- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- ATP-110-309/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-02858-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto N. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarimo, kuriuo N. D. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 120 litų dydžio bauda;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 3000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė nuobauda 3000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. D. nubaustas už tai, kad 2010 m. spalio 22 d., apie 16 val. 44 min., Radviliškio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW LT 35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą neįsitikino, kad tai bus saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam automobiliui, ko pasekoje su juo susidūrė, be to, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės, žmonės nenukentėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. D. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-01-17 nutarimą ir nutraukti administracinę bylą jo atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio l dalį, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliaciniame skunde N. D. nurodo, kad jo manymu, Radviliškio rajono apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio l dalyje, bei taikė sankcijoje nustatytą baudą.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinė atsakomybė ATPK 130 straipsnio l dalyje, nustatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles ir atsakomybė atsiranda tik nustačius asmens tiesioginę tyčia. Apeliantas nurodo, jog iš byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų matyti, kad nebuvo ATPK 130 straipsnio l dalyje, numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties dėl sekančių aplinkybių. Iš tiesų byloje neginčytinai įrodyta, kad kelių eismo taisyklės buvo pažeistos susidūrus dviem judančioms transporto priemonėms, po eismo įvykio, nei vienas iš važiavusių automobilių nesustojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, objektyviai negalėjo suprasti ir pasilikti eismo įvykio vietoje. Pasak apelianto, po susidūrimo abi transporto priemonės važiavo toliau ir nukentėjusysis vairuotojas nesiekė sustoti ir įvertinti savo automobilio pažeidimų. Kada objektyviai jis pastebėjo, kad jo automobilis yra apgadintas, ir kas laikytina įvykio vieta, iš kurios, veikdamas tiesioginę tyčia, turėjo jis pasišalinti, apelianto teigimu, byloje nebuvo nustatinėjama ir nebuvo nustatyta. Apelianto teigimu, nesant nustatytos tiesioginės tyčios požymių, negalima teigti, kad yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl jis negalėjo būti pripažintas padaręs administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio l dalyje.
Pasak apelianto, teismas netinkamai įvertino policijai duotus paaiškinimus dėl pažeidėjo prisipažinimo, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, nes buvo išsigandęs ir tai vertino kaip tiesioginę tyčia. Nes, iš vėliau jo duotų paaiškinimų, kurie nesikeitė visą bylinėjimosi laikotarpį, matyti, kad jis pareigūnams parašė jų padiktuotą tekstą. Nors iš jo duotų paaiškinimų, akivaizdu, kad darant manevrus su važiuojančia priemone, jei ir kliudžius kitą transporto priemone, dėl ko nukentėjusioji transporto priemonė net nestabtelėjo, kyla abejonių, ar jis galėjo manyti, kad ją kliudė ir siekdamas išvengti atsakomybės, būdamas blaivus, važiuojantis su drausta transporto priemone, nebūtų sustojęs autoįvykio vietoje. Byloje yra nustatytos aplinkybės, kad jis neturėjo jokių motyvų pasišalinti iš autoįvykio vietos, nes jokios sankcijos jam už tai nebūtų grėsusios, o turtinę žalą būtų atlyginęs draudikas. Esant tokioms aplinkybėms apelianto manymu, teismas nepagrįstai neįvertino šių aplinkybių ir pripažino jį kaltu padarius ATPK 130 straipsnio l dalyje numatytą pažeidimą bei skyrė labai griežtą bausmę, kuri realiai neatitinka teisės pažeidimo pavojingumo. Taip pat, pasak apelianto, teismas skirdamas tokią nuobaudą neatsižvelgė į visas lengvinančias bylos aplinkybes, paskyrė 3 metų specialiosios teisės atėmimą, dėl ko apsunkinama jo galimybė susirasti darbą, išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu jis registruotas darbo biržoje, nes iš ankstesnio darbo buvo atleistas dėl darbų apimties mažinimo, Darbo biržoje, neturint vairuotojo pažymėjimo, yra sunku susirasti kitą darbą. Jo sutuoktinė dirba mokytoja ir jos užmokestis priklauso nuo gaunamų darbo valandų, kadangi nuo Naujų Metų pamokų skaičius pasikeis, jos atlyginimas sumažės.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato atstovas atsiliepimu į N. D. apeliacinį skundą prašo N. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjo administracinę bylą, įvertino padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį ir įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, Nr. N63-992/2010 taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007, Nr. N63?983/2010, Nr. N63-935/2010 ir kt.).
Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino jo kaltės turinio. Savo apeliaciniame skunde N. D. teigia, kad nesuprato kliudęs kitą automobilį, taigi, iš įvykio vietos išvažiavo nesuvokdamas, kad daro ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Atsakydamas į šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos medžiagą, įvertino visas aplinkybes ir tinkamai nustatė N. D. kaltės turinį darant minėtą pažeidimą. Pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Pastebėtina, kad kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracine tvarka nubaustasis, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, padarytų vertinant įrodymus. Todėl jam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011)). Nagrinėjamoje byloje esančios automobilio nuotraukos, kuriuose užfiksuoti apgadinimai, neleidžia teismams daryti išvados, kad apgadinimai yra nežymūs. Apelianto N. D. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad jis lenkdamas kitą automobilį pajuto smūgį, taip pat yra pagrindas spręsti, jog jis suvokė esamą situaciją – kad jo vairuojamas automobilis kliudė jo lenkiamą automobilį.
Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad N. D. administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jo kaltės turinį, pagrįstai konstatavo, kad N. D. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo
N. D. buvo paskirta minimalaus dydžio ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda už jo padarytą pažeidimą. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinė byla Nr. 2AT-4-2011)
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė N. D. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Nuo 2005 metų neužfiksuota jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas N. D. esant blaiviam. Padaryti automobilių sugadinimai buvo nedideli, po įvykio automobiliai galėjo važiuoti savo eiga, padaryti nuostoliai atlyginti. Taip pat byloje yra duomenų apie tai, kad N. D. ir jo šeimos pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu. Jis išlaiko du mažamečius vaikus.
Šios aplinkybės rodo, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų) N. D. atžvilgiu yra pasiekti. Pažymėtina taip pat tai, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, N. D. elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
N. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarimo dalį:
panaikinti N. D. paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.