Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. 2024 m. kovo 22 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą ranka P. D. į veidą, savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis I. G. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jo draugė N. davė jos buto raktus, nes jis namuose neturi televizijos. Pas savo draugę N. nuolat eina pavalgyti ir šiaip pabendrauti, retkarčiais išgerti. N. bute yra du kambariai, viename iš jų gyvena N. dukra P.. 2024 m. kovo 22 d., apie 19 val. kaip visada N. jam paskambino, pakvietė užeiti į svečius. Atidariusi duris, P. jį užsipuolė, spyrė, o jis trenkė jai dešine ranka į veidą ir pasišalino, kad nesitęstų konfliktas. Jis P. sudavė ne pirmas, o po jos spyrio, jis nežino, kas jai nepatinka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji P. D. nurodė, kad dažnai atvažiuoja pas mamą, kuri gyvena Vilniuje, viena, turi draugą I., kuris dažnai pas ją ateina, nes galimai jie kartu vartoja alkoholinius gėrimus. 2024 m. kovo 22 d., apie 19.10 val. ji atėjo aplankyti savo mamos ir maždaug apie 19.25 val., išgirdo, kad kažkas skambina į buto durys. Pamatė, kad atėjo I., kuris rankoje laikė alkoholio butelį, nuo I. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis vos stovėjo ant kojų. Ji iškart pasakė, kad I. negali užeiti į butą, tačiau Igoris ėmė brautis į butą. Ji bandė sustabdyti I. ir tuo metu I. sudavė ranka jai viena kartą į veidą. Ji pajuto fizinį skausmą. Viso konflikto metu P. mama N. buvo namuose, tačiau į konfliktą nereagavo. Po kurio laiko nukentėjusioji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji P. D. patvirtino pirmos apklausos metu duotus parodymus ir papildė, kad nuo I. suduoto smūgio jai buvo paraudęs dešinys skruostas, pajautė fizinį skausmą. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė, paraudimas išnyko, kitų reikšmingų sužalojimų nebuvo, į medicinos įstaigas taip pat nesikreipė. Civilinio ieškinio dėl jai patirto fizinio skausmo nereikš. Per Šv. Velykas ji buvo atvažiavusi pas mamą, I. buvo taip pat atvykęs, prašė susitaikyti, jis tuo metu buvo neblaivus, ji pasakė, kad nenori taikytis ir iškart po to išvyko. Norėtų paminėti, kad ir anksčiau, t. y. iki 2024 m. kovo 22 d. dienos, I. būdavo pas jos mamą ir ją pamatęs bandydavo konfliktuoti, šių veiksmų priežasčių nesupranta, kadangi yra labai jautri ir turi psichologinių problemų, ją šie jo veiksmai labai paveikia. Norėtų, kad I. prie jos nesiartintų, turi pretenzijų I. G. dėl jai sukelto fizinio skausmo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. S. nurodė, kad su I. G. yra draugai, nuolat bendrauja. Jos dukra P. su I. vieną dieną konfliktuoja, kitą dieną draugiškai palaiko santykius. I. ir P. maždaug prieš kokius du metus buvo pora, tačiau vėliau išsiskyrė. Kadangi ji su I. yra draugai, jis dažnai užsuka pas ją į namus. 2024 m. kovo 22 d., apie 20 val., būdama savo kambaryje kartu su P. išgirdo durų skambutį, suprato, kad galimai atėjo I., tačiau durų atidaryti nėjo, jas nuėjo atidaryti jos dukra P.. Kas vyko tarp P. ir I. nematė, girdėjo tik kaip jie šnekasi. Po kokios minutės ar dviejų, P. parbėgo į jos kambarį, rėkdama, kad I. jai trenkė per veidą; kadangi kambaryje buvo tamsu, tiksliai negali įvardinti, ar P. veidas buvo paraugęs. Tuo pat metu jai skambino I., ji pakėlusi ragelį jo paklausė, kodėl sudavė jos dukrai, I. pasakė, kad tai gavosi automatiškai, kadangi P. jam spyrė. Vėliau sužinojo, kad P. dėl šio smūgio buvo kvietusi policiją. Po šio įvykio žino, kad I. draudžiama užeiti pas ją, todėl jie susitinka kitur.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis I. G. 2024 m. kovo 22 d., apie 19.30 val., norėdamas užeiti į savo draugės N. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su jos dukra P. D., kuri atidarė duris, dešine ranka trenkė vieną kartą jai į veidą. Šiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Teismo vertinimu, kaltinamasis, trenkdamas nukentėjusiajai į jautrią – veido sritį, suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jo veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajai ir jos sveikatai, ir nors jų galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagrindo spręsti apie būtinosios ginties taikymą, rizikingą ar provokuojantį nukentėjusiosios elgesį, šiuo atveju nėra.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas) ir pavojingumą laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad I. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis yra brandaus, darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirbantis, iki 2023 m. gruodžio 22 d. vykdė individualia veiklą, nevedęs, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų atsiprašęs nukentėjusiosios, o nukentėjusioji P. D., nors civilinio ieškinio byloje nepareiškė, nurodė, jog turi pretenzijų kaltinamajam, t. y. nėra jam atleidusi. ĮKNR duomenimis, kaltinamajam teistumas išnykęs, tačiau praeityje jis teistas du kartus – 2008 m. lapkričio 7 d. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme (atlikta), taip pat 2012 m. birželio 6 d. – pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pinigine bauda (sumokėta). Kaltinamojo atžvilgiu taip pat buvo atliktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kuris nutrauktas 2007 m. vasario 22 d., kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Per pastaruosius 3 metus kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir dėl to, kad būdamas neblaivus viešoje vietoje, įžeidė žmogaus orumą ir pažeidė viešąją tvarką, taip pat būdamas neblaivus viešoje vietoje, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir įžeidė žmogaus orumą bei pažeidė viešąją tvarką, turi galiojančių nuobaudų. Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra, tačiau iš nagrinėjamo įvykio aplinkybių bei kitų bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis turi elgesio problemų dėl alkoholio vartojimo.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir atsižvelgęs į kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė 6 (šešiems) mėnesiams, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai neprašo kaltinamajam skirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie didintų kaltinamojo užimtumą, ribotų alkoholinių gėrimų vartojimą ir taip iš esmės įtakotų kaltinamojo elgesį ir gyvenimo būdą. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajam skirtini: 1) įpareigojimas dirbti, o netekus darbo – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholinius gėrimus) (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Bylos duomenimis, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, šiuo atveju laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros I. G. skirti šiuos įpareigojimus: 1) dirbti, o netekus darbo, - be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir I. G. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros I. G. skirti šiuos įpareigojimus: 1) dirbti, o netekus darbo, - be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų).

Bausmės pradžią I. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti I. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.