Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-98-297/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-13
Bylos Nr.
1-98-297/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25639-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-98-297/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25639-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 13 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Jurgitai Rasymienei, Eglei Bubėnienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei,kaltinamajam E. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančio teistumo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. V. 2019 m. birželio 18 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, veržliarakčiu, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip devyniolika smūgių E. P. į galvos sritį ir pečių juostą, tuo padarė nukentėjusiajam E. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos III piršto proksimalinio trečdalio skeveldrinio lūžimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis E. V. kaltę visiškai pripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad iki įvykio jis nepažinojo nukentėjusiojo E. P.. 2019 m. birželio 18 d. apie 23 val. kaltinamasis turėjo susitikti su pažįstamu G. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), todėl draugės vairuojamu automobiliu „A. R.“ nuvažiavo prie to namo. Buvo išgėręs, nes prieš tai pusę dienos gėrė degtinę su draugais. Matė, kad lauke prie daugiabučio namo laiptinės sėdėjo trys ar keturi nepažįstami vyriškiai, kurių vienas necenzūriniais žodžiais pradėjo priekaištauti, ko jie čia važinėja. Kaltinamasis dėl to labai supyko, išlipo iš automobilio ir, išsiėmęs iš bagažinės veržliaraktį, priėjo prie jį keikusio vyriškio, kaip dabar žino, E. P., kuriam veržliarakčiu, rankomis ir kojomis sudavė smūgius. Kur suduoti nesitaikė, kiek smūgių sudavė nežino, tačiau smūgiavo ne vieną kartą. Mušė todėl, kad nukentėjusysis jį įžeidė. Kaltinamasis pripažino, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam, suprato, jog gali sužaloti žmogų, tačiau buvo supykęs ir girtas, kas įtakojo jo smurtinius veiksmus. Dėl padaryto nusikaltimo jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino jam padarytą žalą, jie susitaikė.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, įrodymai teisme ištirti atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. birželio 19 d. E. P. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad 2019 m. birželio 18 d. apie 23 val. prie namo (duomenys neskelbtini), laiptinės jį sumušė nepažįstamas vyras (b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo (nuotraukų) matyti, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad lauke prie namo laiptinės, šalia ten stovinčio suoliuko, rasta kraujo pėdsakų (b. l. 11–16).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad S. B. pateikė stebėjimo kamerų vaizdo įrašus (b. l. 20–22).

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, jog ištyrus stebėjimo kamerų vaizdo įrašus, nustatyta, kad juose fiksuoti įvykiai 2019 m. birželio 18 d. nuo 23.02.29 val. iki 23.11.24 val., iš vaizdo įrašų matyti, kad prie namo (duomenys neskelbtini)laiptinės vyko konfliktas, kurio metu vyriškis sudavė smūgius kitam vyriškiui, smūgiavo kumščiais, kojomis ir veržliarakčiu į galvos sritį (b. l. 23–25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2019 m. birželio 18 d. apie 23 val. jis buvo lauke prie savo namo (duomenys neskelbtini), kur bendravo su namo pirmininku S. B. ir kaimynu S. K.. Tuo metu į jų namo kiemą atvažiavo automobilis, kurį vairavo moteris, šalia jos sėdėjo vyriškis. Nukentėjusysis buvo išgėręs alaus. Jam atrodė, kad automobilis važiavo per dideliu greičiu, todėl jis garsiai pasakė dėl to pastabą. Po kelių minučių prie jo pribėgo nepažįstamas vyriškis ir pradėjo jį mušti, sudavė smūgius automobilio veržliarakčiu į galvą ir pečių juostą. Smūgių buvo daug, apie dvidešimt. Nukentėjusysis rankomis dengėsi nuo smūgių ir bandė pasitraukti nuo smurtavusio prieš jį vyriškio. Iš namo išėjęs pažįstamas G. tą vyriškį atitraukė nuo jo, tuo konfliktas baigėsi. Kodėl vyriškis supyko ir jam sudavė smūgius, pasakyti negali, galbūt jis supyko dėl jo perspėjimo greitai nevažinėti po aikštelę. G. pažinojo tą vyriškį, nes jie abu kalbėjosi. G. pretenzijų jis neturi, mano, kad šis jo nesužalojo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 31–34, 35–36, 46–49).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. P. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą E. V. atžvilgiu jiems susitaikius (b. l. 50).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 605/2019 (06) patvirtina, kad 2019 m. liepos 8 d. apžiūrėtas nukentėjusysis E. P. ir nustatyti jam padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės plaštakos III piršte, muštinės žaizdos pakaušio dešinėje, kaktos dešinėje, kairės plaštakos III piršto proksimalinės falangos proksimalinio trečdalio skeveldrinis lūžimas, galvos sumušimas; šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos III piršto proksimalinės falangos proksimalinio trečdalio skeveldrinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir imant atskirai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 53–54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad 2019 m. birželio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 23 val. kartu su E. P., S. B. ir A. M. sėdėjo prie namo (duomenys neskelbtini). Visi buvo neblaivūs. Tuo metu į kiemą atvažiavo ir sustojo automobilis „A. R.“. Automobilio priekyje sėdėjo nepažįstami moteris ir vyriškis. E. P. kažką pasakė automobilyje sėdėjusiam vyriškiui. Tada tas vyriškis išlipo ir priėjęs prie sėdinčio E. P., nieko jam nesakęs, pradėjo jį mušti rankoje turėtu automobilio ratų veržliarakčiu. Kiek smūgių buvo suduota, negali pasakyti, tačiau ne mažiau dvidešimt. Smūgius sudavinėjo į galvą ir į pečius. E. P. rankomis dengė galvą nuo smūgių, atsistojęs traukėsi nuo vyriškio. Tuo metu į lauką išėjo pažįstamas namo gyventojas vardu G., kuris nutraukė konfliktą, atitraukdamas vyriškį nuo nukentėjusiojo. Po to G. su nepažįstamu vyriškiu nuėjo iki „A. R.“ automobilio, o paskui tas automobilis išvažiavo. Konflikto metu E. P. buvo sužalotas, jam kraujavo galva, jis skundėsi plaštakos sumušimu (b. l. 57–60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir S. K.. Papildomai nurodė, kad nukentėjusysis E. P. nenaudojo fizinio smurto prieš jį užpuolusį vyriškį. Po konflikto liudytojas matė, kad E. P. buvo prakirstas pakaušis ir viršugalvis, sužalotas pirštas. A. M. iškvietė nukentėjusiajam greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė jį į ligoninę. Kai atvyko policijos pareigūnai, liudytojas pateikė apžiūrai prie namo įrengtų stebėjimo kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus (b. l. 63–65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad jis matė, kaip įvykio dieną apie 23 val. iš automobilio išlipęs nepažįstamas vyriškis pradėjo šaukti ant nukentėjusiojo E. P., nors pastarasis nepasakė jam nieko įžeidžiančio. Apšaukęs E. P., minėtas vyras nuvažiavo šiek tiek toliau į aikštelės galą, o po kelių akimirkų grįžęs pribėgo prie nukentėjusiojo ir pradėjo jam smūgiuoti į galvą rankomis ir kojomis, smūgiavo daug kartų. Į konfliktą įsikišo ir vyriškis, kuris tuo metu išėjo iš namo laiptinės, jis irgi sudavė kelis smūgius E. P.. Po šio įvykio E. P. iš galvos smarkiai bėgo kraujas, todėl liudytojas iškvietė greitąją medicinos pagalbą (b. l. 74–77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. J. parodė, kad įvykio dienos vakare jis, eidamas namo, sutiko prie laiptinės keturis kaimynus, tame tarpe buvo ir namo pirmininkas S.. Vienas iš kaimynų, kuris vilkėjo baltos spalvos marškinėlius ir buvo akivaizdžiai neblaivus, įžūliu tonu jo paklausė, iš kur jis gavo kepurę. G. J. atsakė, kad tai ne jo reikalas ir pasikalbėjęs su namo pirmininku nuėjo namo. Gal po 10 minučių jam paskambino pažįstamas E.ir paprašė paskolinti 10 eurų, sakė, kad atvažiuos pasiimti pinigų kartu su drauge S.. E. automobilis yra „A. R.“, pilkos spalvos. G. J. išėjo iš buto į lauką tikslu paduoti pinigus ir pamatė, kaip E. suduoda smūgius į galvą tam vaikinui, kuris vilkėjo baltus marškinėlius. Matė, kad E. sudavė smūgius raktu, skirtu atsukti automobilio ratų varžtams. Kiek kartų jis smūgiavo – negali pasakyti. Vaikinas, kurį mušė E., nesipriešino, tik bandė gintis. Po E. suduotų smūgių vaikinui iš galvos bėgo kraujas. Kodėl įvyko konfliktas – liudytojas nurodė nesupratęs. Tik po įvykio jis sužinojo, kad nukentėjęs vaikinas pasakė E. kažką įžeidžiančio. Liudytojas patvirtino matęs, kaip namo pirmininkas S., kuris dėl to įvykio buvo stipriai susijaudinęs, rėkė ant E. ir dar laikė jį, kad šis vėl nepultų mušti nukentėjusiojo. Po to E. įsėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai (b. l. 68–71).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo E. V. kaltei pagrįsti.

BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų, atsako pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-24-689/2019 ir kt.).

Kaltinamasis E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jis, supykęs dėl nukentėjusiojo E. P. pasakytos pastabos, tyčia pavartojo prieš jį fizinį smurtą, kuris pasireiškė smūgių sudavimu veržliarakčiu, kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam į galvą ir pečių sritį. Kaltinamojo paaiškinimai nuoseklūs, atitinka nustatytas įvykio aplinkybes, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys – nukentėjusiojo E. P., liudytojų S. B., S. K., A. M., G. J. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, tyrimo veiksmų protokolai. Taigi, byloje surinkti duomenys, įvertinus jų visumą, patvirtina, kad kaltinamasis E. V. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. P. ir taip nesunkiai jį sužalojo. Kaltinamasis smurtavo dėl chuliganiškų paskatų, tokią išvadą teismas daro, įvertinęs byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes, konflikto eigą, kaltinamojo veiksmus. Konfliktas vyko lauke prie daugiabučio namo laiptinės, stebint šio namo gyventojams. Akivaizdu, kad veika padaryta viešoje vietoje, kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei jiems netrukdyti. Tuo tarpu kaltinamojo veiksmai – fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje yra laikytini įžūliu elgesiu, nes dėl menkavertės dingsties (nukentėjusiojo žodinės pastabos) kaltinamasis brutaliais smurtiniais veiksmais sužalojo visiškai jam nepažįstamą asmenį. Dėl kaltinamojo veiksmų viešoje vietoje kilo triukšmas ir sumaištis, liudytojai, stebėję konfliktą, matydami sužalotą nukentėjusįjį, išsigando, susijaudino, kvietė greitosios medicinos pagalbą ir policiją. Taigi, pašaliniai asmenys neabejotinai patyrė nepatogumų, nes buvo sutrikdytas jų poilsis ir ramybė. Pažymėtina, kad specialiųjų tarnybų iškvietimas yra vertintinas kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Kaltinamasis veikė tyčia, t. y. jis suvokė, jog savo įžūliu ir visiškai neadekvačiu elgesiu jis demonstruoja niekinamą požiūrį ir nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, taip pat suvokė, kad dėl jo smurtinių veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai, ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo E. V. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Kaltinamasis E. V., duodamas teisme paaiškinimus, nurodė, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju E. P., atlygino jam padarytą žalą ir nukentėjusysis neturi jam pretenzijų. Nukentėjusysis E. P. į teismo posėdį neatvyko ir savo nuomonės teismui neišsakė, tačiau bylos ikiteisminio tyrimo metu jis pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo tuo pagrindu, kad susitaikė su kaltinamuoju (b. l. 50). Esant tokioms aplinkybėms, teismas turi pareigą pasisakyti dėl galimybės atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 straipsnio sąlygoms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai yra teismo teisė, o ne pareiga. Šio klausimo tinkamam išsprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas. Tai, kad nukentėjusysis atleido kaltininkui, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-171-511/2016 ir kt.)

Nagrinėjamoje byloje teismas įvertina tai, kad kaltinamasis E. V. padarė apysunkį nusikaltimą, jo veiksmai pasižymėjo ypatingu įžūlumu, nes smūgių buvo suduota daug ir ne tik kumščiais, bet ir veržliarakčiu, taip pat kojomis. Be to, teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę – anksčiau E. V. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, bet vėliau padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. susijusį su fizinio smurto panaudojimu, už tai buvo nuteistas. Nors šiuo metu teistumas išnykęs, tačiau kaltinamojo kriminalinė praeitis rodo, kad jis turi polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis neatitinka visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, todėl nėra pakankamo pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju E. P..

Bausmės skyrimo klausimai

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę E. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. E. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia. Kartu teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir savo noru atlygino jam padarytą žalą, šios aplinkybės lengvina atsakomybę. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už įstatymo nustatytos šios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis neturi galiojančio teistumo, jis kritiškai vertina savo elgesį ir žada ateityje laikytis įstatymų, dirba, turi gyvenamąją vietą, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamas elgesį ribojančias pareigas, nes tai, teismo manymu, padės kaltinamajam išlaikyti socialinius ryšius ir paskatins jį keisti savo elgesį teigiama linkme, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 130,87 Eur sumai už nukentėjusiajam E. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 79–81) yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas. Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.233 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojo E. P., ryšium su tuo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje nukentėjusiajam buvo teikiamos gydymo paslaugos, kurių kaina – 130,87 Eur, šios paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Remiantis Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalimi, žalą padariusiam kaltinamajam tenka pareiga atlyginti 130,87 Eur į PSDF biudžetą už suteiktas gydymo paslaugas. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per šešis mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš E. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) 130,87 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 87 ct) žalos atlyginimo.

Kompaktinį CD diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė