą, ieškovė nepateikė duomenų apie tai, turi ji sąskaitų kituose bankuose, taip pat apie savo nekilnojamąjį ir registruojamą turtą, nepateikė informacijos apie lėšų srautą, kasos knygos duomenų apie pajamas ir išlaidas, mokesčių mokėtojo deklaracijų ir pan. Be to, net ir 2020 metų balanas per se yra nepakankamas įrodymas, nes jame nedetalizuotos 88 352 Eur atsargos, nepaaiškinta, kokio tipo turtas tai yra. Balanse įrašyta, kad ieškovė 2020 metais turėjo 40 758 Eur pinigų ir jų ekvivalentų, bet nepateikta duomenų apie šiuo metu, t. y. 2021–2022 metais turimus pinigus. Ieškovė nurodė, kad ji turės lėšų ateityje, kai ieškinys bus patenkintas ir jai iš atsakovės UAB Kauno termofikacijos elektrinės teismas priteis lėšų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje formuojamas kriterijus, į kurį atsižvelgus galima atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas procesinis teismo sprendimas, yra aplinkybė, jog sprendimo priėmimo dieną asmuo turės galimybę sumokėti žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Ieškovė neįrodinėjo nurodytos aplinkybės.
13. Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, išsamiai motyvuotą ir, aktualiais teismų praktikos pavyzdžiais detalizuotą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų viseto ir neįrodė, jog jos turtinė būklė sunki, taip pat kad ieškovė ateityje sugebės surinkti pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, jeigu teismas atmes ieškinį. Akcentuotina, kad ieškovė atskirajame skunde atkartojo pirmosios instancijos teismo nurodytus teismų praktikos pavyzdžius, bet į juos neatsižvelgė ir skunde nepateikė prašymui tenkinti būtinų įrodymų. Taigi apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį.
Nustatyti ieškovei UAB „Deimgvida“ terminą iki 2022 m. vasario 25 d. sumokėti 12 787 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.