Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, statybininkas, teistas: 1) 2004 m. spalio 26 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2006 m. kovo 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme; 3) 2006 m. birželio 30 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrinta 67 parų arešto bausme; 4) 2007 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2008 m. liepos 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą, paleistas lygtinai neatlikus 2 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės; 5) 2011 m. balandžio 28 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams. 2013 m. birželio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi nuo 2013 m. birželio 11 d. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 1 dienos bausmės; 2014 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartimi paskirtas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir pasiųstas atlikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės neatliktos 1 metų 2 mėnesių 1 d. dalies, šios bausmės dalį atliekant pataisos namuose (2017 m. rugsėjo 14 d. paleistas, atlikęs bausmę); 6. 2018 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., , vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p., galutine subendrinta 70 parų arešto bausme, kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus BK 281 straipsnio 7 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. pagrobė automobilį, o būtent: 2018-01-21, apie 11.00 val., būdamas neblaivus (nustatyta 2,21 promilių girtumas), iš L. V. rankinės, paėmęs automobilio (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, slapta pagrobė gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), stovėjusį Ž. G. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 8467 eurų vertės.

Be to, A. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018-01-21, apie 13.54 val., kelyje (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato vyriausiasis patrulis E. J. patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu „Lion-500", Nr. 19011, patikros sertifikato Nr. 06361112, nustatė 1,52 % girtumą, o pagal specialisto išvadą Nr. T-A 851 /2018(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,21 % etilo alkoholio.

Kaltinamasis A. V. perskaičius kaltinamąjį aktą paaiškino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Parodė, kad įvykio metu buvo Vilniaus mieste pas draugą S. Z.. Taksi automobiliu atvažiavo buvusi žmona L. V.. Po to išsikvietę taksi kartu su ja važiavo namo. Važiuojant pro jos „buvusiojo“ namus, kadangi L. V. turėjo pastarojo automobilio raktelius, automobilį pasiėmė ir kartu važiavo iki jos namų J. gatvėje. Paskui grįžo į S. gatvę. Po to išgėrė ir L. V. liko nakvoti. Jos sugyventinis tuo metu dar nežinojo, kad automobilio nėra. L. jam buvo davusi automobilį, jis su juo išvažiavo į Marijampolę. L. sakė, kad grįš tik kitą dieną. Automobilis priklausė L. buvusio sugyventinio motinai, įgytas lizingu. Kokiu būdu L. V. gavo automobilio raktelius nežino. Sekančią dieną L. V. skambino, klausė kur automobilis, tuo metu jis buvo išvažiavęs pas tėvus į Vilkaviškio rajoną, važiavo su draugais. Kaltinime visos faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Buvo sustabdytas Kazlų Rūdoje. Su nustatytu girtumu sutiko. Teigė, kad jokios vagystės nebuvo, kadangi L. L. viską žinojo. Perskaičius žinučių turinį(1t. b.l. 83) patvirtino, kad tai jo susirašinėjimas, kadangi susipyko taip gavosi. Pripažįsta, kad užvaldė svetimą automobilį. 2018 metais buvo paskirta arešto bausmė, ją atliko šiais metais. Nuo 2020-06-01 įsidarbinęs, gyvena su drauge, turi nepilnametę dukrą, kuri mokosi užsienyje, perveda jai pinigų arba nuveža jos močiutei. Gailisi dėl nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Byloje vadovaujantis BPK 273 str. buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltė ir faktinės aplinkybės taip pat įrodyta: nukentėjusios Ž. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016 metais išsimokėtinai iš UAB "Mogo LT" įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ji yra automobilio valdytoja ir juo naudojasi. Naudotis minėtu automobiliu ji leidžia ir savo marčiai L. V. bei sūnui J. L. L. 2018-01-21, apie 11 val., L. V. jai paskambino ir pasakė, kad automobilį paliko (duomenys neskelbtini), tačiau nuvykusi į šią vietą automobilio nerado. Pastaroji sakė, kad automobilį pagrobė buvęs sutuoktinis A. V.. Pastarasis iš L. V.rankinės pagrobė automobilio užvedimo raktelį. Po to ši paskambino A. V.. Pastarasis pasakė, kad automobilio negrąžins, automobilį parduos į automobilių supirktuvę, arba automobilis iš vis dings iš Lietuvos. Po to ji kreipsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, Manto g.4, Vilnius, ir ten nuvykusi pranešė dėl automobilio vagystės. 2018-01-21, apie 18.20 val., jai paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad Audrius ir automobilis yra sulaikyti. Ji A. V. turi pretenzijų dėl automobilio pagrobimo(1 t., b.l.68- 69).

Liudytojos L. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji su savo sutuoktiniu A. V. negyvena tris savaites. Ji bendrauja su J. L. L.. J.L. L. mama Ž. G. jai leido naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). 2018-01-20 , apie 12 val., jai paskambino A. V. ir pakvietė į svečius, pabendrauti. Ji su minėtu automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur kieme paliko automobilį. Automobilį užrakino. Automobilio užvedimo raktelį įsidėjo į rankinę. A. buvo su draugu Z., vardo nežino. Ji iš minėto adreso išvyko kitos dienos t.y. 2018-01-21, apie 10:30 val., automobilį paliko kieme, nes nenorėjo vairuoti. A. V. jos neprašė ir ji pastarajam automobilio užvedimo raktelio nedavė. Ji galvojo, kad automobilio raktelis pas ją. Gal po pusės valandos, atvykusi pasiimti automobilio, jo ten jau neberado. Tada ji paskambino A. ir šis pasakė, kad automobilis pas jį ir jo grąžinti neketina, sakė, kad gali automobilį padegti, parduoti. Po to ji paskambino automobilio savininkei G. ir pranešė, kad automobilį pagrobė A. V.. Ji automobilio "Dailerchrysler", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), A. V. nedavė. Pastarasis pats automobilį pasisavino (1 t., b.l. 79-84, 89-91).

Liudytojo S. Z. parodymais, kad pas jį namuose, adresu, (duomenys neskelbtini), buvo draugai A. V. ir A. S.. Jie kartu gėrė degtinę, alų. Kelias dienas tai truko, neprisimena. 2018-01-20, vakare, atvyko "V." žmona L. V.. Pastaroji atvažiavo automobiliu "Daimlerchrysler", valst.nr. (duomenys neskelbtini). Kada V. išvyko jis nežino. 2018-01-21, apie 11 val., "V." pasiūlė nuvažiuoti į Vilkaviškį, pas tėvus. Jie prieš važiuodami vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė neatsimena, alkoholį vartojo ir "V.". Pastarasis sėdo už automobilio vairo ir trise t.y. jis, "V." ir S. išvyko į Vilkaviškį. Važiuojant kažkokiu keliu, automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Kurioje vietoje juos sulaikė pareigūnai, nežino. A. V. buvo patikrintas blaivumas ir pareigūnai nustatė, kad šis automobilį vairuoja neblaivus. Po to visus pristatė į policijos komisariatą. Ar sutuoktinė "V." paliko minėtą automobilį, jis nežino, nelabai ką pamena, buvo girtas( 1 t., , b.l.104-105).

Liudytojo A. S. parodymais, kad 2018-01-20, jis buvo pas draugą S. Z., (duomenys neskelbtini), ten buvo A. V.. Jie pas S. gėrė degtinę, alų. Gėrė kelias dienas. 2018-01-20, vakare, atvyko "V." žmona L. V.. Pastaroji atvažiavo automobiliu "Daimlerchrysler", valst.nr. (duomenys neskelbtini). Kada V. išvyko ir ką dėl minėto automobilio "V." su pastarąja susitarė, jis nežino. 2018-01-21, apie 11 val., "V." pasiūlė nuvažiuoti į Vilkaviškį, pas šio tėvus. Jie, prieš važiuodami, vartojo alkoholinius gėrimus, kiek išgėrė neprisimena, alkoholį vartojo ir A. V.. Pastarasis sėdo už automobilio vairo ir visi išvyko į Vilkaviškį. Važiuojant kažkokiu keliu, kur buvo jis nesiorientavo, nes važiuojant jis ir Z. toliau vartojo alkoholį. A. V. vairuojamą automobilį, sustabdė policijos pareigūnai. A. V. buvo patikrintas blaivumas ir nustatyta, kad pastarasis automobilį vairavo neblaivus( 1 t., I, b.l. 108)

2018-01-24 Ž. G.protokole - pareiškime užfiksuota, kad 2018-10-21, apie 11.00 val., marti L. V. pranešė, jog pagrobtas ja priklausantis automobilis "Daimlerchrysler CDI", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10-11, 16).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnės tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018-01-21, atliekant pirminius neatidėliotinus veiksmus, užsakytas judriojo ryšio telefono, kuriuo naudojasi A. V. GSM Celles bokšto koordinatės. Pagal gautus duomenis, paskutinė A. V. judriojo abonento aktyvacijos vieta (duomenys neskelbtini). Susisiekus su Marijampolės AVPK budėtojų dalimi gauta informacija, jog A. V. sulaikytas bei patalpintas į Marijampolės AVPK areštinę. Automobilis "Daimlerchrysler CDI", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 22).

2018-01-21 apžiūros protokolu nustatyta, nusikaltimų priemonė ir dalykas- automobilis "Daimlerchrysler CDI", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje paimta 14 raktų ir pultelis, lipnios juostos ruletas, metalinis šaukštelis, atsuktuvas, planšetinis kompiuteris "Aplle IPad", automobilis "Daimlerchrysler CDI", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.23-26, 27-30).

2018-01-24 automobilis "Daimlerchrysler CDI", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis, 14 raktų ir pultelis, metalinis šaukštelis, atsuktuvas, lipnios juostos ruletas, planšetinis kompiuteris "Aplle IPad" pakvitavimu grąžinti Ž. G. (1 t., b.l.36).

VĮ "Regitra" duomenimis automobilio "Daimlerchrysler CDI", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytoja yra Ž. G. (2 t., b.l. 32).

2018-01-24 atlikus kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą išvadoje dėl kilnojamojo turto vertės užfiksuota, jog kilnojamojo turto - transporto priemonės Daimlerchrysler CDI" vertė 8467 eurų ( 1 t., b.l.37-51).

2018-01-21 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatytos veikų išaiškinimo aplinkybės, užfiksuota, kad 2018-01-21, apie 13.54 val., kelyje (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis "Daimlerchrysler (duomenys neskelbtini) CDI", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Patikrinus pastarojo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu „Lion-500", Nr. 19011, patikros sertifikato Nr. 06361112, nustatytas 1,52 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 54).

Specialisto išvada Nr. T-A 851/2018 (01) nustatyta, kad A. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,21 promilės etilo alkoholio ( 1 t., b.l. 65).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. V. kaltė įrodyta visiškai, jo paties parodymais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, specialisto išvada.

Kaltinamasis A. V. iš esmės pripažino visas faktines aplinkybes dėl veiksmų, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, prieš savininko valią paėmė svetimą automobilį tai suprasdamas ir juo naudojosi kaip savu, taip pat vairavo būdamas neblaivus.

Kaltininko tyčios turinį teismas nustato remdamasis objektyviomis veikos darymo aplinkybėmis. Faktines aplinkybes nustato leistinais ir ištirtais įrodymais surinktais byloje. Kaip matyti iš bylos įrodymų, kaltinamasis A. V. automobilį paėmė be savininko žinios ir tai suprato, automobilio tikriesiems valdytojams bandant jį atgauti, nurodė, kad automobilio neatiduos, jį padegs, o tai patvirtina, jog su svetimu turtu elgėsi kaip su savu, jo veiksmais realizuoti visi būtinieji svetimo turto- automobilio, vagystės požymiai.

Neabejotinai patvirtinta, jog A. V. dėl savo neteisėtų veiksmų turėjo galimybę svetimu turtu elgtis savo nuožiūra, neabejotina, kad tai suprato ir darė. Kaltinamojo veiksmai pagal faktines aplinkybes ir tyčios turinį teisingai įvertinti kaip slaptas svetimo turto grobimas.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis suvokdamas savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir esmę, užvaldė nukentėjusios Ž. G. automobilį, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2d..

Taip pat neabejotinai yra nustatyta, jog jis 2018-01-21, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir pobūdį, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Veika kvalifikuota teisingai, atitinka nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 7 d., požymius. Taikytinas įstatymas galiojęs veikos padarymo momentu (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, BK 3 straipsnio 1 dalis)

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikas padarė recidyvistas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, – nesunkus ir apysunkis nusikaltimai; į nusikalstamos veikos stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, ir norint taip veikti; į kaltinamojo asmenybę, šeimyninę padėtį, amžių – yra pilnametis, dirbantis, administracine tvarka metų bėgyje nebaustas(2018-01-22 dienai). A. V. anksčiau teistas dėl tyčinių nusikaltimų padarymo, šias nusikalstamas veikas padarė iki paskutinio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, padarė du tyčinius nusikaltimus. Individualizavus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam turi būti paskirtos griežčiausios bausmės numatytos BK 178 straipsnio 2 dalies, 281 straipsnio 7 dalies, sankcijose, mažesnės už vidurkius. Bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi 65 straipsniu, turi būti subendrinta su paskirta 2018 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Atsižvelgdamas į asmenybė veikų pobūdį teismas bendrindamas bausmes parenka dalinio sudėjimo būdą, prie griežčiausios pridedant artimesnes minimalioms švelnesnių bausmių dalis.

Nors kaltinamasis ir yra recidyvistas, tačiau šiuo metu dirba, šios veikos padarymo metu buvo teistas prieš 7 metus, tai suteikia pagrindo manyti, kad asmuo gali gyventi nenusižengdamas įstatymui, šiuo atveju vertinant veikų padarymo aplinkybes ir asmenybę, tai, kad atliko arešto bausmę, kuri paskirta po šios veikos padarymo ir tai galimai paveikė asmenį, kad daugiau nenusikalstų, teismas sprendžia, kad geriausiai bausmės paskirtį atitiktų probacijos taikymas. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas įvertinęs asmenybę, nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 str. 1 ir 2 d. nuostatos, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus

Atsižvelgiant į padaryto BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė naudodamasis automobiliu, kurio savininkas ne jis, be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl minėta transporto priemonė pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tačiau byloje yra duomenys, kad transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Taigi, ši transporto priemonė negali būti konfiskuota, tokiu atveju turi būti sprendžiama BK 72 str. 5 d. nuostatų taikymo galimybė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-262-489/2017).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2006-09-26, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). Remiantis E. Ž. Teisių Teismo praktika, spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011-06-28 sprendimas Het F. D. B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės, kurią vairavo A. V., vertė veikos padarymo metu buvo 8467 eurai. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį (gaunamos pajamos nedidelės, nepaneigta, jog prisideda prie nepilnamečio išlaikymo ), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto vertę, daro išvadą, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad galėtų sumokėti visą kainą, todėl visos vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkraunama per didelė finansinė našta, žlugdytų jį finansiškai, todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę nei konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę atitinkančią sumą – 4500 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus. Išimtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kad turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) teisinė priemonė kaltinamojo padarytam nusikaltimui, byloje nėra. Toks proporcingumo principo taikymas patvirtinamas ir teismų praktika šios kategorijos bylose ( 2018-09-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje 1A-522-870/2018).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams, pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7(septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę ir paskirti A. V. 1(vienerių) metų ir 3(trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti A. V. 10(dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 65 straipsnį ir prie paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę paskirtą 2018-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinę subendrintą bausmę A. V. paskirti laisvės atėmimą 11(vienuolikai) mėnesių. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2018-05-28 nuosprendį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-01-21 iki 2018-01-22 ir nuo 2020-03-05 iki 2020-03-06 vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, A. V. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo terminu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pagrindu A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti 2 (du) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę-turto konfiskavimą, išieškant iš A. V. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio "Daimlerchrysler CDI", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų).

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.