Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjų A. P. ir L. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjų teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų tėvas ir senelis L. B. mirė (duomenys neskelbtini) (9 b.l.), o pareiškėjų motina ir močiutė O. B. mirė (duomenys neskelbtini) (10 b.l.). L. B. ir O. B. būdami santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (5-7 b.l.). Pareiškėjų tėvas ir senelis po sutuoktinės mirties palikimo nepriėmė, todėl po jo mirties pareiškėjai negali paveldėti šio turto.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga– 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėjai yra mirusio L. B. įpėdiniai. Pareiškėjų miręs tėvas ir senelis savo mirusios sutuoktinės palikimo nepriėmė, tačiau likusį turtą valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo, t.y. mirusios sutuoktinės palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. Tai reiškia, kad pareiškėjų miręs tėvas ir senelis savo mirusios sutuoktinės palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą negavo.

Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (LR CK 5.50 str. 2 d.).

Juridiniai faktai - tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės patvirtinti, kad pareiškėjų miręs tėvas ir senelis L. B. priėmė savo mirusios žmonos O. B. palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjų miręs tėvas ir senelis L. B. priėmė savo mirusios žmonos O. B. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.