- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- e2-6545-1065/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00296-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Ieškovas
- P. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamo valstybės įmonės Turto Bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- S. G.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus
- Kategorijos
- 3.4.5.20pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
atsakovo – Lietuvos Respublikos, atstovaujamo valstybės įmonės Turto Bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – atstovei L. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jų sūnus – ieškovas P. G. faktiniu valdymu priėmė palikimą; 2) pripažinti negaliojančiais Pakruojo rajono 2–ojo notarų biuro 2017 m. rugpjūčio mėn. 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. XX, 2018 m. lapkričio 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. XX ir 2019 m. sausio 30 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. XX.
Nurodė, kad ieškovo P. G. tėvas J. G., mirė (duomenys neskelbtini), o motina A. G. – (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įgiję nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, esančio adresu G. kaimas, Pakruojo rajone (žemės sklypai, gyvenamasis namas, kiti statiniai). J. G. ir A. G. įpėdiniai pagal įstatymą yra sūnus – ieškovas ir dukra S. G.. Ieškovas P. G. virš 20 metų, t. y. iki xx m., gyveno ir dirbo Latvijoje. 1996 m. grįžo gyventi pas tėvus G. k., Pakruojo r. sav. Po tėvų mirties P. G. nesikreipė į vietos notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi paprasčiausiai nežinojo, kad toks procesinis veiksmas yra būtinas norint priimti tėvų palikimą. Tėvų palikimo taip pat nepriėmė ir jų dukra S. G.. Į palikimą niekas nepretendavo, joks asmuo jokių reikalavimų ar pretenzijų dėl turto, turtinių teisių nepateikė, todėl ieškovas pagrįstai manė, kad palikimą priėmė jis, kadangi tėvų palikimą priėmė pradėdamas valdyti turtą ir juo rūpintis kaip savu. 2019 m. sausio mėnesio pabaigoje P. G. gavo Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. J. pranešimą dėl tėvų J. G. ir A. G. palikimo priėmimo. Ieškovui P. G. nuvykus pas notarę 2019 m. kovo mėn. 12 d. buvo išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. XX, kuriame nurodoma, kad į Pakruojo rajono 2-ojo notarų biurą 2018 m. sausio mėn. 25 d. kreipėsi VĮ Turto bankas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, 2017 m. birželio mėn. 6 d. dėl palikimo perėjimo valstybei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Paveldėjimo byla pagal įstatymą Pakruojo rajono 2-ojo notarų biure yra užvesta pagal prašymus. Valstybei išduoti palikimo perėjimo liudijimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – Nacionalinė žemės tarnyba) prašė patikslintą ieškinį dalyje dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti fakto nustatymo nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra; ieškinį tenkinus, tenkinti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinė žemės tarnybos, savarankišką reikalavimą ir priteisti Lietuvos valstybei iš P. G. 79,39 Eur išlaidas, susijusias su 2017 m. rugpjūčio 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. XX, pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusio J. G. turto administravimu; atmesti ieškovo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad ieškinio daliai dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais neprieštarauja, tik reikalinga patikslinti minėtų liudijimų datas; dėl kitos ieškinio dalies prašo spręsti teismo nuožiūra; ieškinio reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
Ieškovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
Ieškovas papildomai nurodė, kad nesuprato palikimo priėmimo procedūrų, nežinojo tam nustatytų terminų, neturėjo tam ir finansinių galimybių. Be to, ilgą laiką buvo gyvenęs ne Lietuvoje. Nuo 1996 m. gyveno pas tėvus, ten liko ir po jų mirties. Jokių pretenzijų į turtą niekas nereiškė. Leido vieną iš sklypų tvarkyti žemės ūkio bendrovei. Apie tai, kad turtas perimtas valstybės, sužinojo tik tada, kai atvyko Turto banko atstovai ir nurodė iš namo išsikraustyti.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės ūkio tarnybos atstovė teismo posėdžio metu išdėstė poziciją, iš esmės analogišką nurodytai atsiliepime į patikslintą ieškinį.
Suinteresuotas asmuo S. G. nurodė jog nori, kad viskas būtų perleista broliui P. G.. Turi savo gyvenimą, iš G. išėjo jau apie 50 metų, ji į nieką nepretenduoja. Su patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka.
Liudytojas A. B. nurodė, kad yra ieškovo pažįstamas nuo mokyklos laikų. Ieškovo tėvai gyveno G. kaime. Ten gyveno ir P. G., ten liko gyventi ir po tėvų mirties. Jam tai žinoma, nes gyvena kaimynystėje. P. G. turi seserį, apie jos pretenzijas į turtą neteko girdėti. Žino, kad ieškovo tėvai turėjo žemės sklypų. Dabar juos dirba bendrovė. Namuose šeimininkauja P. G., gaminasi malkas, pagal išgales tvarkosi.
Liudytoja S. M. paaiškino, kad ji yra P. G. kaimynė, jos tėvai buvo kaimynai su ieškovo tėvais. Žino, kad 1996 m. P. G., iki tol gyvenęs Latvijoje, grįžo pas tėvus. Pirma mirė mama, vėliau – tėvas. Po tėvų mirties P. G. liko gyventi tuose namuose. Apie kitą turtą jai nėra žinoma, išskyrus žemę prie namo. Apie kitus į palikimą pretenduojančius asmenis, jai neteko girdėti. Likusiu turtu P. G. tinkamai rūpinosi, sutvarkė ten buvusius sukiužusius pastatus, apsodino medeliais, tvarkėsi tiek, kiek jam leisdavo sveikata, kadangi sirguliuodavo.
Valstybės įmonės turto bankas atstovas į teismo posėdį, apie kurį jai pranešta tinkamai, neatvyko, atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas P. G. yra A. G. ir J. G. sūnus, suinteresuoto asmens S. G. brolis. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jų palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro išduoti 2017 m. rugpjūčio 10 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. sausio 29 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimai patvirtina, kad J. G. ir A. G. nuosavybės teise priklausęs turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Ieškovo teigimu, jis po tėvų mirties priėmė jų turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Ieškovas nurodė, kad jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. prižiūrėjo ir prižiūri nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius ir tvarko privalomą dokumentaciją, savo vardu sudaro sutartis dėl elektros energijos tiekimo, atliekų tvarkymo, atstovauja savininko interesus valstybinėse ir savivaldybės institucijose. Savo vardu sudarė sutartis su elektros energijos tiekėju, su komunalinių paslaugų teikėjais; apmoka visas gautas sąskaitas už privalomus mokėti mokesčius ir rinkliavas. Nors yra nesumokėti žemės mokesčiai, tačiau ši situacija susidarė kadangi žemės mokestis už sklypus, nuosavybės teise priklausiusius J. G., už 2002–2018 metus nebuvo skaičiuojamas. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad po J. ir A. G. mirties likusiame name šeimininkauja ieškovas: gaminasi malkas, pagal išgales tvarkosi, sutvarkė remonto reikalaujančius statinius, apsodino medžiais; po tėvų mirties likusius žemės sklypus P. G. leido tvarkyti žemės ūkio bendrovei.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti tėvų palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmasis ieškinio reikalavimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas po J. G., mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jų palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ieškovui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimui priimti de jure.
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais
Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ieškovas įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjų J. ir A. G. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), todėl palikėjų turtas valstybei pereiti negalėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro 2017 m. rugpjūčio 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. XX; 2018 m. lapkričio 8 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. XX; 2019 m. sausio 29 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. XX (liudijimų datos pakoreguotos atsižvelgiant į valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytą informaciją bei ieškovo atstovo prašymą teismo posėdžio metu) (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.8 straipsnis, 5.62 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Ieškovas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Dėl kitų klausimų
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį savarankišku reikalavimu prašė priteisti iš ieškovo Nacionalinei žemės tarnybai 79,39 Eur išlaidų, susijusių su 2017 m. rugpjūčio 10 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusio J. G. turto administravimu. Teismas konstatuoja, kad tokios išlaidos gali būti laikomos nuostoliais. Tokį reikalavimą galima pareikšti teikiant ieškinį, kuriame būtina pagrįsti ieškovo prievolę atlyginti atsakovės išlaidas, t. y. įrodyti, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245–6.249 straipsniai). Šioje byloje priešieškinio dėl nurodytų išlaidų priteisimo atsakovė nereiškė, teismas neturi pagrindo Nacionalinės žemės tarnybos prašymo tenkinti. Tuo tarpu dėl tokio reikalavimo pagrįstumo iš esmės teismas nepasisako, nes jis nėra šios bylos dalykas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444–448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas P. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), po savo tėvų J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jų palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas J. G. ir A. G. palikimui priimti.
Pripažinti negaliojančiais Pakruojo rajono 2-ojo notaro biuro 2017 m. rugpjūčio 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. XX; 2018 m. lapkričio 8 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. XX; 2019 m. sausio 29 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. XX.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.