Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo H. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.(dėl R. T. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. (dėl D. Š. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų) laisvės atėmimu 1 metamas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1,4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, H. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. M priteista 3208, 80 Lt Valstybinei ligonių kasai ir 270 Lt turtinės žalos, bei 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. T. .

Iš G. M. išieškota 13,38 Lt teismo proceso išlaidų R. T. ir 60 Lt už advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 27 d., apie 21.00val., Kelmės raj., Pakratančio sen., Stulgių k., prie kultūros namų pastato, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, peiliu dūrė R. T. į pilvą, dėl ko padarė kiauryminį durtinį – pjautinį pilvaplėvės ertmės sužalojimą su žarnų pasaito šaknies, žarnų pasaito arterijos viršutinės šakos, plonųjų žarnų sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, tuo nukentėjusiajam R. T. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

G. M. nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 27 d., apie 21.05 val. Kelmės raj., Pakratančio sen., Stulgių k., prie kultūros namų pastato, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, peiliu dūrė D. Š. į kairę krūtinės ląstos pusę, dėl ko buvo perpjautas ketvirtas šonkaulis, didysis muskulinis raumuo, tuo nukentėjusiajam D. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atkreipia dėmesį į tai, kadangi R. T. iš ligoninės buvo išleistas tik po savaitės, todėl, kaip buvęs policininkas, jis galėjo fiktyviai prasitęsti gydymo laiką. Apelianto nuomone, jeigu R. T. būti kritusios žarnos, tai jis nebūtų išleistas iš ligoninės ir negalėtų dirbti ūkio darbus. Todėl prašo skirti naują medicininę ekspertizę Vilniaus medicinos specialistams R. T. sužalojimo laipsniui nustatyti.

Pažymi, kad jo atpažinimas vyko pažeidžiant BPK normas, nes byloje nėra atpažinimo metu padarytų nuotraukų. Be to, teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kritiškai. Mano, kad ir dėl D. Š. nesunkaus sužalojimo jis nuteistas nepagrįstai, nes pats nukentėjusysis tuo metu buvo girtas. Apeliantas nesutinka, su teismo išvada, kad D. Š. sveikata, dėl nesunkaus sveikatos sužalojimo buvo sutrikdyta 10 dienų, o tuo tarpu R. T. už sunkų sveikatos sužalojimą tik vieną savaitę. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis neteistas, neturi nei tėvo, nei motinos, gyvena vargingai.

Prašo Šiaulių apygardos tesimo 2004 m. lapkričio 22 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, arba perduoti bylą tardymui papildyti.

Gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nuosprendis naikintinas dalyje dėl H. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (dėl D. Š. sužalojimo) ir jo atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis (LR BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d.).

Nors nuteistasis G. M. dėl R. T. padaryto sunkaus sveikatos sužalojimo neprisipažįsta, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir nuosprendyje aptarti įrodymai.

Nukentėjusysis R. T. parodė, kad 2003-12-27 su draugais buvo šokiuose. Kai ruošėsi eiti namo, privažiavo juodos spalvos automobilis iš kurio išlipo G. M. ir broliai Augusčiai. T. V. stovėjo prie durų, jis ištiesė ranka pasisveikinti su G. M. , tada pastarasis sudavė kelis smūgius jam į galvą. Tai pamatęs jis puolė ginti T. V. . Jis sudavė G. M. ir nustūmė jį nuo laiptų, taip pat nustūmė ir brolius Augusčius. Tada jam padėti atėjo D. Š. . H. M. ir jo draugai demonstravo agresiją. Grumtynių metu G. M. jam sudavė kažkokiu daiktu. Jis gerai matė G. M. veidą, kai jį sužeidė. Po to visi staiga išsiskirstė. D. Š. į salę įėjo po to, kai jis jau gulėjo salėje ant grindų, tačiau pastarojo sužalojimo aplinkybių nematė.

Liudytojas T. V. parodė, kad G. M. pažįsta, su juo konfliktų ar nesutarimų nebuvo. 2003-12-27 buvo šokiuose kartu su broliu T. V. , D. Š. ir R. T. . Jis stovėjo salėje, kai atvažiavo G. M. su draugais. Jam išėjus į laiką, G. M. be jokios priežasties sudavė jam smūgį į veidą, jį apgynė R. T. ir D. Š. .

Liudytoja A. L. parodė, kad 2003-12-27 buvo šokiuose, kai ten atvažiavo G. M. . Kai lauke kilo muštynės, ji buvo šokių salėje. Muštynių metu buvo didelė sumaištis, ji girdėjo kalbas, kad kažkas perdurtas, o R. T. sakė, kad perdūrė jį.

Liudytojas T. A. parodė, kad 2003-12-27 į vykusius šokius atvažiavus G. M. su draugais, priėjęs prie salės durų G. M. , vieną kartą nieko nesakęs trenkė T. V. , kurio ginti puolė R. T. ir D. Š. , todėl prasidėjo muštynės. Kaip buvo sužalotas R. T. nematė.

Iš Šiaulių ekspertinio skyriaus specialisto išvados matyti, kad R. T. dėl kiauryminio durtinio - pjautinio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su žarnų pasaito šaknies, žarnų pasaito arterijos viršutinės šakos, plonųjų žarnų sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu, paveikus pilvo sritį (t.1,b.l. 19-20). Nuteistojo G. M. prašymas atlikti pakartotinę teismo medicininę ekspertizę, nes pirmosios išvados yra neteisingos, nepagrįstas. Kolegijos nuomone, skirti teismo medicininį tyrimą dėl R. T. sužalojimo nėra pagrindo, nes teismo medicinos specialisto išvada pagrįsta objektyviu tyrimu ir ligos istorijos medžiaga, o pateikta išvada atitinka keliamus reikalavimus, tyrimą atliko kompetentingas specialistas, turintis šioje srityje reikalingas žinias ir darbo patirtį. Be to, apeliantas nenurodo konkrečių motyvų, kodėl reikalinga nauja ekspertizė, o nuteistojo samprotavimai, kad, jeigu R. T. būti kritusios žarnos, tai jis nebūtų išleistas iš ligoninės ir negalėtų dirbti ūkio darbus, yra tik jo nuomonė ir subjektyvus aplinkybių ir sužalojimo padarymo mechanizmo vertinimas. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad 2003 m. gegužės 23 d. Nr. V-298/158/A1-86 „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.9. punkte nurodyta, kad sunkiu sveikatos sutrikdymu laikytinas krūtinės ląstos ertmės ar pilvaplėvės ertmės kiauryminis sužalojimas su vidaus organų pažeidimu. R. T. buvo padarytas pjautinis pilvaplėvės ertmės sužalojimas su žarnų pasaito šaknies, žarnų pasaito arterijos viršutinės šakos, plonųjų žarnų sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Esant šioms aplinkybėms, kiek užtruko sužaloto asmens (šiuo atveju R. T. ) gydymas ligoninėje sveikatos sutrikdymo masto nustatymui neturi jokios reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad asmens parodymas atpažinti protokolas, kurio metu R. T. atpažino G. M. , kaip jį sužalojusį asmenį, negali būti pripažintas įrodymu šioje byloje. Kaip matyti iš R. T. 2004 m. balandžio 22 d. apklausos protokolo, jis apklausoje iškart nurodė, kad peiliu jam sudavė būtent G. M. , kurį jis anksčiau pažinojo (t.1, b.l. 42). LR BPK 191 str. numatyta, kad apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. ir G. M. anksčiau buvo pažįstami. Todėl šis atpažinimo veiksmas laikytinas niekiniu įrodymu ir juo remtis, grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija šį pirmosios instancijos teismo pažeidimą nelaiko esminiu.

Teisėjų kolegija nuteistojo skundo argumentą, jog jis nieko sužaloti neketino ir peilio neturėjo, vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Nors peilis byloje nerastas, tai nėra pagrindas G. M. išteisinti. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. M. buvo muštynių iniciatorius, jo veiksmai pasižymėjo įžūlumu, elementariu moralės normų nepaisymu ir visuomenės rimties sutrikdymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo R. T. parodymais, nes jie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jie atitinka bylos faktinėms aplinkybėms. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis apkalbėtų nuteistąjį. Nors tarp R. T. ir G. M. anksčiau buvo kilęs konfliktas, jų santykiai buvo priešiški, tačiau byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl asmeninių santykių. Byloje surinkti įrodymai vertinami viseto aspektu (LR BPK 20 str.). Todėl apygardos teismo išvada dėl to, kad G. M. sužalojo R. T. dėl chuliganiškų paskatų ir veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8p., yra teisinga.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad R. T. po įvykio nebuvo nustatinėjamas girtumo laipsnis, neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui ar veikos kvalifikacijai. Apelianto teiginys, kad R. T. iš jo reikalavo 5 tūkstančius, tokiu būdu pastarasis išvengtų laisvės atėmimo bausmės, nepagrįstas ir atmestinas, nes objektyvių šį teiginį patvirtinančių duomenų byloje nėra. Baudžiamąją bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti taip pat nėra pagrindo, nes nepadaryti pažeidimai, numatyti LR BPK 326 str. 1 d. 5 p.

Tačiau nuosprendis dalyje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. Š. negali būti pripažintas pagrįstu. Šioje dalyje G. M. skundas pagrįstas. Iš nukentėjusiojo D. Š. parodymų matyti, kad jis negali nurodyti, kas jį sužalojo, o smūgį į petį pajuto būtent tuo metu, kai bandė padėti jau sužalotam R. T. . Nuteistasis G. M. pripažįsta, kad jis sudavė smūgį muštynėse dalyvavusiam D. Š. , tačiau kitomis aplinkybėmis ir ne peiliu. Iš liudytojos A. L. parodymų matyti, kad D. Š. jai sakęs, jog jį sužalojo asmuo, kuris sužalojo ir R. T. . Nukentėjusysis R. T. nematė ir nežino kas būtent sužalojo D. Š. . Nukentėjusysis D. Š. neprisimena apie ką šokių salėje kalbėjo su A. L. ir ar jai sakęs šiuos žodžius. Betarpiškai įvykį matę ar dalyvavę liudytojai T. V. , T. A. , J. K. , R. K. , D. Augustis, D. A. , M. K. nepatvirtino, kad būtent G. M. sužalojo D. Š. . Liudytojas T. V. nurodė, kad D. Š. tik buvo arčiausiai R. T. , kai pastarasis gynėsi nuo G. M. . Byloje nusikaltimo įrankis, t.y. peilis, nerastas. Byloje nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad D. Š. buvo sužalotas tuo pačiu įrankiu (peiliu), kaip ir R. T. . Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. M. sužalojo ir D. Š. remdamasis tik prielaida, o ne objektyviais įrodymais. Liudytojos A. L. parodymai yra išvestiniai, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jais vadovautis ir daryti išvadą, kad D. Š. taip pat sužalojo G. M. , nėra pagrindo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o visos abejonės traktuojamos kaltininko naudai. Todėl G. M. pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisintinas, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. buvo gydomas VšĮ Kelmės ligoninėje nuo 2003-12-27 iki 2003-12-29. Už jo gydymą Šiaulių teritorinė ligonių kasa Kelmės ligoninei sumokėjo 600 Lt (t.1, b.l.139). G. M. išteisinus pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. dėl D. Š. sužalojimo, gydymo išlaidos Valstybinei ligonių kasai gali būti priteistos tik dėl tyčinio R. T. sužalojimo, t.y. 2608,80 Lt.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę G. M. atsižvelgė į jo asmenybę, teigiamą charakteristiką, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto nusikaltimo pobūdį (LR BK 11 str. 6 d.). Pirmosios instancijos teismas G. M. pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. paskyrė laisvės atėmimo bausmę arčiau sankcijos minimumo ir žymiai mažesnę, nei sankcijos vidurkis. Kolegijos nuomone, teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nuosprendį dalyje dėl G. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (dėl D. Š. sužalojimo) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: G. M. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo G. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4 d.

Iš G. M. priteistą 3208,80 Lt Valstybinei ligonių kasai sumažinti iki 2608,80 Lt.

G. M. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.(dėl R. T. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų) paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę palikti nepakeistą, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.