- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-487-337-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- E. M., G. O.
- Nukentėjusysis
- R. G., R. M.
- Kategorijos
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-487-337/2008
Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. spalio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-06-18 nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu:
- pagal BK 180 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams;
- pagal BK 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirtosios bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas G. O., tačiau apeliacinis skundas dėl nuosprendžio jo atžvilgiu nėra paduotas. Be to, šiuo nuosprendžiu nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 233 str. 1 d. bei 245 str. 1 d. M. P. ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str.); skundas dėl šios nuosprendžio dalies taip pat nėra paduotas.
Aprašomoji dalis
n u statė:
E. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 30 d., apie 8.00 val., Panevėžio r., Velžio sen., Pažagienių k., Pažagienių 19 namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodami fizinį smurtą ir šaunamąjį ginklą pagrobė svetimą turtą, t.y. jis įlindęs į nukentėjusiojo R. G. automobilį Renault Laguna, v/n (duomenys neskelbtini) kėsinosi pagrobti nuo priekinės panelės R. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną 120 litų vertės, automobilio magnetolą 200 litų vertės, automobilio raktelius 10 litų vertės, automobilio galinę palangę 50 litų vertės, o R. G. tam pasipriešinus, jis ištraukęs nukentėjusįjį R. G. iš automobilio sudavė jam metaliniu strypu ne mažiau dviejų smūgių į galvą, ne mažiau aštuonių smūgių į nugarą, vieną smūgį į kairį petį, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įspiriant R. G. nemažiau keturių smūgių į šonus, suduodant kumščiu ne mažiau penkių smūgių į galvą bei šovus R. G. į galvą, tuo padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimus veide, kairės plaštakos delne, kaktos dešinės pusės dešiniojo skruosto muštines žaizdas, šautines žaizdas dešinio ausies kaušelio ir dešinio skruosto apatinėje dalyje, ruožų pavidalo poodines kraujosruvas nugaroje ir kairiajame peties sąnaryje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims suduodant ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam R. M. į galvą, tuo sukeldami fizinį skausmą, pagrobė svetimą, R. G. priklausantį turtą - du butelius po 1,5 litro sidro „Zipp”, bendros 12 litų vertės, raciją 200 litų vertės, R. M. priklausantį turtą - sidabrinę grandinėlę 300 litų vertės.
Be to, E. M. 2007 m. rugsėjo 30 d., apie 8.00 val. Panevėžio r., Velžio sen., Pažagienių k., Pažagienių 19 namo kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su keturiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia sugadino R. G. turtą - automobilį “Renault Laguna”, v/n (duomenys neskelbtini) 5000 lt vertės, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims tyčia išplėšus automobilio galinę panelę su garso kolonėlėmis bei spyrus sudaužė kairės pusės priekinį stiklą, spyrus į automobilio kėbulą, sulankstė dešinės pusės galines dureles, jis metaliniu strypu išdaužė automobilio galinį bei abu dešinės pusės durelių stiklus ir sudavė strypu per automobilio kėbulą, taip sulankstydamas kairės pusės galinių durelių lango priekinės pusės rėmą, stogo kairį kraštą, galinę kairės pusės stogo atramą.
Šalies argumentai
E. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-06-18 nuosprendį jo atžvilgiu, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir paskirtos per griežtos bausmės. Prašo perkvalifikuoti iš BK 180 str. 3 d. į BK 180 str. l d. ir atitinkamai sušvelninti jam bausmę. Jei apeliacinės instancijos teismas nerastų pagrindo aukščiau nurodytam jo veiksmų perkvalifikavimui, prašo sušvelninti bausmę, paskirtą pagal BK 180 str. 3 d. pripažinus jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Taip pat prašo sušvelninti jam bausmę pagal BK 187 str. l d., o taip pat sušvelninti ir galutinę subendrintą bausmę.
Apeliantas skunde pažymi, kad nuosprendis yra prieštaringas, nes nuosprendžio motyvuojančioje dalyje nurodoma, kad jo veika atitinka BK 187 str. l d., o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad jis nuteisiamas pagal BK 178 str. l d.
E. M. skunde teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes be pagrindo jo atžvilgiu taikė BK 180 str. 3 d., o ne to pačio straipsnio 1 d. Nurodo, kad jis nežinojo, kad vienas iš kartu su juo buvusių asmenų turi šaunamąjį ginklą ir jį panaudos nusikalstamos veikos metu. Pastaroji aplinkybė nėra nustatyta jokiais byloje esančiais duomenimis, kurie galėtų būti laikomi įrodymais. Todėl teismas turėjo pripažinti, jog šaunamojo ginklo panaudojimas vykdant plėšimo veiksmus laikytinas vieno iš bendrininkų vykdytojo ekscesu ir jam už tai atsakomybė neturėtų būti taikoma. Tokiu atveju jam nėra būtina skirti laisvės atėmimo bausmę, o tuo labiau – skirti realų jos vykdymą.
Taip pat apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo ir kitų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų išankstinį susitarimą dėl svetimo turto užvaldymo. Nukentėjusieji R. G. ir R. M. parodė, kad jis viso užpuolimo metu nereiškė jokių turtinių reikalavimų, o tik šaukė „Ką jūs mano kieme darote?“ bei asmeniškai nesiekė pasisavinti jokio nukentėjusiųjų turto, nors tokias galimybes po pavartoto smurto tikrai turėjo. Teigia, kad nesiekė pasisavinti nei nukentėjusiojo R. G. telefono, nei automobilio raktelių. Juos niekas netrukdė jam užvaldyti, jei būtų norėjęs, po pavartoto smurto ir taip atimtos iš nukentėjusiojo galimybės pasipriešinti. Apeliantas mano, kad nesant žodiniam susitarimui su kitais bendrininkais, o tik eigoje tokius veiksmus bendrai atliekant, jis tikrai negalėjo numatyti, kad vienas iš bendrininkų turi ir veiksmų darymo metu naudos šaunamąjį ginklą.
Apeliantas teigia, kad teismas jam nepagrįstai ir neteisėtai paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nes jis nusikalto pirmą kartą, nuoširdžiai dėl to gailisi, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, gerai charakterizuojamas. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nesiekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, pasirūpino padarytos žalos atlyginimu nukentėjusiesiems. Byloje nustatyta, kad jo iniciatyva nukentėjusiajam ne tik buvo atlyginta žala, bet ir grąžinti iš jo pagrobti daiktai, be to, teisme jis atsiprašė nukentėjusiųjų. Mano, kad jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus galėjimasis turėtų būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. Nustačius dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę be tos, kuri konstatuota teismo nuosprendžiu, atitinkamai švelnintina jam paskirta bausmė.
Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo E. M. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam bausmę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai apelianto veiksmus plėšimo epizode kvalifikavo pagal BK 180 str. 3 d., todėl nepagrįstas apelianto prašymas dėl šios veikos perkvalifikavimo į BK 180 str. 1 d. E. M. teiginiai apie tai, kad jis nežinojo, kad vienas iš kartu su juo buvusių asmenų turi šaunamąjį ginklą ir jį panaudos nusikalstamos veikos metu, įtakos veikos kvalifikacijai neturi ir pagrindo jos pakeisti nesudaro. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmenų, kurie žinojo apie šaunamąjį ginklą ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą. Iš bylos duomenų matyti, kad po vieno iš kartu su nuteistuoju E. M. buvusio asmens šūvių į nukentėjusįjį R. G. E. M. toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus – su strypu daužė R. G. automobilį Renault Laguna, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Šiuos nukentėjusiojo R. G. parodymus patvirtino ir liudytojas R. M.. Pastarųjų asmenų parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, jais netikėti nėra jokio pagrindo.
Taip pat kaip deklaratyvūs vertintini apelianto E. M. teiginiai apie tai, kad jis viso užpuolimo metu nereiškė jokių turtinių reikalavimų ir nesiekė pasisavinti jokio nukentėjusiųjų turto. Nukentėjusysis R. G. parodė, kad E. M. bandė pačiupti jo mobilaus ryšio telefoną bei ištraukti automobilio magnetolą, o jam bandant užvesti automobilio variklį bandė atimti automobilio užvedimo raktelius. Šiuos parodymus patvirtino ir liudytojas R. M. bei dalinai – liudytoja L. D.. Netikėti pastarųjų asmenų parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.
Skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo ir kitų nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų išankstinį susitarimą dėl svetimo turto užvaldymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nėra konstatavęs nuteistojo veikose išankstinio susitarimo, kuris beje, nėra būtinasis E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymis.
Nepagrįstas ir apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tokių aplinkybių visumos byloje nėra, o tik formalus prisipažinimas negali būti pakankamas nurodomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui. Nuteistasis E. M. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino tik dalinai, be to, kai kurias esmines bylos aplinkybes jis neigia. Apeliantas parodė, kad neturėjo tikslo nukentėjusiųjų apiplėšti, o mušė ir gadino turtą tik dėl to, jog manė, kad jie yra vagys, kad jis nežinojo, jog vienas iš tyrimu nenustatytų bendrininkų turi šaunamąjį ginklą. E. M. nurodyta aplinkybė dėl tikslo pagrobti turtą neturėjimo prieštarauja nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms, o manymas, kad nukentėjusieji galimai yra vagys, nesudarė jokios teisinės galimybės E. M. imtis nusikalstamų veiksmų bei jų nepateisina, todėl E. M. prisipažinimas laikytinas formaliu, sąlygotu objektyvių aplinkybių. Pagal bylos aplinkybių visumą E. M. nuoširdus gailėjimasis taip pat vertintinas neigiamai. Kolegija pažymi, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo - jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. E. M. tyčiniai, smurtiniai veiksmai įvykio metu bei kitos bylos aplinkybės patvirtina, kad jo nuoširdus gailėjimasis yra tik deklaratyvus pareiškimas siekiant palankesnio sprendimo savo atžvilgiu.
Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. įtvirtintas aplinkybes bei bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Įvertinęs visas minėtame straipsnyje įtvirtintas, o taip pat ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis, teismas E. M. paskyrė bausmes, kurių trukmė artima minimalioms straipsnių sankcijose numatytoms. Teismo už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Bendrindamas bausmes teismas BK 63 str. nuostatų nepažeidė. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes teismas jau buvo įvertinęs skirdamas bausmę. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.
Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse esantį E. M. veiksmų sugadinant nukentėjusiojo automobilį vertinimą. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, kad E. M. veika atitinka BK 187 str. l d., o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad jis nuteisiamas pagal BK 178 str. l d. Vertindama šį prieštaravimą kolegija konstatuoja, kad tiek iš nuosprendyje esančio įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo, tiek iš jame išdėstytų įrodymų vertinimo motyvų ir daromų išvadų matyti, kad teismas pripažįsta E. M. tyčia sugadinus nukentėjusiojo R. G. turtą – automobilį ir šiuos jo veiksmus vertina kaip atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d., sudėtį. Be to, E. M. paskirtoji bausmė už šią veiką parinkta BK 187 str. 1 d. sankcijos ribose. Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esanti nuoroda apie E. M. pripažinimą kaltu pagal BK 178 str. 1 d. negali būti vertinama kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, o tėra rašybos klaida, kuri ištaisytina nekeičiant priimto nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Panevėžio m. apylinkės teismo 2008-06-18 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esančią rašybos klaidą: vietoj teksto dalies „EGIDIJŲ MASĮ pripažinti kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams“ įrašyti „EGIDIJŲ MASĮ pripažinti kaltu pagal BK 187 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams“.